TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vokietija vers padidinti vairuotojų atlyginimus iki „vokiškų“

2015 01 06 6:00
Vokietija nusprendė, jog uždirbti jos nustatytą minimumą privalo ir šalies teritorijoje vežimo paslaugas teikiantys kitų ES valstybių vairuotojai. LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet nuo sausio 1 dienos Vokietijoje įsigaliojęs 8,5 euro už valandą (iki mokesčių) minimalaus atlyginimo tarifas bent jau teoriškai turėtų paversti "vokiečiais" ir šioje šalyje transporto paslaugas teikiančius kitų ES valstybių vilkikų bei autobusų vairuotojus - jiems turės būti mokama tiek pat. Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ piktinasi, kad tai esą "skirta saviems proteguoti".

Lietuvos vežėjų įmonėms atstovaujanti „Linava“ šiuo metu savo vežėjams rekomenduoja atitinkamai pasiruošti ir vykdyti Vokietijos reikalavimus. Atsakingos Vokietijos institucijos darbą po didžiųjų metų švenčių pradėjo tik vakar, todėl patikslinimų, kaip reikalavimas veiks, lietuviai dar neturi.

Tačiau jau sulaukta žinių, kad minimalaus vokiško atlyginimo tarifas galios ne tik Europos Sąjungos (ES) valstybių įmonėms, bet ir visiems Vokietijos teritorijoje transporto paslaugas teikiantiems užsienio vežėjams be išimties.

„Kreipėmės dėl naujosios tvarkos išaiškinimo, tačiau konkrečių atsakymų, kaip bus įgyvendinama ši tvarka ir vykdoma apskaita, dar nesulaukėme. Situacija labai sudėtinga. Ekspeditoriai iš mūsų vežėjų jau reikalauja patvirtinimų, kad transporto priemonių vairuotojai, vykdydami kabotažą (užsienio transporto įmonės atlygintinai teikiamos transporto paslaugos kitoje ES valstybėje narėje - aut.) Vokietijoje, tikrai gauna šioje šalyje nustatytą minimalų atlyginimą. Nuostata dėl minimalaus vokiško atlyginimo yra absurdas ir akivaizdus protekcionizmas. Juk mūsų vežėjai finansiškai ne tokie stiprūs, tad patirs dideles papildomas išlaidas“, - piktinosi „Linavos“ krovininio transporto skyriaus vadovas Valdas Kazlauskas.

Pasak „Linavos“ atstovo, Vokietijos muitinė, įsigaliojus naujai tvarkai, iš vežėjų turi teisę reikalauti įrodymų – tabelių, atlyginimo lapelių, fiksuojančių, kad vilkiko ar autobuso vairuotojas, teikdamas transporto paslaugas Vokietijoje, iš darbdavio gauna mažiausiai 8,5 euro už valandą atlygį.

Visus su tuo susijusius dokumentus vežėjai privalo saugoti ne mažiau nei dvejus metus Vokietijoje arba kitos ES šalies teritorijoje, skaičiuojant nuo įrašų pradžios. Šio reikalavimo nesilaikymas gali būti traktuojamas kaip nusikaltimas, ir už jį darbdavys gali būti nubaustas bauda, siekiančia 30 tūkst. eurų.

Siekdama išsiaiškinti situaciją Vokietijoje, Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) kreipėsi į Europos Komisiją. Galimos įstatymo taikymo pasekmės transporto įmonėms, kurios registruotos Europos Sąjungos valstybėse, yra nagrinėjamos Europos Sąjungos užimtumo ir transporto direktoratuose.

Nepaklusniems pasiūlė kalėjimą

Praėjusių metų vasarą dar įdomesnių metodų ėmėsi Prancūzija ir Belgija. Jos pareikalavo, kad tarptautinį vežimą (kabotažą) vykdančių vilkikų vairuotojai kassavaitinio privalomo 45 valandų poilsio keliautų į viešbučius, o ne laiką, kaip įprasta, leistų sunkvežimių kabinose.

Toks reikalavimas prasilenkė su 2006 metų Europos Parlamento (EP) ir Tarybos reglamentu, kuriuo numatyta, kad profesionaliam vairuotojui priklauso nustatytas kasdienis ir kassavaitinis poilsis. Šiame teisės akte aiškiai nurodyta, kad šio poilsio metu vairuotojas turi teisę ilsėtis transporto priemonėje. Su sąlyga, kad joje turi būti įrengta miegojimo vieta, o automobilis saugiai pastatytas stovėjimo aikštelėje.

