TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vilkikų avarijas lemia ir netinkamas vairuotojų elgesys

2014 03 04 6:00
Vakaruose masinės avarijos irgi nėra retas reiškinys, tačiau dėl jų kelininkai kaltinami labai retai. AFP/Scanpix nuotrauka

Vasario pradžioje automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, prie Ariogalos, įvykusi avarija, per kurią susidūrė 4 vilkikai ir vienas vairuotojas žuvo, o dar trys žmonės buvo sunkiai sužeisti, sukėlė aštrias diskusijas, kas kaltas dėl tokių tragedijų? Kaip įprasta, pirmosios kritikos strėlės paleistos kelininkų link, nors tikrieji kaltininkai galbūt buvo nerūpestingi vairuotojai.

Kelininkai nėra visagaliai

„Kelininkai tikrai ne visagaliai. Jei tokie būtume, gal ir galėtume žiemą nuvalyti bei pabarstyti kelią prieš kiekvieną važiuojantį automobilį. Deja...“ - dienraščiui LŽ sakė greitkelį prižiūrinčios valstybinės įmonės (VĮ) „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis.

Jis neslėpė, kad naktį į vasario 7-ąją, apie pusę antros, greitkelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 145-ame kilometre, kur ir įvyko avarija, buvo slidu. Mat po vidurnakčio prasidėjo lijundra ir kelias maždaug 30 km ilgio ruože per pusvalandį apledėjo.

Šis automagistralės ruožas, nuo Kauno iki Klaipėdos, pasak V.Molio, prižiūrimas pagal antrąjį lygį, t. y. druskos barstytuvai visą naktį nedirba. Į pirmą reisą jie turi išvažiuoti tik 4 val. ryto. Tačiau kelininkai, pastebėję, kad eismo sąlygos nepalankios, pradėjo darbą jau nuo antros valandos nakties. Bet tragedija aplenkė ir šį terminą.

Anksčiau, 2006–2008 metais, kai kelių priežiūrai buvo skiriamas didesnis finansavimas, visas A1 kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda buvo prižiūrimas pagal pirmąjį lygį, t. y. barstomas ir valomas visą parą. Dabar sniego valytuvai ištisą parą važinėja tik tarp Vilniaus ir Kauno, iki Sitkūnų. Toliau eismas esą nėra toks intensyvus, todėl sumažinta ir jo priežiūra. Esant sudėtingoms oro sąlygoms darbai nenutrūksta ir dabar, nes palikus kelią be priežiūros nakčiai, kai gausiai sninga, darbo būtų dvigubai ar net keturgubai daugiau.

Stebina elgesys keliuose

Kalbėdamas su dienraščio LŽ žurnalistu V.Molis siūlė atkreipti dėmesį, kad galingų vilkikų, autobusų vairuotojai dažnai neįvertina savo galimybių kelyje, o toks elgesys irgi gali lemti tragedijas. „Tai keista, nes sunkvežimius, autobusus vairuoja pačios aukščiausios klasės profesionalai. Mano nuomone, pagrindinė problema yra ta, kad mūsų vairuotojams kelyje trūksta atsakomybės, elementarios kultūros. Pirmiausia tai pasakytina apie mažus autobusus vairuojančius asmenis. Jiems svarbiausia - greičiau už maršrutinius autobusus nuvežti žmogų į galutinę kelionės vietą, o kokiu būdu tai bus padaryta – lekiant šaligatviais, beatodairiškai lenkiant mašinas ar pavojingai manevruojant tarp automobilių, mažiausiai jaudina. Atsakomybės pasigendama ir iš tų vairuotojų, kurie vilkikais veža krovinius. Kultūros, atsakomybės nebuvimas, sakyčiau, yra daugelio avarijų priežastis“, - svarstė „Automagistralės“ vadovas.

Šunybių gali prikrėsti ir orai. „Būna, kad aplyja ar apsninga ne ilgą kelio ruožą, o, pavyzdžiui, vos keliasdešimt metrų. Jei žiemą toje vietoje dar ir pašąla, ruožas tampa labai pavojingas, ypač naktį, kai nė nežinodamas užvažiuoji ant ledo. Kelininkai tikrai nespės pabarstyti visur, kur gali susidaryti plikledis. Todėl žiemą tamsiuoju paros metu vairuotojai turėtų važiuoti vilkikais ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Profesionalai gerai išmano tuos dalykus, bet vis tiek spausdami greičio paminą persistengia“, - stebėjosi LŽ pašnekovas.

