TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Viešajam transportui - kitokios taisyklės

2011 02 23 0:00
Mikroautobusų vairuotojai pasiruošę ignoruoti ir KET, jei to reikės keleiviams patenkinti.
Karolinos Drulytės nuotrauka

Kas gali sugadinti nuotaiką per akimirką? Vairuotojai atsakys - avarinė situacija. Kiekvienas, vairuojantis automobilį, gali papasakoti bent keletą istorijų, kai vos neatsitrenkė į autobusą, troleibusą ar maršrutinį taksi.

Emocijų kupinų konfliktų ar bent pagrūmojimų mintyse daugiausia kyla dėl to, kad lengvųjų automobilių vairuotojai nesuteikia viešajam transportui pirmenybės, o šio vairuotojai kelyje elgiasi taip, lyg būtų nebaudžiami.

Tačiau pareigūnai tvirtina, kad taip nėra. Kaip tikino Lietuvos kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Jaunius Malinauskas, viešojo transporto vairuotojai nepalikti be priežiūros. Dieną pareigūnai vengia stabdyti tokį transportą dėl keleivių patogumo, todėl žmonės ir nepastebi, kad autobusai bei troleibusai taip pat tikrinami. Bet, pasak J.Malinausko, gana dažnai rengiami vairuotojų patikrinimai vos jiems išvykus į pirmąjį rytinį reisą. Tuomet paprastai keletas vairuotojų nubaudžiami dėl smulkių, dažniausiai techninių pažeidimų.

Priemonės skirtingos, taisyklės - tos pačios

Viešojo ir lengvojo transporto vairuotojų pozicija supriešinta net Kelių eismo taisyklėse (KET). Jose teigiama, jog gyvenvietėje privalu duoti kelią maršrutinei transporto priemonei, pradedančiai važiuoti iš pažymėtos stotelės, nors iškart paminima, kad prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės maršrutinės transporto priemonės vairuotojas turi įsitikinti, ar jam duodamas kelias.

J.Malinauskas neslėpė žinantis, kad kartais viešojo transporto vairuotojai pirmenybę suvokia šiek tiek plačiau - leidžia sau aplenkti visą koloną automobilių ir prie sankryžos sustoti pačiame priekyje. Tačiau dėl to jis kaltino neapgalvotai suprojektuotas gatves. Pašnekovas nenorėjo užstoti nei vienos, nei kitos šalies, tik tvirtino, kad visų transporto priemonių vairuotojai yra tie patys žmonės. Jis taip pat užsiminė, jog trūksta ir visuomenės, ir pačių vairuotojų tolerancijos, o metas, kai konfliktai visiškai išnyks, - labai toli.

Itin didelė problema eismo dalyviams - maršrutinių taksi vairuotojai, kurie neretai važiuoja pavojingai ar net chuliganiškai. "Norėtųsi, kad viešojo transporto vairuotojai laikytųsi KET, ypač privatūs vežėjai, nes jų vairavimo maniera spūstyse, nereikalingas manevravimas vien tam, kad sutaupytų porą minučių, kelia kitiems pyktį. Dėl tokio elgesio susidaro dar didesnės spūstys", - kalbėjo J.Malinauskas.

Nežinia, ar tokio pobūdžio konfliktai, kai automobilių ir autobusų vairuotojai nepasidalija kelio, paprastai baigiasi tik pagrūmojimais, ar atsispindi ir avaringumo lentelėje. Pašnekovas negalėjo pasakyti, kokia dalis eismo įvykių ir KET pažeidimų tenka viešojo transporto vairuotojams, mat tokie duomenys nėra atskirti nuo lengvųjų automobilių vairuotojų statistikos. J.Malinauskas tai pateisino paprastai: "Visi eismo dalyviai yra lygūs."

"Mikroereliai" kainuoja brangiau

KET pažeidimų statistikoje keleivius vežančių vairuotojų nusižengimai prilyginami lengvaisiais automobiliais važinėjančių žmonių padaromiems pažeidimams. Tačiau "kelių erelis", vairuojantis didelę transporto priemonę, pavojingas ne tik sau, aplinkiniams, bet ir keleiviams. Anot draudikų, autobusų ir troleibusų vairuotojai realių problemų sukelia labai retai, bet mikroautobusų esą verčiau pasisaugoti.

Bendrovės "Lietuvos draudimas" vyresnysis transporto žalų ekspertas Rytis Markevičius akcentavo, kad kalbant apie viešąjį transportą reikėtų atskirti autobusų ir troleibusų vairuotojus nuo maršrutinių taksi. Šie paprastai patenka į didesnius eismo įvykius, dažnai nulemtus jų pačių veiksmų, - staigaus stabdymo, netikėto persirikiavimo. Kitų vairuotojų kaltės pasitaiko gerokai rečiau. "Retkarčiais neatsargūs automobilininkų veiksmai, išprovokuoti nuolatinio agresyvaus "mikriukų" vairuotojų elgesio (agresija sukelia agresiją), taip pat tampa avarijų priežastimi", - pabrėžė pašnekovas. Pasak R.Markevičiaus, vidutinė tokių eismo įvykių žala svyruoja apie 2500-3000 litų, nors gali siekti ir 10 tūkst. litų.

