TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vietinis transportas keleivius vežioja senienomis

2015 11 20 6:00
74 proc. parko sudaro senesni nei dešimt metų autobusai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos savivaldybės už 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansiniu laikotarpiu skiriamą ES fondų 43,4 mln. eurų paramą įsigis mažiausiai 120 naujų miesto elektra varomų ir hibridinių autobusų, bet jie mažai padės gelbėjant iš sąstingio vietinį transportą.

Pastaraisiais metais pirkdama autobusus Lietuva neprastai atrodo žvelgiant į Europos Sąjungos statistiką. ES automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, nuo 2012-ųjų iki 2015 metų rugsėjo Lietuvoje įregistruoti 883 nauji autobusai. Įspūdingas buvo jų registravimo kilimas. Tarkim, 2012 metais Lietuvoje fiksuotas 39,4 proc., 2013 metais – 21,4 proc. siekiantis naujų autobusų pardavimo augimas. 2014 metais, kai Kelių transporto priemonių registras papildytas 288 naujais autobusais, 63,6 proc. augimas ES buvo didžiausias. Tačiau gražus fasadas slepia daug purvo.

Tarp pesimizmo ir optimizmo

Per pirmus devynis šių metų mėnesius šalyje įregistruota 170 naujų autobusų, o jų pardavimas smuko 17,9 procento. Iš dalies taip atsitiko ir dėl to, kad šios kategorijos transporto priemonių rinka labai priklauso nuo europinės paramos, o šiemet lėšų upelis išseko. Bet įsibėgėja naujasis ES finansinis laikotarpis.

Kaip LŽ informavo Susisiekimo ministerija, iki 2020-ųjų Lietuva už europinius pinigus žada įsigyti ne mažiau kaip 120 nekenksmingų aplinkai keleivinių transporto priemonių, tačiau, anot asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovo Eugenijaus Stolovickio, tai tebus lašas jūroje. „Autobusų, dirbančių miestuose ir priemiesčiuose, parko bent dalį problemų tikėtis išspręsti su europine parama būtų naivu“, – „Lietuvos žinioms“ tiesiai rėžė E. Stolovickis.

Keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas pažymėjo, kad pagal ES programas pinigai skiriami tik miestų autobusų parkams atnaujinti, o mažiems parkams priemiesčiuose, kur vietinis susisiekimas irgi labai prastas, pinigų tikėtis nėra nė menkiausio šanso.

Skeptiškai į tai žiūrėjo ir LŽ kalbinti kai kurių mažesnių Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merai.

Daug šviesesnę daugiausia savivaldybėms priklausančio parko ateitį mato autobusus gaminantys ir juos pardavinėjantys, taip pat susisiekimo paslaugas teikiantys verslininkai. „Jei vietinį susisiekimą valdantys žmonės būtų labiau išprusę, padėtį būtų įmanoma keisti“, – pažymėjo miesto autobusus „Mercedes-Benz Cityline/Cityline L“ gaminančios bendrovės „ALTAS komercinis transportas“ generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.

Sulaukę „garbingo“ amžiaus

„Linavos“ Keleivinio transporto vadovas E. Stolovickis neslėpė, kad dabartinė vietinio keleivinio transporto padėtis pasibaisėtina. „Pasakyti tiksliai, kiek šiuo metu Lietuvoje naudojama autobusų, negalėčiau. Galiu tik atskleisti, kiek jų turi asociacijai priklausantys vežėjai. Tiesa, jie beveik visi yra „Linavos“ nariai. Dauguma mūsų narių yra savivaldybių įmonės, o tarp garsiausių joms nepriklausančių privačių vežėjų yra Kauno ir Vilniaus tolimojo susisiekimo kompanijos „Kautra“ ir „Toks“, kurios veža tik naujais autobusais“, – pasakojo LŽ pašnekovas.

Ilgus ir nerangius senus dviejų sekcijų miesto autobusus verslininkai keistų į naujus ir kompaktiškus.Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasak E. Stolovickio, šiuo metu „Linavai“ priklausančios susisiekimo kompanijos vietiniais maršrutais keleivius veža 2854 autobusais ir troleibusais. „Tačiau autobusų parkas labai pasenęs. 74 proc. jo sudaro senesni nei dešimt metų autobusai. Nuo penkerių iki dešimt metų senumo autobusų yra 9 proc., iki penkerių metų – 17 procentų. Itin prasta padėtis didžiuosiuose miestuose. Vilniuje net 81 proc. autobusų jau sulaukė dešimties metų, Kaune tokių yra 78 procentai“, – pasakojo jis.

