Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
TRASA

Vienkartinis automobilių verslas primena aferą

 
2017 07 12 19:00
Lietuvos verslininkai tikina, kadi drakoniškus Rusijos taikomus muitus automobiliams galima apeiti ir rusų pareigūnams įteikiant kyšį.  "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Turintiems piliečio pasą ir mokantiems vairuoti lietuviams siūloma per 2–3 dienas užsidirbti 150–200 eurų. Kad gautum sutartus pinigus, teks nuvairuoti automobilį į nurodytą vietą Rusijoje ir jį palikti. Uždarbis yra vienkartinis, nes pakartojus tą patį triuką su kita mašina Rusijoje lauktų milžiniškos baudos ir galbūt automobilio konfiskacija.

Šiaurės Aukštaitijos verslininkas Stasys tokių vairuotojų ieško per regioninę spaudą. Pavyzdžiui, į laikraštį „Kupiškėnų mintys“ įdėtas verslininko skelbimas įdomus vien tuo, kad jame be užuolankų pažymėta, jog darbas bus vienkartinis.

„Lietuvos žinių“ žurnalistui apsimetus darbo ieškančiu vairuotoju ir paskambinus viename skelbimų nurodytu mobiliojo telefono numeriu, atsiliepė pats verslininkas. Tik vardu prisistatęs Stasys informavo, kad reikia nuvairuoti jo firmos automobilį į antrą pagal dydį Rusijos miestą Sankt Peterburgą, palikti mašiną ten lauksiančiam Stasio verslo partneriui, o grįžus atgal į Lietuvą traukiniu arba autobusu, pasiimti sutartą atlygį.

Verslininkas patikino, kad mašina nėra vogta, o kelionė irgi nėra iš tų, kurios vadinamos kriminalinėmis. Stasys sakė padengsiąs visas būtinąsias jos išlaidas.

„Tačiau reikalingas Lietuvos piliečio pasas, nes gauti Rusijos vizai vien asmens tapatybės kortelės neužtenka. Ar turite?“ – klausė verslininkas. Keista, bet prisipažinus, kad tai yra žurnalistinis tyrimas, pašnekovas visiškai nesutriko. Jis net sutiko atskleisti kai kurias įdomias savo verslo detales.

Dangstosi tautiečių rėmimu

Pasak Stasio, ieškoti kiekvienam naujam reisui vis kito vairuotojo yra varginanti ir papildomai kainuojanti procedūra. Tačiau, anot verslininko, yra ir geroji reikalo pusė. Verslininkas šitaip tikino remiantis skurdžiai gyvenančius Lietuvos žmones.

„Pasamdytas žmogus į Rusiją gali automobilį nuvairuoti tik kartą, o antram sykiui jau turi ieškoti kito žmogaus, nes ant jo „kabo“ Rusijoje likusi pirmoji mašina, – savo verslo užkulisius atskleidė Stasys. – Aišku, su rusų pareigūnais galima ir „susitarti“. Jie mūsų verslą puikiai pažįsta, dėl to ir plėšikauja. Kad „nepastebėtų“ vairuotojo, sieną kertančio antrąkart, trečiąkart ar ketvirtąkart vis su kitu automobiliu, nuo kiekvieno jų rusų pareigūnai reikalauja sumokėti 200 eurų kyšį. Mano bendrovės vairuotojai sistemą puikiai išmano ir gali mašinas į Rusiją nuvairuoti patys. Bet pagalvojau, o kam mokėti korumpuotam Rusijos pareigūnui, jei galiu „paremti“ kokį Lietuvos gyventoją, kuriam papildomi sąžiningai uždirbti pinigai tikrai kišenės nespaustų?“

Kur panaudoja atvairuotus iš Lietuvos automobilius Stasio verslo partneriai Sankt Peterburge, „Lietuvos žinių“ pašnekovas tikino nežinąs. Tačiau sakė tokį verslo modelį naudojąs nuo to meto, kai Rusija įvedė beprotiškai didelius muito mokesčius lengviesiems automobiliams, o vėliau tą patį privertė daryti ir savo partneres Muitų sąjungoje – Baltarusiją ir Kazachstaną.

„Lietuvos žinios“ iš specializuotų Rusijos interneto svetainių sužinojo, kad visos į Muitų sąjungą atvykstančios mašinos skirstomos į tas, kurios bus naudojamos komerciniams tikslams, ir asmeninio naudojimo.

Laikinai į Rusiją atvykstančiam užsieniečiui leidžiama atvažiuoti vienu asmeniniam naudojimui skirtu automobiliu, kuris neapmokestinamas muito mokesčiu. Kitos mašinos apmokestinamos drakoniškai. Pavyzdžiui, portalo tks.ru skaičiuokle suskaičiavome, kiek mokesčių reikėtų sumokėti rusams už daugiau kaip 7 metų senumo 3 litrų darbinio tūrio automobilį, kurio kaina – 4,2 tūkst. JAV dolerių. Pasirodo – 17 210,31 JAV dolerio, iš jų vien muito mokestis sudaro 17 124 JAV dolerius. „Gabendami mašinas kaip asmeninio naudojimo išvengiame šito drakoniško mokesčio“, – neslėpė Stasys.

Ieškoti kiekvienam naujam reisui vis kito vairuotojo yra varginanti ir papildomai kainuojanti procedūra.

Didelius muito mokesčius iš užsienio įvežamoms vakarietiškos gamybos mašinoms Rusija pradėjo taikyti 2009-aisiais. Vėliau tą patį privertė daryti ir savo partneres Muitų sąjungoje Baltarusiją ir Kazachstaną.

