TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vilniečių pinigai dingsta prie estakados

2014 07 29 6:00
Birželio 28-ąją turėjusi pradėti funkcionuoti estakada Vilniaus A. Goštauto gatvėje geriausiu atveju bus atidaryta metų pabaigoje.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Grandiozinių estakados per Geležinio Vilko gatvę statybų pačiame Vilniaus centre pabaigtuvės atidedamos dar pusmečiui. Prieš trejus metus miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusios Lietuvos ir Latvijos bendrovės „Kauno keliai“ bei „Latvijas tilti“ buvo įsipareigojusios objektą atiduoti iki birželio 28-osios, tačiau, kaip sužinojo dienraštis LŽ, geriausiu atveju tai bus padaryta iki metų pabaigos.

Sostinės vairuotojai jau senokai keiksnoja kelininkus, kurie niekaip nesugeba baigti gatvių rekonstrukcijos šalia vadinamojo Verslo trikampio. Prieš metus buvo iš dalies uždaryta ir Geležinio Vilko gatvė, kasdien atlaikanti bene didžiausią transporto srautą Vilniuje. Piko valandomis čia susidarydavo didžiulės spūstys. Tuomet gatvę rekonstravusi bendrovė „Kauno tiltai“ pasižadėjo visiškai atidaryti eismą 2013-ųjų rugsėjį, ir savo žodį tesėjo.

Pabaigtuvės – žiemą?

Tačiau A. Goštauto gatvė, į kurią šauna estakada iš Geležinio Vilko gatvės, iki šiol lieka užverta. Iki projekto pradžios dalis iš Vilniaus centro Kauno kryptimi judančio transporto važiuodavo per A. Goštauto gatvę, todėl šiek tiek mažesnis krūvis tekdavo Geležinio Vilko gatvei. Dabar automobiliai rieda tik šia transporto arterija. Kol vasarą mašinų srautai Vilniuje nėra milžiniški, didelių problemų nekyla. Tačiau rudenį, kai eismas taps intensyvesnis, jų atsiras. Tikėtina, jog tuomet vairuotojai vėl nesitvers pykčiu.

Paklausta, kada pagaliau bus baigtos estakados statybos ir A. Goštauto gatve galės važiuoti automobiliai, tilto darbų rangovės „Latvijas tilti“ atstovybės Lietuvoje vadovė Regina Barkauskienė atsakė: „Sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe yra pratęsta iki gruodžio 28 dienos.“

Prireikė daugiau pinigų

Su LŽ žurnalistu labai nenoriai kalbėjusi R. Barkauskienė teigė, jog darbai užtruko dėl projektavimo klaidų. „Vilniaus miesto savivaldybė skelbė papildomą viešąjį konkursą nenumatytiems darbams atlikti. Jame dalyvavo ne tik „Latvijas tilti“, bet ir dar trys ūkio subjektų grupės. Vėl laimėjome mes, nes pasiūlėme mažiausią kainą“, - aiškino viena latvių bendrovės vadovių.

„Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ konsorciumas jau buvo nustebinęs 2011 metais. Bendrovės laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą Geležinio Vilko gatvės nuo A. Goštauto iki M. K. Čiurlionio gatvės rekonstrukcijos konkursą, mat pasiūlė net ketvirtadaliu mažesnę nei artimiausi konkurentai darbų kainą - 31,2 mln. litų. Tačiau jau 2014-ųjų kovą „Latvijas tilti“ kreipėsi į sostinės savivaldybę ir paprašė papildomų lėšų esą nenumatytiems darbams atlikti. Buvo skelbiamas naujas konkursas. Latviai jį laimėjo, o "nenumatyti darbai" sostinei kainuos dar 3,58 mln. litų.

