TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vilniui gresia nauja šviesoforų revoliucija

2016 09 07 6:00
Pakeitus važiavimo Olandų žiedu schemą, spūstys piko valandomis neišnyko, tačiau tapo mažesnės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Naujos sudėties Vilniaus miesto savivaldybės plačiai reklamuojamos dviejose sostinės žiedinėse sankryžose įdiegtos eismo valdymo naujovės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų nuomone, yra tik sprendimai „iš bėdos“. O vokiečių bendrovės „Siemens“ atstovai jau kalba, kad Lietuvos sostinėje šviesoforų sistemos valdymas bus atnaujintas iš esmės.

Vakar sukako mėnuo, kai buvo pakeistas dviejų žiedinių sankryžų (abipus Žirmūnų tilto: pirmoji, prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, jungia Arsenalo – T. Kosciuškos, Antakalnio ir Olandų, antroji – Žirmūnų, Šeimyniškių ir Tuskulėnų gatves) ženklinimas. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, minėtos sankryžos buvo pasirinktos dėl to, kad čia – didžiausios Vilniuje spūstys ir didžiausias avaringumas. Pakeitus ženklinimą bent jau automobilių srautų laidumą čia tikimasi sumažinti 20 procentų. Jei eksperimentas pasiteisins, kitais metais ženklinimas esą bus keičiamas ir kitose Vilniaus žiedinėse sankryžose, kur didžiausias eismo intensyvumas.

Partnerius sukiršino žiedinė sankryža

Olandų gatvės žiedinė sankryža šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios yra vadinamojo trečiojo Vilniaus žaliojo transporto koridoriaus, kuris prasideda Vilniaus centre ties Žaliuoju tiltu, driekiasi Arsenalo – T. Kosciuškos ir Antakalnio gatvėmis ir baigiasi Nemenčinės plente ties Saulėtekio alėja, dalis. Tokių koridorių sostinėje yra penki, o automobilių eismas juose bent jau teoriškai turėtų patirti kuo mažiausiai trukdžių.

Koridoriai atsirado 2011 metais, kai buvo baigta net 143 mln. litų (41,4 mln. eurų) kainavusi Vilniaus reguliavimo ir valdymo sistema. Vienas entuziastingiausių jos iniciatorių buvo ilgametis sostinės meras Artūras Zuokas, tačiau dalis brangios sistemos rangos darbų buvo atliekama, kai meru dirbo Petras Imbrasas. Šis miestui vadovavo 2007–2008 metais, kai sistemos diegimo darbai jau buvo įsibėgėję.

Pagal pradinį planą 2006-aisiais pradėti Vilniaus šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos darbai turėjo būti baigti 2009 metais, tačiau susipešus projekto rangovams pabaigtuvės atidėtos dvejiems metams. Šiandien net projekto vykdytojai abejoja pasakiškus pinigus kainavusios sistemos efektyvumu, o kai kas ją vadina didžiausiu korupciniu sostinės projektu. Bet šiuo metu šviesoforai Vilniaus žaliuosiuose koridoriuose eismą reguliuoja.

Šviesoforais eismas turėjo būti reguliuojamas ir Olandų žiedinėje sankryžoje. Tačiau šiandien ten jų nėra nė kvapo. Nors vykdant Vilniaus šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos darbus šviesoforai šioje sankryžoje buvo pastatyti, vėliau jie buvo išmontuoti, nes dėl sankryžos mažumo ir dėl po ja nutiestų gausybės komunikacijų jų veikimas buvo tiesiog neįmanomas.

Šviesoforų įrengimas prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios sukiršino projektą vykdžiusius rangos darbų konsorciumo partneres – lietuviško kapitalo bendroves „Urbico“, „Fima“, „Hnit-Baltic Geoinfoservisas“ ir vokiečių kapitalo UAB „Siemens“. Vadovaujamas vaidmuo konsorciume buvo skirtas UAB „Urbico“, o kaip oficiali projekto užsakovė buvo įvardyta Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Vėliau iš konsorciumio dėl to, kad „Urbico“ neva nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, pasitraukė bendrovė „Siemens“, o sukaupusią 90 mln. litų (26,1 mln. eurų) skolų UAB „Urbico“ iš pradžių bandyta restruktūrizuoti, kol ji galiausiai bankrutavo.

Be šviesoforų likusi žiedinė sankryža prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios tapo tikru trečiojo žaliojo koridoriaus Achilo kulnu – ten susidarydavusios didelės automobilių grūstys kompromitavo ne tik patį koridorių, bet ir visą Vilniaus šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą.

Šių metų gegužę per didžiausias spūstis „Lietuvos žinių“ žurnalistas automobiliu išbandė, per kiek laiko galima pasiekti Saulėtekio alėją iš Vilniaus centro važiuojant Arsenalo – T. Kosciuškos gatve, per Šv. Petro ir Povilo bažnyčios žiedinę sankryžą, Antakalnio gatve ir Nemenčinės plentu. Prireikė 20 minučių. Tačiau pusę šio laiko – 10 minučių – teko praleisti grūstyse prie žiedinės sankryžos.

