TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vilkikų avarijos tuština ir valstybės iždą

2014 04 01 6:00
Nuo metų pradžios Vilniaus-Klaipėdos ir Vilniaus-Panevėžio automagistralėse avarijas sukėlę vilkikų vairuotojai pridarė nuostolių, kurių dydis siekia beveik 100 tūkst. litų. LŽ archyvo nuotrauka

Nuo metų pradžios svarbiausiose šalies automagistralėse dėl vilkikų vairuotojų kaltės įvyko penkiolika eismo įvykių. Padaryti nuostoliai siekia beveik 100 tūkst. litų. Be to, per šias avarijas du žmonės žuvo, trys buvo sužeisti.

Nuo metų pradžios iki kovo 25-osios vien valstybės įmonės „Automagistralė“ prižiūrimose svarbiausiose automobilių arterijose – Vilniaus-Kauno-Klaipėdos (A1) ir Vilniaus-Panevėžio (A2) automagistralėse – įvyko 15 eismo nelaimių. Daugumos jų kaltininkai buvo sunkvežimių vairuotojai. Sunkiasvorių vilkikų padaroma žala dažnai būna gerokai didesnė nei lengvųjų automobilių.

„Automagistralės“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus inžinierius Ruslanas Rusakovas dienraščiui LŽ sakė, kad daugiausia materialinių nuostolių patirta per avariją 2014 metų vasario 28 dieną Vilniaus-Kauno greitkelyje. Tos dienos popietę važiuodamas sausa kelio danga, esant geram matomumui vilkikas staiga trenkėsi į antroje eismo juostoje stovintį lengvąjį automobilį, susimėtė ir rėžėsi į atitvarus skiriamojoje juostoje, juos suniokojo. Transporto priemonė sustojo tik tada, kai atsidūrė priešingoje eismo juostoje. R.Rusakovo teigimu, tąkart keliui buvo padaryta 18 tūkst. litų žala.

Tūkstantinė žala ir valstybei

Tačiau vilkiką apdraudusi draudimo kompanija sutiko išmokėti „Automagistralei“ tik 11 tūkst. litų. Įmonė yra biudžetinė įstaiga, todėl visi jos nuostoliai padengiami iš mokesčių mokėtojų lėšų. „Kai skaičiuojame keliui padarytą žalą mes, kelininkai, į pretenziją įtraukiame naujų kelio ženklų kainą. Tačiau draudikai turi savo metodiką. Jie skaičiuoja, kokia kelio ženklo kaina turėtų būti atskaičius jo nusidėvėjimą. Taip pat atmeta pajamas, gautinas suniokotų kelio ženklų metalo laužą pardavus supirktuvėms. Esame suskaičiavę, kad mums draudikai sumoka vidutiniškai trečdaliu mažiau, nei prašome“, - atskleidė R.Rusakovas.

Jis neneigė, jog draudimo žalų kelininkams atlyginimo sistema panaši į tą, kuri taikoma ir vairuotojams. Kadaise šiems buvo aukso laikai. Mat automobiliui padarytą žalą draudikai skaičiuodavo atsižvelgdami į tai, kad mašinai atkurti reikės naujų detalių. Atitinkamai būdavo apskaičiuojama ir jų kaina. Pasiėmę žalai atlyginti skirtus pinigus vairuotojai lėkdavo į automobilių sąvartyną ir ten ieškodavo reikalingų naudotų detalių, už kurias kartais sumokėdavo net keliasdešimt kartų mažiau, tad jiems likdavo nemenkas pelnas.

Vėliau draudikai pakeitė nuostolių skaičiavimo metodiką vairuotojams. Dabar avarijoje nukentėjusiam transporto priemonės valdytojui pirmiausia siūloma remontuoti mašiną draudikui priimtiname autoservise. Jei tas nesutinka, paprastai sumokama tokia draudimo suma, kad susiremontavus automobilį jo valdytojui mažai kas lieka, nors ir detales buvo pirkęs nenaujas.

Tačiau keliai – ne mašinos, senų detalių jiems nėra. Vis dėlto, pasak „Automagistralės“ atstovo, iš gautų sumų įmonė sugeba sutvarkyti pažeistą kelio vietą. „Su tais pinigais beveik išsiverčiame“, - sakė kelių specialistas, bet nenorėjo atskleisti, kur perkami atstatomi kelio ženklai, nes jų sąvartynų nėra. R.Rusakovas nutylėjo ir tai, ar vilkikų pažeistos kelio vietos atkuriamos 100 procentų.

Siūlo nepriklausomas ekspertizes

„Automagistralės“ inžinierius pripažino, kad įmonė patiria išlaidų, kurios neįtraukiamos į draudimo sąmatas, todėl virsta nuostoliais. Pavyzdžiui, prie tokių priskaičiuojamos degalų išlaidos, kai kelio ženklų metalas vežamas į supirktuves.

Transporto priemonių draudikų biuro (TPDB) direktorius Algimantas Križinauskas prisipažino, kad dienraščio LŽ pateiktas klausimas jį „privertė susimąstyti“. „Pateiktuose argumentuose tikrai įžvelgiu logikos. Automobilių sąvartynams prilygstančių kelio ženklų sąvartynų nėra, todėl naudoto kelio ženklo nenupirksi. O principas yra toks, kad žala vis tiek privalo būti atlyginta. Civiliniame kodekse irgi parašyta, jog nuostoliai nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginti pinigais arba tokios pat vertės ir kokybės daiktais“, - kalbėjo privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu automobilius draudžiančias įmones vienijančios organizacijos vadovas.

Tačiau A.Križinauskas atkreipė dėmesį, kad „vienus skaičiavimus gali atlikti kelininkai, kitus – draudikai, ir tie skaičiavimai skirsis“. „Ir vieni, ir kiti gali taikyti skirtingas metodikas. Akivaizdu, kad kelininkams naudingiau taikyti tas, kurios padidintų išmoką, o draudikai galbūt stengiasi ją sumažinti. Tokiu atveju nepatenkintai šaliai siūlyčiau naudotis nepriklausomų, licencijas turinčių vertintojų paslaugomis. Patirtis rodo, kad nepriklausomų vertintojų išvados ginčijamos retai“, - aiškino TPDB vadovas.

Kelininkus stebina nepagrįsti kaltinimai

LŽ kalbinti „Automagistralės“ saugaus eismo specialistai nelinksmai prognozavo, kad ateityje avarijų, kurių kaltininkai bus vilkikų vairuotojai, tik daugės. Kelininkus labiausiai erzina tai, jog dėl eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai, dažniausiai kaltinamos kelių priežiūros įmonės. Neva laiku nenuvalė sniego, nepabarstė smėlio kelio dangai apledijus.

Todėl „Automagistralėje“ buvo atlikta analizė, kas iš tikrųjų kaltas dėl 15 sunkvežimių avarijų, įvykusių nuo metų pradžios A1 ir A2 automagistralėse. Pasirodo, net 10 atvejų vilkikų vairuotojai viršijo greitį. Dvi avarijos įvyko dėl to, kad vairuotojai užsnūdo, dar dvi – dėl sprogusių padangų. Apskritai, anot saugaus eismo specialistų, važinėti nudilusiomis padangomis sunkvežimių vairuotojams jau tapo „daugiau negu įprasta“. Vienas eismo įvykis nutiko sutrikus vilkiko vairuotojo širdies darbui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"