Vokiška kelių kokybė – iš lietuviško dolomito

Vidmantas UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt 2015-12-16 06:00
Vidmantas UŽUSIENIS
v.uzusienis@lzinios.lt
2015-12-16 06:00
Granito šalininkai šios skaldos pranašumą automobilių keliams tiesti pirmiausia grindžia tuo, kad ji kaip pagrindas naudojama milžinišką apkrovą atlaikančiose geležinkelio linijose.  Vidmanto Užusienio nuotrauka
Pra­si­dė­jus „Via Bal­ti­cos“ re­kons­truk­ci­jos dar­bams – iki 2018-ųjų nuo Kau­no iki Len­ki­jos sie­nos bus at­nau­ji­na­mas ir tie­sia­mas ke­tu­rių juo­stų ma­gis­tra­li­nis ke­lias – vėl pri­si­me­na­mos pro­vė­žos. Ką da­ry­ti, kad Lie­tu­vos ke­liai bū­tų to­kie pat il­gaam­žiai ir ly­gūs kaip, pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je?

Dis­ku­si­jos ke­lia­mos tuo me­tu, kai į Lie­tu­vą at­ke­liau­ja 2014–2020 me­tų Eu­ro­pos fi­nan­si­nio lai­ko­tar­pio par­amos lė­šos, ku­rių ne­ma­ža da­lis ten­ka Ke­lių prie­žiū­ros ir plė­tros prog­ra­mai (KPPP). Iš jų fi­nan­suo­ja­mi tie­si­mo ir at­nau­ji­ni­mo dar­bai ša­lies vals­ty­bi­niuo­se ke­liuo­se. Ži­no­ma, pir­miau­sia pi­ni­gai bus ski­ria­mi pa­grin­di­nės ma­gis­tra­lės „Via Bal­ti­ca“, ku­rios kai ku­riais ruo­žais per die­ną va­žiuo­ja vi­du­ti­niš­kai 40–50 tūkst. trans­por­to prie­mo­nių, iš jų – iki 4–5 tūkst. su­nkve­ži­mių, re­kons­truk­ci­jai. Pa­gal „Via Bal­ti­cą“ spren­džia­ma ir apie vi­sus Lie­tu­vos ke­lius, ta­čiau iki šiol svar­biau­sios ša­lies ma­gis­tra­lės įvaiz­dis bu­vo pra­stas.

De­for­muo­ja sunkvežimiai

Dar šio ru­dens pra­džio­je dėl dau­gy­bės žū­čių „Via Bal­ti­ca“ bu­vo va­di­na­ma „mir­ties ke­liu“. Ava­ri­jų šio­je ma­gis­tra­lė­je nu­tin­ka ir dėl pro­vė­žų, ku­rios ypač gi­lios prie Ma­ri­jam­po­lės ir truk­do sta­bi­liai vai­ruo­ti. Nuo­gąs­tau­ja­ma, kad po ke­le­rių me­tų at­nau­ji­nus ke­lią vėl ka­muos tos pa­čios li­gos. Iki šiol bu­vo siū­lo­ma dau­gy­bė re­cep­tų ir tech­no­lo­gi­jų, kaip iš­veng­ti pro­vė­žų. Ta­čiau nė vie­na jų Lie­tu­vo­je šim­tu pro­cen­tų ne­pa­sit­vir­ti­no. Tei­gia­ma, jog ge­riau­sia bū­tų iki be­ga­ly­bės sto­rin­ti as­fal­to dan­gą, bet toks bū­das ne­pap­ras­tai bran­gus, jo mū­sų ša­lies biu­dže­tas ti­krai ne­pa­temp­tų.

Vie­ną nau­jes­nių re­cep­tų tu­ri, pa­vyz­džiui, Man­tas Ma­ku­la­vi­čius, do­lo­mi­to ir gra­ni­to skal­dos per­dir­bi­mo bei did­me­ni­nės pre­ky­bos bend­ro­vės „Mil­sa“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. Jis siū­lo ma­gis­tra­li­nių ke­lių, ku­riuo­se eis­mas ypač in­ten­sy­vus, pa­grin­dą klo­ti vien iš stip­res­nės ir at­spa­res­nės, ne taip dy­lan­čios at­vež­ti­nės mag­mi­nės uo­lie­nos gra­ni­to. Da­bar gra­ni­to me­džia­ga nau­do­ja­ma kaip vie­na as­fal­to mi­ši­nio da­lių. „Mil­sos“ va­do­vo nuo­mo­ne, ji la­biau tik­tų ir po as­fal­to dan­ga esan­tiems sluoks­niams klo­ti.