Nacionalinės vežėjų asociacijos automobilių keliais „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pripažino, kad dažnam vairuotojui įsukus į kelią tikrai pritrūksta kultūringo, atsakingo elgesio. Tačiau „Linavos“ vadovas tuo labiau linkęs kaltinti sėdinčiuosius prie lengvųjų automobilių vairo.

„Mūsų asociacijos įmonės ne pirmus metus dirba krovinių vežimo versle, daug dėmesio kreipia vairuotojų mokymams, švietimui. Dėl to sunkvežimių vairuotojai, kaip rodo oficiali statistika, penkiskart rečiau padaro avarijas, skaičiuojant tūkstančiui eismo įvykių, nei tie, kurie vairuoja kitos kategorijos transporto priemones. Vilkikų vairuotojai į avarines situacijas dažnai patenka ir dėl neatsargaus lengvųjų automobilių vairuotojų elgesio. Tokiai mašinai staiga atlikus manevrą ar pristabdžius, autotraukinys dėl didelio savo svorio nespėja išsisukti nuo kliūties ir kliudo ją“, - dėstė asociacijos „Linava“ vadovas.

Vilkikų vairuotojams jūra iki kelių

Vasario pradžioje greitkelyje Vilnius-Kaunas sunkvežimiai, trikdydami eismą, lenkė vienas kitą maždaug penkis kilometrus. / LŽ archyvo nuotrauka

Vis dėlto Lietuvoje ar per mūsų šalį sunkvežimiais važiuojančių profesionalų elgesys stebina ne tik kelininkus, bet ir lengvųjų automobilių vairuotojus. Vienas jų dienraščiui LŽ atsiuntė nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip ypač intensyviu judėjimu pasižyminčiame greitkelyje Vilnius-Kaunas lenktyniauja du vilkikai. „Tada buvo vasario pradžia, lauke šalta ir slidu. Mačiau, kad vienas paskui kitą važiuoja du vilkikai. Tačiau nesitikėjau, jog tas, kuris važiuoja iš paskos, prieš pat mano nosį staiga pasuks į antrą juostą ir pradės lenktyniauti su pirmu vilkiku. Lenktynės vyko gal penkių kilometrų ruože. Greitis buvo ne mažesnis nei 100 kilometrų per valandą. Sunku net įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jei tų dviejų sunkvežimių kelyje būtų atsidūręs koks mažas netikėtai iš šalikelės įsukęs automobiliukas. Mobiliuoju telefonu spėjau užfiksuoti keletą tų beprotiškų „lenktynių“ akimirkų“, - pasakojo nuotraukos autorius.

A.Kondrusevičius abejojo, ar neatsargiai vienas kitą kelyje lenkiantys vilkikai arba kitos didesnių gabaritų mašinos gali būti „Linavos“ narių. „Reikia pirmiausia atsakyti į klausimą, kam tos transporto priemonės priklauso? Girdėjau, kad visiškai niekas nekontroliuoja, pavyzdžiui, į Angliją, kitas šalis keleivius ar krovinius gabenančio transporto vairuotojų. Jie dažnai nesilaiko darbo ir poilsio režimo, būna neatsargūs kelyje. Galbūt tiesiog reikia jų paprašyti, kad būtų atsakingesni?“ - retoriškai klausė „Linavos“ prezidentas.

Dienraščio LŽ šnekinti kelininkai atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais vilkikų vairuotojai labai pamėgo važiuoti naktimis. „Kodėl? Atsakymas paprastas – naktį mažiau kontrolės, gali prasmukti ir gabendamas sunkesnį nei leidžiama krovinį, ir važiuodamas plikomis padangomis. Tačiau nuo to labai nukenčia eismo saugumas“, - pabrėžė vienas kelių priežiūros įmonės vadovų.

VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rinkevičius piktinosi kolonomis riedančiais sunkvežimiais. „Pirmiausia toks važiavimas gadina kelio dangą. Asfaltas pervažiavus sunkiasvorei transporto priemonei turėtų bent kuriam laikui ,,atsitiesti“, tačiau to jam neleidžia padaryti vos per keliasdešimt metrų atsilikęs kitas, trečias, ketvirtas ir daugiau sunkvežimių, - sakė pašnekovas ir pridūrė: - Gal reikėtų Kelių eismo taisyklėmis ar net ženklais riboti sunkiasvorių transporto priemonių lenkimą ir važiavimą kolonomis."