Už savus pinigus perka naudotus

„Jei Lietuva nori, kad ne vien tolimojo susisiekimo, bet ir vietinių maršruto autobusai atitiktų šiuolaikinius standartus, būtina kasmet atnaujinti nuo 5 iki 10 proc. šalies autobusų parko. Kitaip tariant, kiekvienais metais savivaldybės turėtų įsigyti iki 300 naujų autobusų“, – kalbėjo E. Stolovickis.

Pats pigiausias keleiviams mieste skirtas naujas autobusas su dyzeliniu varikliu esą kainuoja nuo 200 tūkst. eurų. Tad kasmet tektų sukrapštyti mažiausiai apie 60 mln. eurų naujiems autobusams pirkti, o tai visiškai nerealu.

Šioks toks atsinaujinimas vyksta ir dabar – naudotais autobusais, kurių kaina labai įvairi, o pats pigiausias kainuoja, kaip tikino E. Stolovickis, apie 50 tūkst. eurų. „Nėra jokių ekonominių galimybių, kad pats vežėjas vietiniais maršrutais galėtų pagal planą atnaujinti savo autobusų parką naujomis transporto priemonėmis“, – sakė „Linavos“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas.

Jo nuomone, gal būtų geresnė padėtis, jei savivaldybės laiku mokėtų autobusų parkams visas priklausančias subsidijas ir kompensacijas. „Įstatymų yra nustatyta labai logiška kompensavimo vežėjams tvarka, juose numatytas ir dotavimas, nes savivaldybės patvirtina mažesnį vežimo tarifą nei paslaugos savikaina. Tai normalu, nes tai yra socialinė paslauga, o keleivių vežimo savikaina gana didelė, palyginti su mūsų pajamomis. Tačiau realybė tokia, kad savivaldybių biudžetai yra silpni, jos nepajėgios laiku įvykdyti savo įsipareigojimų“, – kalbėjo E. Stolovickis.

Anot jo, iš bėdos įsigydamos naudotas mašinas pačios save skandina ir vietinio susisiekimo autotransporto įmonės. „Naudotų autobusų priežiūra yra brangi, jie kartais sunaudoja net dvigubai daugiau degalų nei nauji autobusai“, – skaičiavo LŽ pašnekovas.

Geltonųjų našta

Keleivių vežimo vietiniais maršrutais įmonėms sunkumų kelia ir kartais keista valstybės transporto politika. Pasak E. Solovickio, vietinio reguliariojo susisiekimo vežėjų kišenes daugiausia papildydavo dotacijos už moksleivių vežimą į mokyklas. Tačiau 2000-aisiais Vakarų pavyzdžiu buvo pradėti diegti mokykliniai, arba vadinamieji geltonieji, autobusai, juos irgi dotuoja savivaldybės. Dabar tokių autobusų yra apie 700.

„Kol jie buvo nauji, problemų nekildavo. Tačiau priežiūros išlaidos toms mašinoms, kurios sulaukė, tarkime, penkiolikos metų, jau yra tokios pat, kaip ir naudotiems autobusams. Dabar savivaldybės yra priverstos finansuoti ir viešąjį transportą, ir geltonuosius autobusus, kurie irgi vykdo viešąją paslaugą. Daugeliui savivaldybių tai yra per sunki našta, todėl uždaromi reguliarūs maršrutai“, – pasakojo E. Stolovickis

Pasak jo, katastrofiškai daugėja kaimų ir vienkiemių, pro kuriuos autobusai reguliariai išvis nebevažinėja.

Kaltina neišprusimu

LŽ kalbintus verslininkus piktino, jų nuomone, keista daugelio savivaldybių pozicija. „Daug kas priklauso nuo išprusimo. „ALTAS komercinis transportas“ dažnai dalyvauja užsienio parodose. Neseniai sugrįžome iš Belgijos, kurioje vyko tarptautinė paroda „Autobusų pasaulis“. Joje dalyvavo ir „Linavos“ nariai. Aiškiai buvo matyti, kurios įmonės domisi naujovėmis, yra orientuotos į naują techniką, siunčia savo atstovus į parodas, o kurioms patogiau naudotis senais autobusais, nieko nedaryti ir nuolat skųstis, kad trūksta pinigų“, – sakė „ALTAS komercinio transporto“ vadovas E. Radzevičius.

