TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vilniaus oro uoste - naujovės ir rekordai

2008 10 22 0:00
Tarptautinio Vilniaus oro uosto direktorius M.Ivanauskas neabejoja, kad po kelerių metų pagrindiniai šalies oro vartai priims ir išleis daugiau nei 3 mln. keleivių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) - ne tik pagrindiniai Lietuvos oro vartai, bet ir savotiška vizitinė šalies kortelė, kurią pirmiausia gauna mūsų valstybės svečiai ir turistai.

Apie pagrindinio Lietuvos oro uosto darbą, problemas ir ateities perspektyvas LŽ kalbasi su Tarptautinio Vilniaus oro uosto generaliniu direktoriumi Mindaugu Ivanausku.

- Nuo šių metų pradžios TVOU aptarnaujamas rekordinis keleivių skaičius. Koks jis?

- Stambiausiame šalies oro uoste aptarnaujama net keturi penktadaliai visų šalies oro keleivių. Rugpjūtį TVOU užfiksuotas naujas rekordas - didžiausias per mėnesį aptarnautų keleivių skaičius per visus 17 įmonės veiklos metų. Be to, šiemet Lietuvos sostinės oro uoste bus sutikta ir į svečias šalis išlydėta jau apie 2 mln. keleivių. Taigi, tai bus dar vienas rekordas, nes pernai TVOU keleivių srautas sudarė 1,7 milijono. Verta paminėti, kad pagal keleivių srauto didėjimą Vilniaus oro uostas šiemet yra vienas iš savo grupės lyderių Europoje. Tokie rezultatai, be abejo, džiugina ir verčia dar labiau pasitempti.

- Jau dabar matyti, kad keleivių srautas artimiausiais metais dar labiau išaugs. Kokios būtų ateities prognozės?

- Planuojame, kad jau po kelerių metų pagrindiniai šalies oro vartai priims ir išleis daugiau nei 3 mln. keleivių. Tam jau yra sudarytos visos techninės sąlygos, tą parodo ir esamos tendencijos. Visų pirma dar yra užtektinai "langų" dieniniame skrydžių grafike. Antra, Vilniaus oro uoste įsikūrusios oro bendrovės stengiasi įsigyti vis didesnių orlaivių. Tad neabejoju, kad netolimoje ateityje keleivių skaičius sostinės oro uoste tik didės.

- Tačiau tokių keleivių srautų, kokie aptarnaujami Rygos oro uoste, TVOU vis tiek nepasieks?

- Nemanau, kad pagrindinis mūsų šalies oro uostas turėtų lygiuotis į Rygos oro uostą. Pirmiausia dėl to, kad Lietuvoje yra net trys keleivius aptarnaujantys tarptautiniai oro uostai, o kaimynai latviai tokį turi tik vieną. Dėl to ten keleivių srautai buvo ir bus didesni negu Vilniuje. Be to, Rygos oro uostas yra kelis kartus didesnis už Vilniaus, todėl natūralu, kad jis pajėgus aptarnauti kur kas daugiau keleivių. O ir pati Ryga - ne tik sostinė, bet ir jūrų uostas, kurortas, čia kur kas daugiau gyventojų.

- Praėjusiais metais TVOU buvo iškilmingai atidarytas naujas keleivių terminalas. Ar praėjus beveik metams jo veikla pasiteisino?

- Be jokios abejonės. Sakyčiau, tai buvo lemtingas ir istorinis Vilniaus oro uosto posūkis. Šio terminalo reikėjo dėl keleto priežasčių. Pirma, Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare, jos tarptautiniuose oro uostuose turi būti griežtai atskirti Šengeno ir ne Šengeno zonų keleivių srautai. Antra, situacija vertė statyti tokį terminalą, kuris sugebėtų operatyviai aptarnauti nuolat didėjantį keleivių srautą su perspektyva bent keleriems metams į priekį.

- Naujajame terminale įdiegta nemažai techninių ir technologinių naujovių. Kokios jos?

- Jų yra daug, tačiau iš visų naujovių norėtųsi paminėti elektroninę keleivių srautų valdymo sistemą. Dėl jos oro uoste išvengiama spūsčių, o keleiviai iš karto randa reikiamą informaciją. Be to, naujajame terminale sumontuota moderni išorinių sienų apsaugos ir skrydžio saugumo užtikrinimo technika. Dėl to Vilniaus oro uostas laikomas saugiausiu Baltijos šalyse. Ir tai ne mano, o aukštų pasienio tarnybos pareigūnų nuomonė.

- Šią vasarą TVOU įrengtos naujos orlaivių stovėjimo aikštelės. Ar tai vienas iš oro uosto infrastruktūros plėtros etapų?