Ken­kia kli­ma­to unikalumas

Ko­dėl Lie­tu­vos ma­gis­tra­lėms rei­kia sto­res­nio ke­lio pa­grin­do sluoks­nio, „Lie­tu­vos ži­nioms“ ga­na su­pran­ta­mai pa­aiš­ki­no Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos di­rek­to­rius Jo­nas Stat­kū­nas. Pa­sak jo, di­džio­ji da­lis mū­sų ša­lies te­ri­to­ri­jos ply­ti ant mo­lio ir smė­lio klo­dų, ku­rie yra ne­sta­bi­lūs. Be to, daž­ni lie­tūs ke­lia grun­ti­nius van­de­nis ir da­ro tuos klo­dus dar ne­tvir­tes­nius. O bū­tent virš jų drie­kia­si dau­gu­ma Lie­tu­vos ke­lių, taip pat ir ypač in­ten­sy­vaus eis­mo. Ir kai au­to­ma­gis­tra­lė­mis per die­ną va­žiuo­ja daug su­nkio­jo trans­por­to, nuo­lat di­de­lių ap­kro­vų vei­kia­mo as­falt­be­to­nio sluoks­nis de­for­muo­ja­si, nes iš apa­čios jo nie­kas ne­pa­lai­ko, ir at­si­ran­da pro­vė­žos.

Iki 2012 me­tų ša­lies ke­liais ga­lė­jo rie­dė­ti tik tos trans­por­to prie­mo­nės, ku­rių bend­ra ma­sė ne­vir­ši­jo 40 to­nų. Ta­čiau prieš ke­le­rius me­tus Sei­mas pa­kei­tė KPPP fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mą. Da­bar ne­drau­džia­ma va­žiuo­ti ir toms trans­por­to prie­mo­nėms, ku­rių bend­ra ma­sė yra ne di­des­nė kaip 42 to­nos.

Pa­di­di­nus leis­ti­ną trans­por­to prie­mo­nių svo­rį su­nkve­ži­miai pa­pil­do­mai de­for­muo­ja di­de­lėms ap­kro­voms ne­pri­tai­ky­tą ke­lių dan­gą, klo­tą dar so­vie­ti­niais lai­kais, to­dėl pro­vė­žos tam­pa gi­les­nės, ypač jei va­žiuo­ja­ma ko­lo­no­mis. Dau­gu­mą anuo­met ties­tų ke­lių rei­kė­tų ka­pi­ta­liai at­nau­jin­ti kas 12–13 me­tų, ta­čiau rea­liai tai da­ro­ma kas 30–50 me­tų.

Gra­ni­tas įveik­tų „kos­me­ti­ką“?

„Kos­me­ti­nis“ ke­lių re­mon­tas at­lie­ka­mas nuo­lat, bet ten, kur trans­por­to srau­tai itin di­de­li, jis pa­de­da tik trum­pam. „Mil­sos“ va­do­vas M. Ma­ku­la­vi­čius pa­ti­ki­no, kad yra iš­ei­tis – jos pri­tai­ky­mas kai­nuo­tų ma­žiau, at­siž­vel­giant į il­ga­lai­kės eko­no­mi­jos nau­dą, nors ir ne­bū­tų pats pi­giau­sias. Pa­sak pa­šne­ko­vo, Lie­tu­vai tu­rė­tų bū­ti fi­nan­siš­kai pa­ke­lia­ma stip­rin­ti tie­sia­mų ar re­kons­truo­ja­mų pa­grin­di­nių ša­lies ma­gis­tra­lių ir ke­lių dan­gą pla­čiau nau­do­jant gra­ni­to me­džia­gą.

Šiuo­lai­ki­niai ke­liai pro­jek­tuo­ja­mi taip, kad bū­tų su­da­ry­ti iki pen­kių sluoks­nių. Vir­šu­ti­nis – as­fal­be­to­nio ar­ba be­to­no dan­ga, apa­ti­niams, va­di­na­mie­siems pa­grin­do sluoks­niams, nau­do­ja­mi ri­šik­liai, žvy­ras, smė­lis, do­lo­mi­tas ir gra­ni­tas.

„Ar ke­li­nin­kai la­biau lin­kę nau­do­ti do­lo­mi­tą nei gra­ni­tą? Iš­anks­ti­nio nu­sis­ta­ty­mo nė­ra. At­siž­vel­gia­ma į tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus (Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos (LAKD) pa­tvir­tin­tas sta­ty­bos re­ko­men­da­ci­jas „Au­to­mo­bi­lių ke­lių pa­grin­dai“ – aut.) ir kai­nas. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad do­lo­mi­tas yra pi­ges­nis. Ta­čiau ten, kur ob­jek­tai di­de­li ir ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mai griež­tes­ni, daž­niau­siai nau­do­ja­ma gra­ni­to skal­da, kad il­ges­niam lai­kui bū­tų už­ti­krin­ta ke­lių ko­ky­bė“, – aiš­ki­no M. Ma­ku­la­vi­čius.