Vilniaus meru tapus Remigijui Šimašiui, sostinės gatvės ir kiemai tapo prioritetu. Nedidelėmis sąnaudomis bandyta pagerinti eismo pralaidumą ir Olandų žiede. Jis iš tikrųjų pagerėjo. Tuo įsitikinau rugpjūčio 2 dieną per didžiausias penktadienio spūstis automobiliu įveikęs šią žiedinę sankryžą.

Praėjusio penktadienio popietę Vilniaus Arsenalo – T. Kosciuškos gatvėje mane pasitiko maždaug 200 metrų ilgio automobilių eilė. Tačiau ji buvo tik pirmoje eilėje, iš kurios leidžiama važiuoti į Olandų (pirmas išvažiavimas iš žiedo) ir Antakalnio (antras išvažiavimas) gatves. Galbūt ji būtų judėjusi sparčiau, jeigu ne žiopli vairuotojai, važiuojantys antrąja juosta. Pamatę, kad iš jos patekti į Antakalnio gatvę nepavyks, o tik į Žirmūnų, jie įkyriai „prašėsi“ į pirmą eismo juostą. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis sankryžą įveikiau 2 minutėmis sparčiau nei gegužę – per 8 minutes. Tai daugmaž atitinka Vilniaus miesto savivaldybės teiginius apie penktadaliu padidintą laidumą patobulintoje sankryžoje.

Tačiau VGTU prof. dr. Saugirdas Pukalskas tikina, kad Olandų žiede atribojus eismo juostas tikrai nebuvo padaryta „kažkas inovatyvaus ir revoliucinio“. Kita vertus, mokslininkas pripažino, kad „nuolatinė eismo srovių analizė ir jų perskirstymas irgi duoda tam tikrų rezultatų“.

Važiuojant pertvarkytu Olandų žiedu persirikiuoti nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių neįmanoma.

Neįmintos žiedo paslaptys

Kodėl pigaus patobulinimo nesusiprotėjo atlikti Olandų žiede šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą diegęs įmonių konsorciumas? Atrodo, kad buvusiems partneriams ne tas buvo galvoje. Jie kivirčijosi.

2013 metais „Urbico“ bendrovei vadovavęs Raimundas Mickūnas iki šiol šventai tiki, kad dėl jo vadovaujamos įmonės bankroto esą kalta įrangos ir technologijų tiekėja UAB „Siemens“. Dar įdomiau, kad, anot „Lietuvos žinių“ pašnekovo, bendrovės bankrotą neva lėmė nesėkmės diegiant šviesoforus būtent sankryžoje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios.

Pasak R. Mickūno, UAB „Siemens“ parengė šio žiedo atnaujinimo planą, o pagal jį „Urbico“ 2007–2008 metais čia įrengė „Siemens“ šviesoforus. Tačiau greitai paaiškėjo, kad juos įjungus ir taip sunkus eismas žiede būtų tapęs dar sunkesnis – tokiame mažame žiede šviesoforai, jo teigimu, paprastai nestatomi, nes kelia dar didesnį chaosą, be to, buvo neįmanoma be milžiniškų investicijų iškelti komunikacijų po juo. Esą šiai minčiai pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Paskui šviesoforai buvo išmontuoti.

Vilniaus miestas atsisakė apmokėti „Urbico“ darbus tiek statant šviesoforus ir įrengiant jiems reikalingą infrastruktūrą, tiek juos naikinant. Neva nutarta 1 mln. litų (290 tūkst. eurų) vertės sąskaitą išrašyti UAB „Siemens“, tačiau ir Vokietijos bendrovės padalinys Lietuvoje nuostolių atlyginti net nemanė.

Susikivirčijus konsorciumo vadovaujančiai įmonei ir bene svarbiausiai jo partnerei UAB „Siemens“, pasak R.Mickūno, nedelsiant atsiskaityti pareikalavo ir kiti tiekėjai, tad greitai „Urbico“ finansuose ėmė švilpauti vėjai. Maža to, UAB „Siemens“ pasitraukė iš konsorciumo taip ir nepadengusi, kaip sakė buvęs „Urbico“ vadovas, netesybų – 50 mln. litų (14,5 mln. eurų). Vėliau vokiečių bendrovę savo nutarimu palaikė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Dėl projekto, kuris dabar sostinėje veikia toli gražu ne taip, kaip reikėtų, bendrovę „Siemens“ netiesiogiai kaltina ir VGTU prof. S. Pukalskas.