R. Barkauskienė čia neįžvelgė nė mažiausios savo bendrovės kaltės. „Tas pabrangimas atsirado dėl projekto klaidų. Jame buvo nurodyta, kad nuotekų kolektorius, kuris dabar rekonstruojamas, yra 4 metrų gylyje, o iš tikrųjų jis nutiestas 7 metrų gylyje. Kad kolektorių būtų galima pasiekti, reikalingi papildomi darbai“, - dėstė „Latvijas tilti“ atstovybės Lietuvoje vadovė. Dėl techniniame projekte padarytos klaidos R. Barkauskienė kaltino Vilniaus miesto savivaldybės įmonę (SĮ) „Vilniaus planas“. Esą jos pateikta informacija esą suklaidino „Latvijas tilti“.

Kaltinimą atmeta

SĮ „Vilniaus planas“ direktorių Marių Vaivadą pribloškė bendrovės „Latvijas tilti“ atstovybės Lietuvoje vadovės mestas kaltinimas. Jo teigimu, techninio inžinerinių tinklų, prie kurių priskiriamas ir nuotekų kolektorius, projekto vadovė buvo viena sostinės projektavimo įmonė. Ji vykdė Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Tačiau, pasak M. Vaivados, „statybos darbai atliekami ne pagal techninį, o pagal darbo projektą“.

„Darbo projektas nuo techninio skiriasi tuo, kad jame viskas turi būti išdėstyta daug detaliau, konkrečiau. Techninis projektas reikalingas siekiant gauti statybos leidimą ir skelbiant projekto darbų konkursą. Tačiau projekto rangovai privalo dirbti pagal darbo projektą. Darbų rangovai „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ skelbė konkursą darbo projektui atlikti ir jo vadove tapo Kauno projektavimo įmonė "Kelprojektas“. Subrangovus savo ruožtu samdė ši bendrovė. Subrangovai reikalingi tai darbų daliai, kurioje kiekvienas jų yra kompetentingas, atlikti. Mūsų įmonė taip pat dirbo tam tikrus darbus. „Vilniaus planui“ buvo priskirta susisiekimo ir apželdinimo dalis. O štai prie inžinerinių tinklų dirbo kita subrangovė. Tačiau svarbiausia, kad techniniame plane rangovė, šiuo atveju - „Latvijas tilti“, buvo įpareigota patikrinti duomenis vietoje. Rengdama darbo projektą bendrovė “Latvijas tilti” privalėjo pati viską pamatuoti, patikslinti. Matyt, latviai dirbo iki galo neparengę tokio projekto“, - spėjo M. Vaivada.

Pakartotinai dienraščio LŽ žurnalistui pasišnekėti su R. Barkauskiene nepavyko – mobiliuoju telefonu ji nebeatsiliepė.

Kaltina sostinės vadovus

LŽ kalbintam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Vidui Urbonavičiui nesuprantama, kodėl buvo skelbiamas papildomas esą nenumatytų darbų konkursas. „Man trūksta žodžių, - prisipažino politikas. - Kažkas užsimanė dar nebaigęs projekto pasiimti tam tikrą dalį Vilniaus biudžeto pinigų, todėl buvo paskelbtas konkursas, nors nė vieno papildomo darbo neatsirado. Bendrovės „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ pačios netiksliai susiskaičiavo, tai buvo jų rizika, o dabar turi mokėti visi vilniečiai. Tikrai nesuvokiu, kodėl turime mokėti už privataus konsorciumo klaidas. Laikantis normalių teisinių procedūrų iš pradžių su rangovais turėjo būti nutraukta sutartis, o vėliau verslininkai nubausti pinigine bauda dėl netesybų. Baudos dydis yra numatytas sutartyje ir, atrodo, siekia 10 proc. bendros sutarties vertės (apie 3,1 mln. litų). Tačiau mes privačiam verslui dar primokame.“

Politikas sakė galįs įvardyti ir tokio neatsakingo elgesio su miesto pinigais kaltininkus. „Manyčiau, atsakomybę turėtų solidariai perpus pasidalyti Vilniaus meras Artūras Zuokas ir šiuo metu teisiamas vicemeras Romas Adomavičius, kuruojantis transporto bei jo infrastruktūros sritis“, - LŽ tvirtino R. Urbonavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"