Nusiteikę užsimoti iš peties prancūzai už vienašališkai įvestos tvarkos pažeidimus grasino 30 tūkst. eurų bauda ir vienų metų kalėjimo bausme. Belgai už analogišką tvarkos nepaisymą numatė 1800 eurų baudą.

„Dėl Rusijos embargo „nukraujavusiems“ Lietuvos vežėjams šiandien gyvybiškai svarbu sustabdyti atskirų ES šalių narių protekcionistines priemones“, - sakė EP narys Antanas Guoga, Briuselyje vežėjų bėdas aptaręs su ES transporto komisare Violeta Bulc.

„Blogiausia, jog susiduriama su kliūtimis bei protekcionizmu ES vidaus rinkoje. Transporto komisarė mane informavo apie EK pradėtą tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar Prancūzijos ir Belgijos įvestos taisyklės neapriboja laisvo paslaugų judėjimo ES. Ji pritarė idėjai, kad realu pradėti pažeidimų procedūrą prieš šias šalis dėl draudimų vežėjams. Be to, komisarė pažadėjo paspartinti Lietuvai svarbių klausimų sprendimą“, - po susitikimo kalbėjo A. Guoga.

Už greitkelius mokėtų visi

Lietuvos vežėjai tikina, kad Belgijoje ir Prancūzijoje nėra pakankamai apsaugotų stovėjimo aikštelių, kuriose vežėjai galėtų saugiai palikti savo krovinį ir ilsėtis viešbutyje. Be to, trūksta viešbučių šalia jau veikiančių apsaugotų aikštelių. Tuo metu Prancūzijos ir Belgijos vežėjai gali krovinį pristatyti per vieną dieną arba ilsėtis savo įmonių filialuose.

„Kuo visa tai baigsis, nežinome. Prancūzijoje nubaustų kol kas nėra, nes dar nėra išleistų tokiam įstatymui vykdyti reikalingų įgyvendinamųjų teisės aktų. Apskritai prancūzų numatytos baudos neatitinka jokių proporcingumo principų. Belgijoje baudų jau yra skirta, tačiau Lietuvos vežėjai jų pagrįstumą ginčija teisme“, - sakė „Linavos“ atstovas V. Kazlauskas.

Kirsti per užsienio vežėjų kišenes nusiteikusius prancūzus ir belgus Europos institucijose aktyviai palaiko ir ispanai bei portugalai, tačiau pačios nuo realių veiksmų šios pietinės ES valstybės kol kas susilaikė.

Beje, didelė dalis Lietuvos, Lenkijos ir kitų valstybių vežėjų, prancūzams ir belgams grūmojant kumščiu, kassavaitinį poilsį vairuotojams nurodė atlikti liberalesnių valstybių, pavyzdžiui, Vokietijos, teritorijose. Toks elgesys antrą praėjusių metų pusmetį gerokai apsunkino Vokietijos infrastruktūrą – neretai būdavo užkimštos automobilių stovėjimo aikštelės ir transporto arterijos. Vežėjų teigimu, tai gali paskatinti vokiečius imtis analogiškų priemonių.

Beje, Vokietijos vyriausybė, ne kartą pastaruoju metu pareiškusi susirūpinimą dėl transporto srautų iš kitų valstybių smarkiai nudėvimų Vokietijos greitkelių, nuo 2016 metų ketina reikalauti už naudojimąsi jais mokėti ir iš kitų valstybių atvykstantiems lengviesiems automobiliams. Numatoma, kad sumokėti mokestį vairuotojai galės internetu registruodami savo mašinų numerius arba degalinėse. Mokestis priklausys nuo variklio galingumo, taršos ir gali siekti 130 eurų per metus. Galimi variantai – dešimties eurų mokestis už dešimt dienų arba 22 eurai už du mėnesius.

Tokiems planams nėra linkusi pritarti Europos Komisija, todėl Angelos Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų partijos genamą iniciatyvą Briuselio teisininkai iki 2016 metų dar gali prigesinti. Vokietija yra laikoma viena iš kelių Europos valstybių, kur mokesčiai už greitkelius nėra taikomi. Šalia esanti Prancūzija, Austrija bei Šveicarija jau taiko galiojančias rinkliavų sistemas tiek sunkvežimiams, tiek ir lengviesiems automobiliams. Tiesa, šiose šalyse mokestis vienodai sąžiningai taikomas ir vietos gyventojams, ir užsieniečiams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"