TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vietoj svarbios informacijos vairuotojams – biurokratų „makaronai“

2016 10 12 6:00
Labai svarbu, kokios techninės būklės transporto priemonės važinėja Lietuvos keliais, nes dėl techninių defektų gali įvykti pavojingų avarijų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 2016 metų pirmąjį pusmetį gavo 219 pranešimų apie pavojų vairuotojų sveikatai ir gyvybei keliančias transporto priemones, tačiau internetinėje VVTAT svetainėje jų nė su žiburiu nerasi. Pasak tarnybos, informacijos lengva rasti „Rapex“ duomenų bazėje, nors dauguma Lietuvos vairuotojų nei žino, kas ta „Rapex“, nei moka angliškai.

Atsivertęs VVTAT internetinį puslapį, kuriame sudėti skelbimai apie Europoje defektuotus ir galbūt jau seniai atšauktus automobilius, lieki it musę kandęs – naujausias įrašas apie tokias mašinas darytas 2015 metų lapkričio 11 dieną... Paskui – tuščia. Lyg nebūtų nei pasaulį nuo metų pradžios drebinančio „dyzelgeito“ skandalo, kai amerikiečiai demaskavo per technines apžiūras taršos duomenis klastojusią kai kurių koncerno „Volkswagen Group“ dyzelinių automobilių įrangą, nei panašaus atsitikimo pavasarį tolimoje Japonijoje, kur identiškomis apgaulėmis užsiėmė „Suzuki“ gamintojas, nei dešimčių tūkstančių mašinų, atšauktų dėl gamyklinių techninių defektų.

Lietuvos vartotojus įstatymų įpareigota ginti valstybinė tarnyba atsikerta, esą „Rapex“ sistemoje „skelbiami pranešimai apie vartotojų sveikatai ir saugai pavojingus gaminius yra prieinami visuomenei“, todėl pati VVTAT savo tinklapyje pateikia tik nuorodą į oficialią „Rapex“ svetainę.

Tarnyba melavo?

Tiems vairuotojams, kurie nežino, kas yra „Rapex“, pranešame – taip vadinama skubaus keitimosi tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių informacijos apie nesaugius ir pavojingus vartotojų sveikatai gaminius bei produktus sistema. „Rapex“ internetinėje svetainėje visos naujienos pateikiamos angliškai, o virtualiame pasaulyje mažai ką išmanančiam žmogui gana komplikuota rasti informacijos apie nesaugias transporto priemones. 2013-ųjų duomenimis, mūsų šalyje anglų kalbą mokėjo tik kas trečias gyventojas. Per trejus metų ši dalis vargu ar juntamai pagausėjo, tad aplankyti „Rapex“ svetainę ryžtųsi tikrai ne kiekvienas Lietuvos vairuotojas.

Tačiau Lietuvos VVTAT, net ir nustojusi skelbti į lietuvių kalbą išverstą informaciją apie mašinas, kuriose rasta žmonių sveikatai ir gal net gyvybei pavojingų defektų, vis tiek tikina ginanti šalies vairuotojų interesus. VVTAT Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėjos Giedrės Nenartavičiūtės teigimu, „Rapex“ sistemoje iš Lietuvos valstybinių įstaigų dalyvauja ne vien VVTAT, bet ir Lietuvos Respublikos ginklų fondas, Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI), Saugios laivybos administracija, Policijos departamentas.

„Gavus pranešimų apie nesaugius gaminius, patekusius į Lietuvos rinką, jie persiunčiami atitinkamai institucijai. Tada atliekami tyrimai. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo taisyklėmis, automobilių atitikties patvirtintam ar registruotam tipui, priežiūrą pagal nurodytus reikalavimus vykdo Valstybinė kelių transporto inspekcija. Ji turi teisę, nustačius trūkumų, anuliuoti savo išduotus transporto priemonių ar jų sudėtinių dalių tipo patvirtinimo sertifikatus ir pranešimus apie transporto priemonės tipo registravimą“, – aiškino G. Nenartavičiūtė.

Tačiau inspekcija pribloškė „Lietuvos žinias“ patikinimu, kad imtis kokių nors priemonių prieš šalies keliais važinėjančius galbūt nesaugius automobilius ji negali, nes iš VVTAT nėra gavusi nė vienos užklausos.

Žinios apie broką – ne lietuviams

Šiandien visa ES deda didžiules pastangas, kad keliuose būtų kuo mažiau nelaimingų atsitikimų. Lietuva turėtų stengtis trigubai, nes mūsų šalyje, kaip rodo statistika, žūva daugiausia eismo dalyvių, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų (2015 metais – 10,6). Todėl labai svarbu, kokios techninės būklės transporto priemonės važinėja Lietuvos keliais.

Skubaus keitimosi tarp ES valstybių informacijos apie nesaugius ir pavojingus vartotojų sveikatai gaminius bei produktus sistema „Rapex“ buvo įkurta 2001 metais. Lietuva prie jos prisijungė 2010-aisiais.