Mokslininko tikinimu, Vilniui buvo įsiūlyta šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema, kuri tuo metu pasaulyje jau buvo moraliai pasenusi. „Kiek žinau, buvo įsigytas technologijų požiūriu labai pasenęs variantas. Ta sistema dirba pagal labai nelankstų modelį. Pavyzdžiui, ji yra užprogramuota, kad 30 sekundžių degtų šviesoforo signalas, tai jis tiek ir dega, nors nė vienas automobilis ta kryptimi nevažiuoja. Ir jeigu po kokio pusmečio pamatuojama, kad pasikeitė srautų intensyvumas ir kryptis, tik tuomet bandoma perorientuoti ir tos krypties eismą ar netgi visą eismo reguliavimo sistemą. Tuo metu pasaulis jau senokai naudojasi sistemomis, kurios akimirksniu pačios reaguoja į eismo pokyčius“, – pasakojo profesorius S. Pukalskas.

Važiavimo schema atnaujintame Olandų žiede pavaizduota prieš sankryžą pakabintame kelio ženkle. /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Laukia nauja revoliucija?

Koncernas „Siemens“ jam metamus kaltinimus Vokietijos padalinio Lietuvoje atžvilgiu vadina netiesa ir tikina, kad viską jau seniausiai išaiškino 2011 metais įvykusio Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimas. Šiuo metu Vokietijos koncerno interesams mūsų šalyje atstovauja „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas, o jo vadovas Kęstutis Čiplys teigia, kad buvusių Vilniaus konsorciumo partnerių dėstomose istorijoje yra „tikrovės neatitinkančių teiginių ir interpretacijų“.

„Pagal pasirašytą (2006 metais – aut.) konsorciumo sutartį „Siemens“ buvo atsakinga už įrangos ir technologinių sprendimų pateikimą ir garantinę bei pogarantinę jų priežūrą. Bendrovė nerengė jokių techninių projektų, pagal kuriuos turėtų būti pertvarkytas eismo organizavimas Vilniaus sankryžose, įskaitant ir žiedinę sankryžą ties Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Pertvarkymo projektus rengė ir įgyvendino „Urbico“, – teigiama raštiškame K .Čiplio paaiškinime „Lietuvos žinioms“.

„Siemens Osakeyhtio“ vadovas ypač pabrėžė, kad „Siemens“, kaip techninės įrangos tiekėjas, iš anksto išsakė savo abejones dėl pasirinkto sprendimo efektyvumo Olandų žiede, tačiau užsakovo ir atsakingosios jungtinės veiklos partnerės sprendimu jį esą vis tiek nuspręsta pabandyti įgyvendinti.

„Grįžtant prie klausimo apie konsorciumą, priminsime, kad jungtinės veiklos sutartis tarp „Urbico“, kaip atsakingosios jungtinės veiklos partnerės, „Siemens“ ir dar dviejų kitų bendrovių buvo sudaryta 2006 metais. „Siemens“ atsakingai laikėsi sutarties ir vykdė automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos diegimo darbus. Tačiau 2009 m. įmonė „Urbico“, kuri buvo atsakingoji jungtinės veiklos partnerė, patyrė finansinių sunkumų, todėl neatsiskaitė už atliktus darbus su jungtinės sutarties partneriais ir nesilaikė kitų sutartyje numatytų sąlygų. „Siemens“ oficialiai kreipėsi į „Urbico“, prašydamas ištaisyti situaciją ir įspėjo apie galimą pasitraukimą iš konsorciumo, jei įmonė ir toliau nesilaikys prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi „Urbico“ nesiėmė jokių veiksmų padėčiai ištaisyti, bendrovė „Siemens“ nutraukė jungtinės veiklos sutartį. Lietuvos Aukščiausias teismas taip pat pripažino, kad „Siemens“ nutraukė jungtinės veiklos sutartį pagrįstai, dėl atsakingojo partnerio „Urbico“ kaltės. „Siemens“ negalėjo prisidėti prie įmonei tuo metu kilusių finansinių sunkumų, nes pagal sutartį „Urbico“, o ne „Siemens“ buvo jungtinės veiklos partneris, atsakingas už lėšų paskirstymą partneriams“, – atsakyme teigė K. Čiplys.

Jo tvirtinimu, visus savo įsipareigojimus pagal sutartį „Siemens“ yra įvykdžiusi ir, nepaisant „Urbico“ bankroto, jų laikosi toliau – techninė įrangos priežiūra bus atliekama iki 2019 metų.

„Siemens Osakeyhtio“ vadovas atsikirto ir vokiečius kritikuojantiems mokslininkams. „Mokslininkų teiginys yra klaidingas. Prieš 10 metų, t. y. 2006-aisiais, kai buvo paskelbtas konkursas, Vilnius įsigijo pačią moderniausią tuo metu pasaulyje eismo valdymo sistemą. Ji iškėlė Vilnių tarp pažangiausių pasaulio miestų“, – tikino K.Čiplys.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad, jo žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė turi planų netolimoje ateityje skelbti konkursą ir atnaujinti eismo valdymo programinę įrangą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"