Vietiniais ir tolimaisiais maršrutais keleivius vežančios bendrovės „Transrevis“ direktorius Vladas Dapkus irgi pritaria, kad atnaujindamos savo autobusų parkus savivaldybės išnaudoja toli gražu ne visus rezervus, dažnai joms pritrūksta išmonės. Pavyzdžiui, verslininkas gyrė pusiau lietuviškus „ALTAS komercinio transporto“ gaminamus autobusus „Mercedes-Benz Sprinter Cityline/Cityline L“, kurie yra 5 tonų svorio ir gali vežti ne daugiau kaip 22 keleivius. Tokios vokiškų furgonų pagrindu gaminamos mašinos kainuoja apie 35 tūkst. eurų, kai kurios savivaldybės šias mašinas reguliariems reisams priemiesčiuose jau seniai naudoja. Vis dėlto tokių savivaldybių yra mažuma.

Kita vertus, anot V. Dapkaus, miestams „ALTAS komercinio transporto“ autobusai tikrai gali būti per maži. „Jeigu kalbėtume apie didžiuosius miestus, jų gatvėmis važinėjantys autobusai iš tikrųjų yra skirtingi. Vieni didesnės talpos, dažnai – dviejų sekcijų, kiti – mažesni. Bet nėra problemų pasigaminti už prieinamą kainą ir didesnių, kurie pakeistų „guminiais“ ar „garmoškėmis“ vadinamus dviejų sekcijų autobusus. Juos galima gaminti 7 tonų „Iveco Daily“ furgonų pagrindu, jie kainuotų iki 100 tūkst. eurų, galėtų vežti apie 30 žmonių, o jų eksploatacija tikrai atsipirktų vien dėl degalų sąnaudų“, – kalbėjo LŽ pašnekovas.

Savivaldybių autobusų parkų veiklos efektyvumą verslininkas siūlo auginti ir pasitelkiant išmonę. „Didmiesčiuose didelės transporto priemonės kursuoja tik kas valandą. Kodėl nepaleidus mažesnio autobuso kas 20 minučių? Tada tikrai daugiau miestiečių iš nuosavų mašinų persėstų į viešąjį transportą, nes nereikėtų žvarbią dieną stotelėje laukti nežinia kada atpūškuosiančios „garmoškės“, – kalbėjo V.Dapkus.

Druskininkų fenomenas

Bendrovei „Kautra“, anot jos rinkodaros vadovo G. Pakuso, Drukininkuose į miesto viešąjį transportą jau pavyko sugrąžinti 12 proc. keleivių. Kauno bendrovė ne tik veža keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais Lietuvoje ir Europoje. Ji yra laimėjusi konkursus ir dirba Alytaus ir Kauno priemiesčiuose, Druskininkų mieste bei priemiestyje, Prienuose, Vilkaviškyje.

„Kautra“ keleivius vietiniais maršrutais veža 100–200 tūkst. eurų kainuojančiais naujais turkų gamybos autobusais „Temsa“. „Tai nedidelės transporto priemonės, galbūt jos neturi ir pačios prabangiausios įrangos, bet autobusai yra nauji, juos pigiau eksploatuoti. Taip sumažinamos išlaidos ir kainos, kurios leidžia laimėti savivaldybių skelbiamus konkursus“, – kalbėjo LŽ pašnekovas.

Tačiau, kaip tikino G. Pakusas, sėkmę vežant keleivius vietiniais maršrutais lemia ne vien nauji autobusai. „Kuriame modernaus ir patogaus viešojo transporto įvaizdį, autobusas – tik viena jo sudedamoji dalis. Vertę kuria ir gražios stotelės, tiksli informacija jose, elektroninės švieslentės, minučių tikslumu informuojančios apie autobuso atvykimą. Pasitikėjimas plėtojant vietinį transportą yra labai svarbu“, – pažymėjo „Kautros“ atstovas.

Vis dėlto pavardės nenorėjęs skelbti vieno mažo Lietuvos rajono centro savivaldybės meras tikino, esą labai puiku, kai kuriami gražūs planai. „Tačiau toli gražu ne visos savivaldybės turi vienodas sąlygas ir vienodai tas savivaldybes mėgsta aukščiausia šalies valdžia, o nuo to labai dažnai priklauso ir, pavyzdžiui, finansavimas europinėmis lėšomis“, – aiškino pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"