TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vilniaus prijungimą prie „Rail Baltica“ Estija ir Latvija nori kelti į politinį lygį

2014 01 13 11:40
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nepaisant pernai rudenį pasirašytos trijų Baltijos šalių ministrų deklaracijos, Vilniaus prijungimą prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ maršruto Estija ir Latvija nori dar kartą svarstyti politiniu lygmeniu - tai stabdo trijų Baltijos šalių derybas dėl bendros įmonės steigimo.

„Estijos nuomonė nesikeičia dėl Vilniaus statuso. Jie mano, kad reikėtų šį klausimą svarstyti politiniu lygmeniu, nors ir turime pasirašę politinę deklaraciją, kurioje nurodyta, kad Vilnius yra „Rail Baltica“ dalis“, - BNS sakė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus.

Anot jo, tikėtina, kad kaimyninės valstybės Vilniaus klausimą kels Baltijos šalių premjerų susitikime vasarį.

„Aš manau, kad tas klausimas galėtų būti iškeltas to susitikimo metu (premjerų susitikimo - BNS), bet mes turime net Seimo priimtą sprendimą, kad Vilnius yra „Rail Baltica“ dalis, tad net nežinau, kaip tą klausimą reiktų svarstyti. Mes esame suvereni valstybė ir mums neturėtų nurodinėti, kur tiesti geležinkelio jungtis“, - aiškino ministerijos atstovas.

Anot A.Jackaus, iš partnerių nesulaukta rimtų argumentų, kodėl Vilnius neturėtų būti „Rail Baltica“ dalis. Be to, jis sakė nenumanantis, kokius argumentus kaimyninės valstybės pateiktų politiniu lygmeniu.

„Kažkokių rimtų argumentų nepavyksta gauti. Pagrindinė mintis, kad mes Vilnių mylime, nesame prieš jį, bet jis neturi būti prijungtas. Būtų visai kitaip, jeigu jie keltų klausimus, kaip turi veikti bendra įmonė, kiek kas patys darbų atlieka, tada būtų normalūs darbiniai klausimai“, - teigė ministerijos atstovas.

Pasak jo, kol nebus išsiaiškinta dėl Vilniaus, bendros įmonės akcininkų sutartis nebus pasirašyta.

Tačiau A.Jackus teigė, kad sutarties derinimas vyksta produktyviai - sėkmingai derinami sutarties punktai.

Penktadienį Baltijos šalių atstovai Taline toliau derino pozicijas dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės. Kitas susitikimas turėtų vykti sausio 30-31 dienomis.

33 proc. bendros įmonės turėtų valdyti „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė, likusias akcijas lygiomis dalimis pasidalytų Latvijos ir Estijos geležinkeliai.

Vyriausybė gruodį pritarė, kad „Sweco Lietuva“ atliktų papildomą studiją dėl Vilniaus prijungimo ir iki 2014 metų pabaigos nuspręstų, kaip turėtų būti tiesiama vėžė. A.Jackus teigia, kad Latvija ir Estija taip pat svarsto keletą alternatyvų, kaip prie vėžės prijungti savo sostines.

Pernai rugsėjį po sudėtingų derybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai rugsėjį pasirašė deklaraciją dėl bendros „ Rail Baltica2 “ įmonės steigimo, kurioje Vilnius nurodytas kaip vėžės dalis.

Bendras "Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

" Rail Baltica 2" vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau sakė, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"