TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vokiečių mokesčiai slegia vis daugiau vežėjų pečių

2015 06 01 6:00
Vokietija yra sustabdžiusi MiLog įstatymo galiojimą tranzitu per šią šalį krovinius vežančioms įmonėms, bwet Lietuvos vežėjai toliau aktyviai priešinasi jos reikalavimui vairuotojams mokėti tos šalies minimalų atlyginimą. Alinos Ožič nuotrauka

Žinios iš didžiausios Euopos Sąjungos ekonomikos – Vokietijos – vežėjų kol kas nedžiugina. Nuo šių metų pradžios savo minimalaus darbo užmokesčio įstatymo nuostatas (vok. - MiLog) užsienio vežėjams pritaikę vokiečiai pasiryžo apmokestinti ir mažesniais sunkvežimiais krovinius vežančias įmones.

Vokietijos valdžia toliau didina vežėjams taikomą mokestinę naštą.

Žinia Vokietijos keliais vykstantiems Lietuvos vežėjams: nuo šių metų spalio pirmosios dienos kelių mokestis bus taikomas sunkiajam transportui, kurio leistina masė siekia 7,5 tonų ir daugiau. Iki šiol kelių rinkliava galiojo sunkvežimiams, kurių leistinas bendras svoris didesnis nei 12 tonų.

„Kaip jau buvo prognozuojama anksčiau, mokamų kelių Europoje kasmet daugėja. Surinktos lėšos yra skiriamos esamos infrastruktūros gerinimui, – sakė „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko. – Dauguma Lietuvos vežėjų vyksta transportu, kurio svoris didesnis nei 12 tonų, todėl itin didelės finansinės reikšmės Lietuvos vežėjams šis mokestis greičiausiai neturės.“

Turintys transporto priemones, kurioms įsigalios naujasis tvarkos pakeitimas, jau dabar gali registruotis naudodami standartines Vokietijos kelių mokesčio bendrovės „Toll Collect“ formas. Visos registracijos formos yra viešai prieinamos paslaugų teikėjo internetinėse svetainėse.

„Vežėjams būdinga tai, kad jie linkę delsti iki paskutinės minutės, o tuomet suskumba registruoti turimas transporto priemones bei rūpintis mokesčių nuskaitymo aparatais. Rekomendacija būtų nepalikti pasirengimo darbų paskutinėms dienoms, idant būtų išvengta darbo trukdžių mokesčio įsigaliojimo dieną“, – kalbėjo „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas.

Sulaukė paramos

Tuo tarpu, kaip praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, ją pasiekė Vokietijos CDU Ekonomikos Tarybos (vok.- Wirtschaftsrat der CDU e.V.) raštas – atsakymas į „Linavos“ kreipimąsi dėl pasekmių, kurias Lietuvoje reziduojančioms transporto įmonėms gali sukelti Vokietijos Minimalaus atlyginimo įstatymo taikymas.

Šiuo metu Vokietija yra sustabdžiusi MiLog įstatymo galiojimą tranzitu per šią šalį krovinius vežančioms įmonėms. Tačiau jei krovinys vežamas į Vokietiją arba iš jos, vežėjai raginami pateikti visą būtiną dokumentaciją, kad už Vokietijose keliuose praleistas darbo valandas vairuotojams buvo sumokėtas 8,5 euro siekiantis "vokiškas" minimumas.

„Linavai“ adresuotame rašte CDU Ekonomikos tarybos generalinis sekretorius Wolfgangas Steigeris išreiškė neigiamą nuostatą minėto įstatymo atžvilgiu. Jo teigimu, jo vadovaujama organizacija atstovauja įmonių interesams politikoje ir pasisakydama už ekonomikos vystymą pagal Ludwigo Erhardo socialinės rinkos ekonomikos modelį, kovoja prieš valstybės prerogatyvą nustatyti atlyginimą, o taip pat prieš laisvos prekybos apribojimus.

Atsieina milijardus

W. Steigeris pažymėjo, kad ekspedijavimo įmonėms reikia aiškumo, o informacijos suteikiama nepakankamai: „Tai, kad Jūs negaunate informacijos, kaip reikia informuoti Federalinę Vakarų finansų direkciją apie savo darbuotojams mokamą minimalų atlyginimą, tik dar kartą patvirtina teisinį neapibrėžtumą. Iki šiol neaišku, kokiomis sąlygomis įmonės laiduoja už rangovus, kaip jie laikosi minimalaus atlyginimo įstatymo nuostatų.“

Tikinama, kad CDU Ekonomikos Taryba ir toliau kovos už tai, kad būtų panaikinta prievolė teikti dokumentaciją dėl įstatymo numatyto minimalaus atlyginimo – pasak tarybos generalinio sekretoriaus, vien jau Vokietijos įmonėms kasmet tai užkrauna dešimties milijardų eurų naštą. Vokietijos sprendimas reguliuoti užsienyje reziduojančių įmonių darbuotojų atlyginimus vertinamas kritiškai – kaip kišimasis į tarifų autonomiją.

Nors Vidurio ir Rytų Europos vežėjų įmonės apskundė šį vokišką įstatymą Europos komisijai, Kardinaliai priešingos nuomonės laikosi tose įmonėse dirbantys vairuotojai, kurių didžioji dauguma nors ir nesitiki didelių pokyčių piniginėje, bet palaiko ne savo tiesioginių darbdavių frontą, o Vokietijos įstatymų leidėjų poziciją.

Pradėjo tikrinimą

Kaip LŽ informavo transporto biržos Trans.eu atstovė Sandra Sofija Bisikirska, per pastaruosius kelis mėnesius Vokietijos institucijos ėmėsi pirmųjų vežėjų patikrų dėl minimalios algosįstatymo vykdymo. Tiesa, į Vokietijos inspektorių akiratį Lietuvos vežėjai dar nepateko. Dėl minimalaus Vokietijos darbo užmokesčio įstatymo šįkart buvo tikrinamos pirmosios transporto įmonės Čekijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje.

Žinia sukėlė nemažą sąmyšį transporto sektoriuje. Lenkijos Transporto Sąjunga pranešė, jog dvi įmonės iš kaimyninės šalies ruošia dokumentų paketą tikrinimui. Vokietijos inspektoriai pareikalavo pateikti visus dokumentus, patvirtinančius, kad nuo 2015 metų sausio 1 d. įmonės mokėjo sunkvežimių vairuotojams Vokietijos minimalų atlyginimą.

„Neaišku, kokių veiksmų galima tikėtis iš Vokietijos, ypač turint omeny tai, jog Europos Komisija pradėjo teisės aktų pažeidimo procedūrą prieš Vokietiją dėl įvesto minimalaus darbo užmokesčio taikymo transporto sektoriuje ir sunku prognozuoti, kiek laiko egzistuos dabartinė įstatymo redakcija“, - komentavo S. S. Bisikirska.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"