Be to, M.Rinkevičiaus teigimu, kolonos gali būti ir tragedijų priežastis. „Prisiminkime kad ir tą patį atvejį prie Ariogalos. Žuvęs vilkiko vairuotojas važiavo kolonos, kurios kelias iš Klaipėdos driekėsi į Kauną, priekyje. Priešais jo vilkiką iššoko iš Kauno važiuojantis sunkvežimis, o iš paskos riedantiems vilkikams neliko vietos manevruoti. Suprantu, kad transporto priemonės važiuodamos viena paskui kitą prisidengia nuo oro srovių ir šitaip galbūt taupo degalus, tačiau ar tokio taupymo kaina nėra per didelė?“ - svarstė vienas „Automagistralės“ vadovų.

Vakaruose kelių prižiūrėtojų nekaltina

„Kolonos susidaro tikrai ne dėl noro sutaupyti degalų. Visoje Europoje sunkvežimių greitis yra ribojamas iki 90 km/h, greičiau jie važiuoti negali. Tačiau atsiranda tokių vairuotojų, kuriems smagu riedėti, pavyzdžiui, pasirinkus dešimt kilometrų per valandą mažesnį greitį. Iš paskos važiuojančios mašinos privalo taikytis ir lėtinti greitį, ypač jei kelias - tik dviejų eismo juostų. Tada ir susidaro kolonos. Tai visos Europos, ne vien Lietuvos problema“, - aiškino jau daugiau kaip dešimt metų Vakarų Europos keliais – tarp Vokietijos iki Ispanijos - vilkikais krovinius vežiojantis tolimųjų reisų vairuotojas G. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.).

Vis dėlto vairavimo įpročiai, pasak dienraščio LŽ telefonu kalbinto lietuvio, senosiose Europos Sąjungos narėse ir Lietuvoje skiriasi. „Vokietijoje ar Prancūzijoje, kur viena kryptimi tėra ne daugiau kaip dvi eismo juostos, vairuotojai tikrai nelenktyniauja. Žino: toks elgesys gresia nelaimėmis. Sunku įsivaizduoti, kad čia kas nors valdytų vilkiką vien kojomis, kaip teko matyti tėvynėje. Žodžiu, vairuotojų, ypač priskiriančių save prie profesionalų, elgesys Vakaruose daug drausmingesnis“, - sakė G.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad ir Vakarų Europoje nutinka nemažai masinių automobilių katastrofų, per kurias žūsta žmonės, sudaužoma dešimtys automobilių. „Bet kelininkus vakariečiai kaltina mažiausiai. Kaip didžiausi katastrofų kaltininkai dažniausiai įvardijami nepalankūs orai, didelės automobilių spūstys, leistiną greitį mėgstantys viršyti nedrausmingi vairuotojai“, - pabrėžė LŽ pašnekovas.

Parengta bendradarbiaujant su VĮ „Automagistralė“.

***

Didžiausios autokatastrofos Vakarų Europoje 2010-2013 metais

2010 metų kovo 12-osios rytą Vokietijoje susidūrė 170 į Alpių kurortus skubančių automobilių. Tarp jų – 21 vilkikas su kroviniais. Buvo sužeista 17 žmonių, vienas jų sunkiai.

2011 metų lapkričio 18 dieną Vokietijos greitkelyje netoli Miunsterio dėl tvyrančio itin tiršto rūko susidūrė daugiau kaip 50 automobilių. Tąkart mažiausiai 3 žmonės žuvo, 35 buvo sužeisti.

2012 metų sausio 19 dieną Vokietijoje, automagistralėje A1, susidūrė per 50 automobilių. Vienas žmogus žuvo.

2013-ųjų rugsėjo 5 dieną Kente (Didžioji Britanija), kelyje A249, ant Šepio tilto apie 10 minučių automobiliai trankėsi vieni į kitus. Iš viso susidūrė maždaug 100 lengvųjų ir krovininių automobilių. Telegraph.co.uk pranešė, kad per masinę avariją 6 asmenys buvo sunkiai sužeisti, 200 patyrė nesunkius sužalojimus, o penkis žmones ugniagesiai ištraukė iš automobilių tik pasitelkę hidraulinius pjovimo prietaisus.

2013 metų sausio 15 dieną Švedijoje, E4 greitkelyje netoli Helsingborgo, esant tirštam rūkui ir slidžiam keliui susidūrė apie 100 automobilių. 1 žmogus žuvo, 46 buvo sužeisti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"