Direktyva, kuri buvo pagrindas sistemai sukurti, įpareigoja gamintojus ir platintojus nedelsiant informuoti atsakingas Senojo žemyno valstybių institucijas apie nesaugius gaminius bei produktus, taip pat apie priemones, kurių gamintojai ar platintojai ėmėsi, kad šie gaminiai būtų išimti iš rinkos ir sunaikinti. Tiesa, automobiliuose aptiktus gamyklinius defektus dar leidžiama pašalinti.

„Rapex“ savo internetinėje skiltyje apie transporto priemones viešina tik tuos trūkumus, kurie yra priskiriami prie didelių. Dėl daugelio jų (pavyzdžiui, neveikiančių vairuotojo pusės valytuvų, stringančio vairo mechanizmo ir t. t.) ir Lietuvoje 2014 metais įsigaliojus naujai Saugaus eismo automobilių keliais redakcijai stabdomas leidimas važinėti mūsų šalies keliais. Net nekalbėsime apie tai, kad vairuotojams tiesiog gyvybiškai privalu žinoti apie transporto priemones, kuriose dėl gamyklinių defektų gali kilti gaisras, ištekėti stabdžių skystis ar nutikti dar kas nors.

Anksčiau skelbimai apie defektuotas mašinas grėsmingai atrodė ir VVTAK tinklalapyje. Pavyzdžiui, 2015 metų sausio 27-ąją iš Prancūzijos gautame pranešime apie pastebėtą defektą mikroautobuse „Renault Trafic“ buvo nurodoma: „Sėdynės rėmas turi būti patikrintas siekiant užtikrinti suvirinimo kokybę dėl įtrūkimų ir pakeisti, jei reikia.“ Iš Didžiosios Britanijos buvo atsiųstas įspėjimas dėl automobilių „Ford Fiesta“ – kad „užpakalinės sėdynės diržo sagtis (skląstis) gali turėti defektų: priekinio susidūrimo atveju sagtis, ko gero, nesuveiktų ir sukeltų pavojų užpakalinės sėdynės keleiviui“.

Dabar tokią informaciją gali sužinoti tik specialių anglų kalbos žinių turintis asmuo „Rapex“ svetainėje. Teoriškai vairuotojus apie gamyklinius automobilių defektus galėtų informuoti ir gamintojų atstovai ar importuotojai, tačiau jų Lietuvoje nėra kam kontroliuoti, nes informacija valstybės institucijose stringa, o atstovai kažin ar turi didelį norą prisiimti papildomo darbo, kuris aiškiai yra nuostolingas.

Inspekcija tik tarpininkauja

Tai, kad transporto priemonių techninės būklės priežiūrą ir patvirtinimą Lietuvoje atliekanti VKTI nesulaukė iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nė vieno per „Rapex“ sistemą gauto pranešimo apie automobilius, kurie gali turėti defektų, „Lietuvos žinioms“ atskleidė VKTI Technikos skyriaus vedėjas Justas Rašomavičius. „Iki šiol nesame gavę nė vieno pranešimo, kurį VVTAT būtų atsiuntusi „Rapex“, o tarnyba persiuntusi mums“, – demaskavo VVTAK dienraščio pašnekovas.

Justas Rašomavičius: „Iki šiol nesame gavę nė vieno pranešimo, kurį VVTAT būtų atsiuntusi „Rapex“, o tarnyba persiuntusi mums.“ /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Anot J. Rašomavičiaus, VKTI vartotojų gynimo klausimais yra visiškai supančiota įstatymų. „Mūsų vaidmuo toje sistemoje yra tarpininkavimas. Kokių nors įgaliojimų daryti tyrimus vieni ar juo labiau juos inicijuoti, deja, neturime. Tyrimą galime atlikti tik tada, kai VVTAT pateikia užklausą apie konkrečią transporto priemonę. Jei turime gamintojo atstovą Lietuvoje, išsiunčiame jam klausimą, ar jau yra gauta informacijos apie tą transporto priemonę ir kokių imasi veiksmų, kad būtų užtikrintas vartotojų saugumas. Atstovų atsakymą nusiunčiame atgal VVTAT. Tik ši tarnyba turi įgaliojimus tirti vartotojų skundus, pradėti tyrimus ir panašiai“, – pasakojo inspekcijos pareigūnas.

Taip pat klaidinga manyti, kaip tikino J. Rašomavičius, kad VKTI atlikti tyrimus įpareigoja susisiekimo ministro patvirtintos Motorinių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo taisyklės. „Dėl tų taisyklių. Kažin kodėl visi galvoja, kad jos yra kaip panacėja nuo visų ligų. Tos taisyklės tik nusako bendruosius principus, ką turi daryti transporto priemonės gamintojas, jei nori ateiti į rinką ir pasitvirtinti transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Tarkime, jei „Volkswagen“ sumano gaminti naują automobilį, kompanija kreipiasi į inspekciją ir išdėsto savo ketinimus. Kartu užtikrina, kad mašina atitiks visus techninius reikalavimus, ir paprašo išduoti patvirtinimą. Inspekcija tuo ir užsiima. Tačiau apie vartotojų visoje Europoje pateikiamus nusiskundimus dėl mašinų techninės būklės mus turėtų informuoti jau VVTAT“, – kalbėjo J. Rašomavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"