TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vokiečių „troika“ susivienijo už laisvąją prekybą

2015 02 10 6:00
Vokietijos automobilių pramonės vadovai Berlyne vieningai pasisakė už laisvosios transatlantinės prekybos sutartį.  „Scanpix“ nuotrauka

Skirtingi automobilių reikalavimai, taikomi ES ir JAV, vien Vokietijos gamintojams – BMW, „Volkswagen“ ir „Daimler“ koncernams – kasmet papildomai kainuoja apie 5 mlrd. eurų.

Jei standartus pavyktų suderinti, o politikams abiejose Atlanto pusėse pasirašyti rengiamą Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartį (TPIP), padėtis iš esmės pasikeistų, o nauji automobiliai galėtų atpigti.

Saugumo testų painiava

„Švaistome pinigus tam, kad pagal dabartinius reikalavimus JAV ir ES rinkoms skirtiems automobiliams reikia nevienodų veidrodėlių, žibintų ir kitų dalių. Skiriasi saugumo testų reikalavimai, nors ir ES, ir JAV kelia griežčiausius automobilių saugumo reikalavimus pasaulyje. Bet detalės, o ne esmė priverčia kurti to paties automobilio dvi skirtingas versijas ir jas atskirai sertifikuoti“, - pažymėjo „Daimler“ korporacijos, kuriai priklauso „Mercedes-Benz“, vadovas Dieteris Zetsche.

Berlyne „troikos“ vadovai aną savaitę pranešė palaikysią TPIP sutartį, kuri suteikia unikalią galimybę taikyti vienodus techninius ir reguliavimo standartus automobilių gamyboje, o dėl to sumenkusias išlaidas galima investuoti į naujas darbo vietas ir technologijas.

Skaičiuojama, kad vokiečių gamintojai iš JAV rinkos per 2014 metus gavo apie 20 mlrd. eurų pajamų, o po krizės ir vėl sparčiai išaugusi Amerikos vartotojų perkamoji galia tapo vienu pagrindinių faktorių, leidusių vokiečių koncernams pernai pasiekti 16 mln. eurų eksporto perviršį, vokiškų detalių gamintojai prie šio perviršio dar pridėjo apie 6 mlrd. eurų.

Panaikintų importo mokesčius

Automobilių gamintojai abiejose Atlanto pusėse įsitikinę, kad net neįvertinant importo mokesčių vienodų gamybos standartų aprobavimas smarkiai paskatintų automobilių pramonės plėtrą, mat nereikėtų gaminti skirtingų detalių. Atkreiptas dėmesys ir į saugumo testus. JAV taikomo IIHS saugumo testo metu, apskaičiuojant smūgio žalą keleiviams, nėra vertinami saugos diržai. Tai viena priežasčių, kodėl „Volkswagen“ nė nesivargino pritaikyti „Amarok“ pikapo JAV rinkai, kurioje šio tipo transporto priemonės yra tarp pardavimo lyderių.

TPIP sutartis panaikintų importo mokesčius, tad jos svarba išauga dar labiau. JAV iš ES importuojamiems automobiliams, pagal jų tipą, šiuo metu taiko nuo 2,5 proc. (mažasvoriams vienatūriams) iki 25 proc. (transporteriams ir vilkikams) siekiančią importo rinkliavą. Tai sudaro apie 590 mln. eurų papildomų išlaidų. Dar papildomai 330 mln. eurų Vokietijos gamintojai pakloja mokėdami 10 proc. ES importo mokestį, kai į Europą įvežami JAV gamyklose pagaminti automobiliai, tokie kaip BMW X5.

Labai svarbia sutarties detale gamintojai laiko ir vienodą investicijų apsaugos užtikrinimą, kuris leistų kur kas lengviau vokiečių gamintojams kurti naujas gamyklas JAV ir priešingai. „Norime atkreipti dėmesį į šios sutarties svarbą, nes matome, kad pastaruoju metu yra dirbtinai skatinamos nuostatos, priešiškos TPIP“, - sakė Vokietijos automobilių lobistų atstovas Matthiasas Wissmannas.

Tarp kritikos balsų – ir lietuviškas

Laisvosios prekybos sutartis tarp ES ir JAV taptų didžiausiu tokio pobūdžio sutarimu istorijoje, mat bendrai europiečiai ir amerikiečiai sukuria apie pusę pasaulio prekių ir paslaugų.

Tiesa, netrūksta ir tokios sutarties kritikų. Vartotojų teisių gynimo ir antiglobalistų organizacijas labiausiai audrina ne skirtingi automobilių žibintai, bet maisto produktų ir aplinkosaugos reikalavimai, kurie ES kai kuriais atžvilgiais yra kur kas griežtesni nei Jungtinėse Valstijose. Kaip vienas iš galimas negandas skelbiančių balsų užsienio spaudoje gausiai cituojamas Lietuvos deleguotas Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis. „Žmonių susirūpinimą dėl šio sutarimo reikia vertinti atsakingai. Nepamirškime, jog tam, kad tokia sutartis pradėtų veikti, turi pritarti ir visų ES valstybių narių nacionaliniai parlamentai. Kol kas nematau įrodymų, jog pavyktų sutelkti šiai sutarčiai pritariančią daugumą. Turime aktyviai diskutuoti tarp valstybių narių ir su visuomene, kad į klausimus būtų detaliai nuo pat pradžių atsakyta. Tuomet žmonės pamatys, kad daug baimių yra nepagrįstos. Bet dar kartą kartoju, kad dėl laisvosios rinkos neaukosime aukštų ES gamybos standartų“, - interviu vokiečių dienraščiui „Tagesspiegel“ optimizmu netryško V. Andriukaitis.

Įvairiuose tyrimuose Lietuva išskiriama kaip šalis, kuri gautų daug naudos iš TPIP sutarties. Vokiečių viešosios politikos ir tyrimų centro „Bertelsmann Stiftung“ vertinimu, net ir menkai sumažėjus importo tarifams abiejose Atlanto pusėse, Lietuvos BVP pakiltų 0,58 procento. Visiškai panaikinus ES ir JAV prekybos kliūtis, mūsų valstybės BVP vienam gyventojui galėtų išaugti net 5 procentais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"