- Taip, nes Vilnius tampa svarbia tarptautinių renginių vieta, todėl būtina plėsti visą oro uosto infrastruktūrą. Neseniai TVOU įrengtos dar trys orlaivių stovėjimo aikštelės ir išplėstas peronas. Taigi dabar naudojamos jau 29 orlaivių stovėjimo aikštelės, kuriose galima priimti "Boeing 757, 737" ar mažesnės kategorijos orlaivius. Ateityje sostinės oro uoste planuojama plėsti ir terminalą, taip pat įrengti dar daugiau orlaivių stovėjimo aikštelių.

- Ne taip seniai TVOU kilimo ir tūpimo take buvo įrengtos šoninės saugos juostos. Kokia yra šios naujovės paskirtis?

- Tokios apsaugos juostos mūsų oro uoste įrengtos dėl dviejų priežasčių. Pirma, didžiausios kategorijos orlaiviai, kurių varikliai kylant būna išsikišę virš gruntinės dalies už kilimo ir tūpimo tako ribų, gali įsiurbti pašalinius daiktus ir taip pažeisti variklius. Tiesa, šių orlaivių skrydžiai būna reti ir jiems taikomos papildomos saugių skrydžių užtikrinimo procedūros. Antra priežastis - pagerintos kilimo ir tūpimo tako parengimo skrydžiams žiemos metu sąlygos. Pagal specialiuosius reikalavimus valomą sniegą ir ledą būtina pašalinti saugiu atstumu. Be to, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, atsižvelgdama į minėtas priežastis, rekomenduoja visiems šios kategorijos oro uostams įsirengti kilimo ir tūpimo tako šonines saugos juostas.

- Kalbant apie TVOU infrastruktūrą, negalima nepaminėti ir nuo spalio pradžios tarp geležinkelio stoties ir oro uosto reguliariai pradėjusio kursuoti specialaus traukinio. Ar jau juntama šio maršruto nauda?

- Žinoma, nes tai vienaip ar kitaip tarnauja keleivių patogumui. Tikiuosi, išbandžiusieji šį maršrutą pajuto jo teikiamą naudą. Juk visai netoli keleivių terminalo, kur ir driekiasi geležinkelio bėgiai, įrengta geležinkelio stotelė, laiptai ir liftas keleiviams, apšvietimas, vaizdo stebėjimo sistema. Atsižvelgta ir į keleivių, turinčių negalią, bei ribotos judėsenos žmonių poreikius.

Minėtas maršrutas labai palengvina visų skrendančiųjų kelionę iš miesto į oro uostą. Mat keleivių srautas pastaraisiais metais sparčiai didėja, ir jau dabar per parą TVOU priimama bei išleidžiama 6-7 tūkst. keleivių. O kur dar juos lydintys ar pasitinkantys asmenys. Dar pridėkime ir paties oro uosto darbuotojus bei keliasdešimties firmų, susijusių su oro darbu, specialistus. Tad kasdien vienintele ir vis dar nepraplatinta Dariaus ir Girėno gatve iš miesto centro į oro uostą vyksta iki 10 tūkst. žmonių. Taigi šis geležinkelio maršrutas - puiki alternatyva vykstantiesiems į oro uostą išvengti transporto spūsčių.

- Įvairios naujovės, įdiegtos TVOU, yra sveikintinos, tačiau jomis apsiriboti juk nežadate? Kokie darbai numatyti artimiausiu metu?

- Planų yra ir jie nuolat aptarinėjami, atnaujinami, derinami ir, be abejo, įgyvendinami. Tačiau reikia paminėti, kad norint išlaikyti gerą Vilniaus oro uosto vardą ir patikimą aptarnavimą, reikia ir toliau gerinti infrastruktūrą. Turiu galvoje, kad būtina išspręsti naujų transporto arterijų, stovėjimo aikštelių trūkumo problemas. Beje, šie klausimai jau sprendžiami.

Matydami vis didėjančią automobilių statymo oro uosto teritorijoje problemą, užsakėme 1400 vietų daugiaaukščio garažo statybos projektą. Šis naujas statinys turėtų išdygti šalia geležinkelio atšakos, kuri yra vos už kelių šimtų metrų nuo keleivių terminalo.

- Retkarčiais pasigirsta nuomonių, neva Vilniaus oro uostas dirba neefektyviai, atsuka nugarą privačioms investicijoms.

- Šios kalbos - iš piršto laužtos ir yra ne kas kita, kaip pigios spekuliacijos. Galiu atsakingai pareikšti, kad esame atviri privačiam kapitalui. Šį mano teiginį pagrindžia faktas, kad Vilniaus oro uoste savo veiklą vykdo apie 50 privačių bendrovių. Taigi kalbėti apie neefektyvų darbą gali nebent tie, kurie patys stokoja efektyvumo.

Vilniaus oro uosto veiklą teigiamai vertina ir kolegos iš užsienio. Antai neseniai sostinėje viešėję Vienos (Austrija) oro uosto vadovai pareiškė, kad mūsų oro uosto plėtra ir įmonės valdymas yra tiesiog puikus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"