Tiesa, 2012 metais rusai stojo į Pasaulinę prekybos organizaciją, ir buvo įsižiebusi viltis, kad didelių muito mokesčių įvežamoms transporto priemonėms atsisakys. Bet Rusija kažkaip išsisuko nuo tarptautinių įsipareigojimų.

Mašinas išardo dalimis

Neringa Motiejūnienė, Muitinės departamento (MD) Muitinės procedūrų skyriaus viršininkė, „Lietuvos žinioms“ sakė, kad, jos nuomone, bendraudamas su dienraščio žurnalistu verslininkas Stasys šiek tiek gudravo.

Pirmiausia dėl to, kad tvirtino nežinąs, kur bus panaudota į Rusiją nuvairuota jo bendrovei priklausanti mašina. Pasak pareigūnės, tokiu būdu mašinos į Rusiją paprastai gabenamos ardyti.

Mat 2009 metais Rusija įvedė drakoniškus muito mokesčius ne tik vakarietiškiems automobiliams, bet ir jų detalėms. Staigiai pabrangus dalims, vienu metu net buvo šoktelėjęs automobilių vagysčių skaičius Rusijoje.

Vėliau rusų vagystės aprimo, mat nelegalus verslas nutarė, kad labiau apsimoka ardyti detalėms iš Lietuvos ar kitų buvusios sovietinės erdvės valstybių atgabentas mašinas, negu pirkti iš savų vagių ir paskui nuolat bijoti būti apkaltintam bendrininkavus darant nusikaltimus.

Pasak N. Motiejūnienės, ne visai tiksli ir kita verslininko Stasio dienraščiui pateikta informacija. Paaiškėjo, kad nėra paprasta kirsti Rusijos muitinę su iš Lietuvos atvairuota mašina, net ir tuo atveju, jeigu ji deklaruota kaip skirta asmeniniam naudojimui. „Įvažiuojant į Eurazijos muitų sąjungos (jai priklauso ne tik Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas, bet ir Kirgizstanas, Tadžikistanas bei Uzbekistanas – aut.) teritoriją, transporto priemonei, vykstančiai sava eiga, įforminama „popierinė“ laikinojo įvežimo procedūra, nustatomas jos užbaigimo terminas, ir šiuo atveju importo mokesčiai nemokami. Už laikinojo įvežimo procedūros įvykdymą tinkamai atsako vežėjas (vairuotojas)“, – dėstė MD pareigūnė.

N. Motiejūnienė tvirtino, kad laikinoji transporto priemonės įvežimo į Rusiją procedūra turi būti užbaigta „įforminus importo procedūrą bei sumokant mokesčius, arba per vadinamąją reeksporto procedūrą, kai atvykstant yra užpildoma laikinojo įvežimo deklaracija, o išvykstant transporto priemonė privalo būti pateikta muitinės postui procedūrai užbaigti, t.y. vairuotojas grįždamas su tuo pačiu automobiliu turi pasižymėti muitinėje“.

Į Muitų sąjungą atvykstančios mašinos skirstomos į tas, kurios bus naudojamos komerciniams tikslams, ir asmeninio naudojimo.

„Kadangi transporto priemonė išardoma atsarginėms detalėms, gavėjas jos nedeklaravo importui ir nesumokėjo mokesčių. Taigi tam pačiam vežėjui (vairuotojui) vykstant į Muitų sąjungą antrą kartą, nors ir su kita transporto priemone, Rusijos ar Baltarusijos muitinės pareigūnai patikrina, ar šis asmuo nėra skolingas jų muitinėms. Žinoma, elektroninėje sistemoje iškart matyti, kad pirmoji laikinojo įvežimo procedūra nebaigta. Todėl reikalaujama sumokėti importo mokesčius už laikinojo įvežimo procedūros tinkamą užbaigimą. Dar taikomos administracinės sankcijos. Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje administracinės sankcijos yra labai griežtos – pažeidėjui gresia didelės baudos ir net transporto priemonės (antrosios) sulaikymas bei konfiskavimas“, – komentavo MD Muitinės procedūrų skyriaus viršininkė.

Pataria nerizikuoti, ypač jauniems

Dienraštis surado vairuotoją, kuris užsakovų lengvuosius automobilius į Rusijos miestus nuvairuodavo 2009–2012 metais. „Tuomet Rusija dar neturėjo tokios gerai veikiančios informacinės sistemos, kad galėtų pažiūrėti, per kokį postą kas kokias mašinas atgabena. Be to, prie Rusijos organizuotos Muitų sąjungos labai sunkiai prisidėjo Baltarusija, dėl to per jos sienas įvežti neva asmeniniam naudojimą skirtą automobilį, kurį vėliau išardydavo detalėmis, nebuvo sunku. Atlikdavome net po keliasdešimt kelionių per metus. Tiesa, mokėdavo mažiau – už kelionę gaudavome po 400 litų (apie 116 eurų)“, – sakė savo vardo ir pavardės nenorėjęs skelbti vieno Aukštaitijos miestelio gyventojas.

Tačiau prieš ketverius metus, kai verslas tapo vienkartinis, „Lietuvos žinių“ pašnekovas teigė daugiau jame nedalyvavęs. „Tą vienintelį kartą, aišku, galima išnaudoti. Bet tik tuo atveju, jei tau netoli pensija arba jau esi pensininkas, planuoji daugiau neturėti jokių ryšių su Rusija, neplanuoji karjeros. Nes tas verslas vis tiek yra su aferos kvapeliu. O kai tavo gyvenimas tik prasideda, keliauti per jį su skola ant kupros (nesvarbu, kad svečioje šalyje) tikrai nepatarčiau. Žiūrėk, kada nors pagerės santykiai su Rusija, pradės bendradarbiauti anstoliai. Kiek žinau, rusai tų skolų nenurašo. O tada ir gali atsirasti problemų“, – savo nuomonę dėstė aukštaitis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"