Padėtis autobusų ir troleibusų grupėje priešinga. Anot pašnekovo, mažiausiai užfiksuojama avarijų, susijusių su autobusais ar troleibusais, be to, jos dažniausiai būna nedidelės. Užregistruojama žala troleibusui ar autobusui siekia kelis šimtus litų, automobiliui - apie 1000-1500 litų.

Bendrovės "BTA draudimas" Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova taip pat patvirtino, kad lengvųjų mašinų ir autobusų ar troleibusų susidūrimai - pavieniai atvejai, dažniausiai kylantys dėl automobilių vairuotojų kaltės. Didelė ir nerangi transporto priemonė erzina nekantrius vairuotojus, tad jie stengiasi aplenkti, užlįsti priešais autobusą, ypač spūstyse ar kai reikia išsukti iš mažesnės gatvelės. "Konfliktinių situacijų kelyje dažniausiai kyla tada, kai žmonės kur nors skuba, vėluoja. Tuomet užmirštamos geros manieros. Vairuotojai, norėdami greičiau pasiekti savo maršruto tikslą, nenoriai leidžia vieni kitiems persirikiuoti, o maršrutinį transportą, turintį pirmumo teisę kelyje, tokiais atvejais neretai visai pamiršta", - kalbėjo ji.

Trūksta kontrolės

Mikroautobusų vairuotojų keliama netvarka gatvėse žinoma ir valdininkams, tačiau kontrolės priemonės labai silpnos. Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Šešelgis pripažino, kad savivaldybė gauna skundų dėl nekorektiško mikroautobusų vairuotojų elgesio kelyje. "Konfliktų kyla, ir nemažai. Nesilaikydami grafikų jie lekia tokiu greičiu, kad net keleiviams nejauku, - neslėpė pašnekovas ir tuoj pat pridūrė, jog ne miesto valdžia turėtų drausminti vežėjus: - Tai policijos reikalas. Savivaldybė nepajėgi sukontroliuoti, ar jie nelandžioja prieš kitas transporto priemones, nesustoja tam neskirtose vietose."

Pasak A.Šešelgio, sostinėje esama daugiau tvarkos negu kituose Lietuvos miestuose. Savivaldybės atstovo teigimu, Vilnius - vienintelis šalies miestas, kuriame atliekamas maršrutinių taksi vairuotojų atestavimas. Jie kas penkerius metus turi išlaikyti patikrinimą, apimantį teorines KET žinias, vairavimo kultūrą ir net anglų kalbos pradmenis. A.Šešelgis patikino, kad savivaldybės darbuotojai neretai stabdo mikroautobusus gatvėse ir tikrina vairuotojų licencijas, o su KET pažeidimais kovoja policija.

Pristigs vairuotojų

Pašnekovai pabrėžė, kad dabar daugiau problemų kyla dėl nutrūktgalvių maršrutinių taksi vairuotojų, bet ateityje gali būti sunkiau rasti gerų autobusų ir troleibusų vairuotojų, nes dauguma šios specialybės profesionalų beveik pensinio amžiaus.

Kaip LŽ sakė bendrovės "Vilniaus autobusai" generalinis direktorius Gintaras Nakutis, šiuo metu autobusų vairuotojų trūkumo įmonė nejaučia, profesionalių, ilgamečių darbuotojų pakanka. Bet jis atkreipė dėmesį, kad vis mažiau jaunų žmonių siekia įgyti teisę vairuoti autobusą, tad ateityje vairuotojų gali pristigti. "Be apribojimų vairuoti autobusą galima tik nuo 23 metų, taigi mokyklą baigę jaunuoliai iki tada jau būna pasirinkę kitas profesijas. Dabartiniai vairuotojai nejaunėja, todėl ateityje jų gali pritrūkti", - prognozavo bendrovės vadovas. Pasak pašnekovo, vidutinis autobuso vairuotojo amžius sostinėje yra 48 metai, bet vis mažiau žmonių sieja savo ateitį su profesionalaus vairuotojo darbu.

Blaivumo patikrinimas - dėl įmonės

Tačiau kol bendrovė turi galimybę rinktis, pretendentai į vairuotojo darbą turi išlaikyti vairavimo egzaminus primenantį testą: tikrinamos jų teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai. Tiesa, psichologinis pasirengimas - atsakyti už šimtų keleivių per dieną gyvybes - nevertinamas, bet vairuotojas turi pristatyti pažymą iš policijos, ar per pastaruosius dvejus metus nebuvo sučiuptas vairuojantis išgėręs. To reikalaujama ne tiek dėl keleivių saugumo, kiek dėl įmonės gerovės. Mat jei vairuotojas per dvejus metus antrą kartą pareigūnų sustabdomas neblaivus, konfiskuojama transporto priemonė, kurią jis tuo metu vairuoja. "Jei konfiskuotų autobusą, įmonė patirtų didžiulių nuostolių. Išsireikalauti pinigus iš vairuotojo būtų praktiškai neįmanoma", - sakė G.Nakutis.

Jo manymu, nėra pagrindo nerimauti dėl keleivių saugumo, nes miesto autobusai paprastai rieda negreitai, o staiga stabdyti prireikia tik dėl kitų vairuotojų įžūlumo. "Kas nėra susipažinęs su didelės transporto priemonės specifika, nesupranta, kad ją sustabdyti yra sunkiau. Prieš lengvąjį automobilį galima greitai užlįsti, o sunki transporto priemonė nespės sustoti", - aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"