TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Viešieji logistikos centrai uždari privačiam verslui

2014 03 25 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Lietuvoje kuriami galingi viešieji logistikos centrai, bet iki šiol nesukurta logistikos verslą reglamentuojanti teisinė bazė. Kol jos nėra, negalės visu pajėgumu veikti šiuo metu Vilniuje ir Kaune jau statomi, o vėliau Klaipėdoje ir Šiauliuose atsirasiantys įvairiarūšiam (intermodaliniam) transportui skirti viešieji logistikos terminalai - greta jų negali įsikurti privatus verslas, be kurio paslaugų logistikos centrai negalės veikti.

2014-ųjų pabaigoje ir 2015 metų pradžioje jau turėtų pradėti veikti Vilniaus ir Kauno viešieji logistikos terminalai (VLT), kurių projektus įgyvendina bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, o didžiąją dalį finansavimo jiems skiria Europos Sąjunga. Šie terminalai - didelė Lietuvos ekonomikos viltis - sklandžiai dirbs ir taps konkurencingi tik tuomet, jeigu veiks kaip sudedamoji viešųjų logistikos centrų (VLC) dalis. Centrai turėtų būti sudaryti iš dviejų dalių – logistikos terminalų ir logistikos parkų. Centruose labai svarbus vaidmuo teks prie terminalų prisiglausiantiems parkams, nes nuo jų daugiausia priklausys efektyvus intermodalinių terminalų darbas. VLC krovinių ekspedijavimo rinkoje taps konkurencingi tik tuomet, jei šalia jų bus teikiamos ir visos su logistika susijusios bankų, draudimo, krovinių sandėliavimo paslaugos. Parkuose galėtų būti gaminamos net prekės. Bet net suvalgyti bandelę ar išgerti sulčių VLC teritorijoje bus neįmanoma, jeigu juose negalės įsikurti privačios paslaugų ir gamybos įmonės.

Ko kas privačių bankų, draudimo ar ekspedijavimo kompanijų skyriams, prytų ne tik turimas pozicijas, bet ir taptų dar konkurencingesnė žaidėja jau artimiausiais metais“, - teigė vienas LITTP vadovų.

VLC reikšmė – neįkainojama

Dr. A.Šakalys: „Kai susiduriame su viešojo ir privataus kapitalo partneryste, visada privalome turėti teisinę bazę, kuri užtikrintų skaidrius tokio partneriavimo santykius.“

Greitai padidinti konkurencingumą logistikos srityje Lietuvai būtina pirmiausia tam, kad galėtume sėkmingai konkuruoti, tarkime, su Bresto kryptimi ir kitais konkuruojančiais transporto koridoriais.

Lietuva yra nusitaikiusi ir į didesnį tarp Europos ir Azijos keliaujančių krovinių kąsnį. Dabar dauguma krovinių srauto tarp dviejų žemynų plukdoma laivais. Tačiau ir sausuma gabenamų krovinių srautai yra įspūdingi. Bendra 2010 metais tarptautinės prekybos srautų apyvarta tarp Rytų ir Vakarų buvo 552 mlrd. eurų (1,9 trln. litų). Pasak transporto ekspertų, iki 2030-ųjų pietinė Baltijos jūros regiono dalis, kuriai priklauso ir Lietuva, pajėgi atsiriekti 5-6 proc. milžiniškos krovinių srauto apyvartos Europos Šiaurėje. Šiuo metu ši dalis siekia 2,3 procento. „Būtina efektyviai išnaudoti Rytų-Vakarų transporto koridoriuje veikiančių logistikos grandinių (tiekimo) potencialą“, - pabrėžė dr. A.Šakalys.

ES siekia, kad kuo daugiau krovinių keliautų geležinkeliais. Tačiau tai nėra toks mobilus transportas, prie kokio priskiriami, pavyzdžiui, sunkvežimiai. Todėl reikalinga itin efektyvi visų transporto rūšių sąveika, ypač perkraunant krovinius. Ir čia svarbiausias vaidmuo teks viešiesiems logistikos centrams, kuriuose planuojama greitai ir efektyviai perkrauti krovinių konteinerius nuo vienų geležinkelio platformų ant kitų, taip pat į laivus, į sunkvežimius ir į mažesnes komercines mašinas, lėktuvus.

Lietuvos VLC bus įdomūs dėl to, kad čia eina dvi skirtingos geležinkelio vėžės – europinė ir rusiškoji. Atrodo, Mockavos-Kauno geležinkelio atkarpa bus vienintelė vieta Europoje, kur traukinių eismas skirtingomis vėžėmis bus lygiagretus. Tai didžiulis pranašumas, pavyzdžiui, prieš Brestą, kuriame skirtingo pločio vėžės susiduria.

Norint konkuruoti ne tik su Brestu, bet ir su Šiaurės Europa, būtinas ne tik greitas krovinių perkrovimas nuo vienos platformos ant kitos - būtina žaibiškai parengti krovinių važtaraščius, sumažinti biurokratines kliūtis iki minimumo. VLC, kurių parkuose įsikurtų bankai, draudimo ir ekspedijavimo kompanijos, teikiančios būtinas paslaugas, tampa tiesiog neįkainojami.

