TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vilkikus stabdo lėtėjantis eksportas

2013 07 16 6:00
Pastaruoju metu Lietuvos vežėjams pradeda trūkti krovinių. LŽ archyvo nuotraukos

Transporto bendrovės vis dažniau atsiduria skolininkių ar net bankrutuojančių įmonių sąrašuose. Banko „Finasta“ ekonomistė Rūta Medaiskytė sako, kad prastėjanti padėtis transporto sektoriuje gali pranašauti blogus pokyčius visame šalies ūkyje.

Prieš kurį laiką kreditų vertinimo bendrovė „Creditreform Lietuva“ pranešė, kad per pirmąjį 2013-ųjų pusmetį net 23 proc. padaugėjo transporto įmonių bankrotų: pernai nuo sausio iki birželio buvo bankrutavusios 65, o šiemet per tą patį laiką – jau 80 įmonių.

Pasak „Creditreform Lietuvos“, iš viso transporto sektoriaus daugiausia bankrutavo sausumos transporto bendrovės. Vežėjų bankrotų pagausėjo nuo 42 iki 59, arba 40 procentų. Ekspedijavimo veikloje bankrotų skaičius nepakito – per šešis 2013 metų mėnesius žlugo 20 ekspeditorių.

Antras nerimą keliantis ženklas prieš kelias dienas atkeliavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), paskelbusios atnaujintą didžiausių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skolininkų šimtuką. Labai nedaug trūksta, kad jame penktadalį įmonių sudarytų vienaip ar kitaip su transporto sektoriumi susijusios bendrovės.

Skolą pamiršo

Tarp šimto didžiausių skolininkių, kurios iki liepos 8 dienos nesumokėjo pagal naujausią PVM deklaraciją deklaruotų mokesčių, yra ir labai garsių transporto sektoriaus įmonių. Tarkime, antrąją vietą užima gerai žinoma krovinių vežimo bendrovė „Transmitto“ - jos PVM skola biudžetui siekė 1,4 mln. litų. Iš kitų garsių transporto įmonių į sąrašą su 610 tūkst. litų PVM skola pateko ir „Tanagra“, valdanti to paties pavadinimo autoservisų tinklą, taip pat „Continental“ padangomis prekiaujanti Panevėžio įmonė „Kelias“, automobilių „Honda“ importuotoja „Nippon Auto“, logistikos paslaugas teikianti „VP service“, japoniškais „Subaru“ automobiliais prekiaujanti laikinosios sostinės įmonė „JMA Kaunas“, degalinių tinklą valdanti UAB „Saurida“.

Šimto didžiausių PVM skolininkių sąrašą baigia Kaune registruota UAB „Vedautos autotransportas“. Šį įmonė įdomi dėl to, kad jos vadovas yra Erlandas Mikėnas, vienas iš judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ iniciatorių. Jau pats organizacijos pavadinimas pasako, kokie jos tikslai. Tačiau apie tai, kad bendrovė "Vedautos autotransportas" valstybei yra skolinga 75 tūkst. litų PVM, E.Mikėnas vakar tikino išgirdęs tiki iš LŽ žurnalisto. „Žinokit, net nežinau iš tikrųjų... Matot, dabar atostogauju. Mokesčiai yra problema. Kiek žinau, dabar daug kas nesusimokėję, bet pas mane viskas buvo gerai“, - tvirtino įmonės vadovas.

Inspekcija dramos nemato

Darius Buta, VMI atstovas, kalbėdamas su dienraščio LŽ žurnalistu atkreipė dėmesį, kad sąraše paminėtos įmonės nėra iš tų, kurios piktybiškai nemoka mokesčių. „Vienaprasmiškai teigti, jog į šimto didžiausių skolininkių, kurios iki liepos 8 dienos nesumokėjo pagal paskutinę PVM deklaraciją deklaruotų mokesčių, sąrašą patekusios įmonės yra probleminės, tikrai negalima. Nors inspekcija bet kokį vėlavimą sumokėti mokestį, kurį privalu sumokėti pagal įstatymą, traktuoja kaip mokestinių prievolių nevykdymą, yra ir kita medalio pusė. Į skolininkių sąrašą patekusios įmonės inspekcijai geranoriškai teikia deklaracijas, bendrauja su VMI – jau vien tai sako, kad jos nėra piktybinės, - aiškino dienraščio LŽ pašnekovas. - Priežastys, dėl kurių įmonės laiku neatsiskaito su biudžetu, būna labai įvairios. Vienos jų nuolat vėluoja susimokėti PVM. Kitos bendrovės nesumoka mokesčio dėl to, kad susiduria su finansiniais sunkumais, – daliai jų galbūt net gresia bankrotas. Neatmeskime ir žmogiškojo faktoriaus: lietuviai nuolat atideda darbus, tarp jų – ir mokesčių mokėjimą, paskutinei minutei.“