Ekspertų vertinimu, kai „Lietuvos geležinkeliai“ ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti įvairiarūšiam (intermodaliniam) transportui skirtų centrų projektus, mūsų šalis artimiausias valstybes konkurentes ekspedijavimo versle lenkia mažiausiai penkerius metus. Tačiau bet koks delsimas kurti logistikos plėtrai būtiną teisinę bazę akimirksniu gali ištirpdyti sunkiai įgytą konkurencinį pranašumą.

M.Butnorius: „Problemų atsirado 2011 metais, kai ankstesnė Vyriausybė viename savo nutarime padarė pataisą, draudžiančią išnuomotos valstybinės žemės subnuomą."

Uždraudė pernuomoti

Kaip dienraščiui LŽ tvirtino Mindaugas Butnorius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ projektų viršininkas, kai Lietuvoje buvo pradėti projektuoti VLC, problemos dėl logistikos parkų kūrimo juose buvo mažesnės. Problemų atsirado tuomet, kai 2011 metais tuometinė Vyriausybė viename savo nutarime padarė pataisą, draudžiančią pernuomoti anksčiau išnuomotą valstybinę žemę.

Ten, kur dabar statomi logistikos terminalai, žemę nuomoja „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau pagal dabar galiojančius norminius aktus bendrovė negali jos pernuomoti bankams, draudimo ar logistikos bendrovėms, sandėliams. Tai ir trukdo nuosekliai plėtoti pačius VLC.

„Pagal pasirašytas rangos darbų sutartis, terminalai bus pastatyti ir visiškai paruošti darbui 2014 metų rudenį. Jie veiks kaip viešosios geležinkelių paskirties objektai, teikiantys paslaugas visiems vežėjams geležinkeliu. Tačiau terminalai negalės veikti visu pajėgumu ir nebus įgyvendinta tikroji VLC koncepcija, jeigu greta jų neįsikurs verslas, t. y. nebus sukurta infrastruktūra privačių sandėlių ir pramonės objektų statybai“, - rašoma LITTP kreipimesi į Vyriausybę.

M.Butnorius sakė, kad vien Vilniaus VLC jau yra pasirašiusi 23 ketinimų protokolus su būsimais investuotojais. Tačiau dėl draudimo pernuomoti žemę reikalai toliau nejuda į priekį.

Pasak LITTP vieno vadovų dr. A.Šakalio, „dabar egzistuojančioje logistikos teisinėje bazėje net svarbiausi terminai nėra įteisinti“. „Pavyzdžiui, Transporto veiklos pagrindų įstatyme, nustatančiame su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus, nėra net apibrėžimo, kas ta logistika. Nėra ir specialaus Logistikos įstatymo, kuris apibrėžtų teisinių santykių reglamentavimą tarp partnerių logistikos (tiekimo) grandinėje. Ypač tai yra svarbu dabartiniame logistikos raidos etape, kai pereinama nuo uždaro prie atviro tipo logistikos (tiekimo) grandinių“, - dienraščiui LŽ sakė mokslininkas.

Jo tvirtinimu, dėl tos priežasties praktikoje iškyla problemų, kai „mažiau sąžinės slegiami verslininkai susigundo pasinaudoti logistikos reglamentavimo spragomis, o tuomet dingsta kroviniai, stringa atsiskaitymai už paslaugas“.

Pavyzdys – Klaipėdos jūrų uosto įstatymas

„Tačiau pažeidžiamiausi tampa VLC. Dabar įstatymuose neturime net tiksliai apibrėžtos viešojo logistikos centro sąvokos. Taip pat nė viename teisės akte nerasite nuostatų, kurios teisiškai reguliuotų VLC steigimo, valdymo ir plėtotės procesus. Ir tokia padėtis yra tuo metu, kai su VLC plėtra siejami dideli lūkesčiai dėl geresnės įvairių rūšių transporto sąveikos, kokybiškesnių transporto ir logistikos paslaugų Lietuvoje, o kartu – ir visos šalies transporto ir logistikos sistemos konkurencingumo pagerėjimo tarptautinėje transportavimo ir logistikos paslaugų rinkoje“, - stebėjosi dr. A.Šakalys.

Pasak jo, labai svarbus dar vienas VLC steigimo ir veiklos aspektas. „Centrai iš esmės funkcionuos viešojo ir privataus kapitalo partnerystės principu. Viešasis sektorius turi prisiimti atsakomybę už VLC infrastruktūros planavimą ir plėtrą, o verslas – už komercinę veiklą. Toks modelis dabar taikomas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, o jis reglamentuotas specialiu Klaipėdos jūrų uosto įstatymu. Turint galvoje VLC, visai racionalu būtų turėti analogišką „sausumos uosto“ įstatymą. Galų gale, kai susiduriame su viešojo ir privataus kapitalo partneryste, visada privalome turėti teisinę bazę, kuri užtikrintų skaidrius tokios partnerystės santykius“, - sakė mokslininkas, kuris drauge yra ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijų centro direktorius. Dr. A.Šakalys vylėsi, kad jei viskas klosis gerai, teisinės logistikos bazės kūrimas bus pradėtas Seimo rudens sesijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"