Savo ruožtu rizikos vertintojai iš įmonės „Creditreform Lietuva“ nemato dramos dėl to, kad per pirmąjį šių metų pusmetį bankrutavo daugiau transporto bendrovių nei 2012-ųjų sausį-birželį. „Bankrotų transporto sektoriuje gausėjo kaip ir daugelyje ūkio šakų, – pabrėžė UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – Labiausiai bankrotų skaičių padidino intensyvus naujų vežimo ir ekspedijavimo įmonių steigimas. Transporto įmonės metų pradžioje sudarė 7 proc. visų bendrovių, o tarp 2013-aisiais steigiamų naujų įmonių - beveik 10 procentų.“

E.Mikėnas tvirtina nežinąs, kad jo vadovaujama bendrovė "Vedautos autotransportas" yra įtraukta į didžiausių PVM skolininkų sąarašą.

Pranašauja sąstingį

Tačiau dienraščio LŽ kalbintai banko „Finasta“ makroekonomistei R.Medaiskytei transporto sektoriuje atsirandantys vis nauji sunkumai nėra vien paprasta rinkos korekcija. „Daug kalbama apie tai, kad Rusiją apima vis didesnis ekonominis sąstingis, dėl to esą mažiau darbo randa daugiausia tarp Rusijos ir Vokietijos kursuojantys mūsų šalies vežėjai. Tačiau ekonomistai pastebi nemažai neigiamų tendencijų ir pačioje Lietuvoje. Statistika to galbūt dar nerodo, nes jos pateikiami duomenys vėluoja. Bet ekonomistai vis labiau jaučia svarbiausio mūsų krašto ekonomikos variklio – eksporto – tempo lėtėjimą. Tiesa, šie duomenys kol kas labai subjektyvūs ir neformalūs, tačiau tikiu, kad artimiausiais mėnesiais juos patvirtins ir statistikai“, - dėstė LŽ pašnekovė.

Pasak R.Medaiskytės, lėtėjantis eksportas suteikia mažiau darbo ir Lietuvos krovinių vežėjams. Savo ruožtu tai kerta ir kitam verslui, susijusiam su krovinių vežimu, pavyzdžiui, padangų ar degalų pardavėjams. „Kitaip vargu ar gali būti. Stoja Rusijos ekonomika. Niekaip nesibaigia recesija euro zonoje. Negalime gyventi gerai, kai iš visų pusių plūsta blogos žinios“, - svarstė ekonomistė.

Ji tvirtino, kad siaurėjanti rinka didina konkurenciją tarp krovinių vežimo bendrovių. „Neretai didelės ir stiprios įmonės dempinguoja krovinių vežimo tarifus. Tokioje situacijoje laimi tas, kas stipresnis, o mažesnės įmonės verčiamos bristi į skolas ar net bankrutuoti“, - sakė R.Medaiskytė.

Blogiausia, „Finastos“ analitikės teigimu, kad stabtelėjęs transporto sektorius greičiausiai mažins valstybės biudžeto pajamas. Tai sulėtintų ir visos šalies ekonomikos augimą.

Faktai

80 įmonių, kurios bankrutavo 2013-ųjų pirmąjį pusmetį, metų pradžioje turėjo 309 transporto priemones (įskaitant puspriekabes). Tai sudarė 0,4 proc. transporto parko.

Likus metams iki bankroto (2012-ųjų pradžioje) jos valdė 404 transporto priemones.

40 proc. įmonių bankrutuodamos neturėjo transporto, o likus metams iki bankroto tokių buvo 32 procentai.

Šiemet viena bankrutuojanti įmonė 2013-ųjų pradžioje valdė vidutiniškai 8 transporto priemones, o 2011 metų viduryje – 15.

Dvi bendrovės likus metams iki bankroto valdė daugiau kaip 50 transporto priemonių parką, aštuonios įmonės – nuo 10 iki 49.

Iš viso tarptautinėje rinkoje dirba daugiau kaip 25 tūkst. Lietuvos įmonėms priklausančių sunkiųjų transporto priemonių.

Šaltinis: "Creditreform Lietuva"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"