Nuo­sė­di­nė uo­lie­na do­lo­mi­tas iš­gau­na­ma ir per­dir­ba­ma Lie­tu­vo­je, dau­giau­sia – Pa­kruo­jo ra­jo­ne esan­čiuo­se Klo­vai­nių ir Pe­tra­šiū­nų kar­je­ruo­se. Tuo me­tu gra­ni­to ža­lia­va eks­por­tuo­ja­ma iš Ukrai­nos ir Bal­ta­ru­si­jos. Gra­ni­to uo­lie­na, pa­sak M. Ma­ku­la­vi­čiaus, kai­nuo­ja iki 15 proc. bran­giau už do­lo­mi­tą, ta­čiau dėl tam ti­krų sa­vy­bių, ma­žes­nių mi­krop­ly­šių skai­čiaus ji yra daug tvir­tes­nė, at­spa­res­nė, be­veik ne­pra­lai­di van­de­niui, to­dėl kur kas ma­žiau dy­la. Tai la­bai svar­bu in­ten­sy­viai eksp­loa­tuo­jant as­fal­to vir­šu­ti­nės dan­gos sluoks­nius ypač ne­pa­lan­kio­mis Lie­tu­vos kli­ma­to są­ly­go­mis.

„Mil­sos“ va­do­vas įsi­ti­ki­nęs, kad pla­tes­nis per­dirb­tos gra­ni­to skal­dos nau­do­ji­mas Lie­tu­vos ke­liams ties­ti už­ti­krin­tų jų il­ga­lai­kiš­ku­mą, ko­ky­bę ir eko­no­miš­ku­mą, leis­tų iš­veng­ti nuo­la­ti­nių „kos­me­ti­nių“ re­mon­tų. Pa­vyz­džiui, vi­sų ge­le­žin­ke­lio li­ni­jų ba­las­tą su­da­ro vien gra­ni­to skal­da, nes trau­ki­niai su­ku­ria daug kar­tų di­des­nę di­na­mi­nę ap­kro­vą nei au­to­mo­bi­liai. „Lai­ky­da­mie­si to­kio pat at­sa­kin­go po­žiū­rio į ke­liams ties­ti nau­do­ja­mas me­džia­gas už­ti­krin­tu­me, kad juo­se re­čiau for­muo­tų­si pro­vė­žos, nes to ne­leis­tų tvir­tes­nė ke­lio kons­truk­ci­ja“, – pa­žy­mė­jo M. Ma­ku­la­vi­čius.

Vie­ti­nio vers­lo motyvas

Ta­čiau lie­tu­viš­ko do­lo­mi­to ša­li­nin­kai tu­ri sa­vų ko­zi­rių. Vie­nas jų – pa­trio­ti­nis, ki­tas – tech­no­lo­gi­nis. Pe­tra­šiū­nuo­se vei­kian­ti ga­myk­la „Do­lo­mi­tas“ 2013 me­tais ati­da­rė nau­ją li­ni­ją, ku­ri ga­mi­na gra­ni­to skal­dai sa­vo sa­vy­bė­mis ne­nu­si­lei­džian­čią pir­mos kla­sės do­lo­mi­to skal­dą. Li­ni­jai įreng­ti bu­vo iš­leis­ta 3 mln. li­tų (869,6 mln. eu­rų). „Tik vals­ty­bės prieš­as ga­lė­tų rink­tis at­vež­ti­nes, o ne vie­ti­nes me­džia­gas“, – ati­da­ry­da­mas li­ni­ją ta­rė su­si­sie­ki­mo mi­nis­tras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius.

Lie­tu­vos kar­je­rų aso­cia­ci­jos (LKA) pre­zi­den­tas ir „Do­lo­mi­to“ va­do­vas An­ta­nas Bar­tu­lis ne­slė­pė: „nors svars­to­mi vi­si va­rian­tai, kaip pa­ge­rin­ti ke­lių ko­ky­bę“, aso­cia­ci­ja pa­gei­dau­tų, kad dau­giau pa­gal mo­der­niau­sias tech­no­lo­gi­jas ga­mi­na­mos pir­mos kla­sės do­lo­mi­to skal­dos bū­tų nau­do­ja­ma tie­siant ar re­kons­truo­jant in­ten­sy­vaus eis­mo ma­gis­tra­li­nius ke­lius, tarp jų ir „Via Bal­ti­cą“. Esą daug kas čia pri­klau­so nuo vals­ty­bi­nius ke­lius ad­mi­nis­truo­jan­čios Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos (LAKD). „No­ri­me, jog pro­ce­sas vyk­tų kuo grei­čiau. Bet su­pran­ta­me ir LAKD po­zi­ci­ją. Ma­gis­tra­li­niai ke­liai yra la­bai svar­būs ir gal­būt ne vi­siems sluoks­niams no­ri­ma nau­do­ti do­lo­mi­to skal­dą“, – kal­bė­jo aso­cia­ci­jos va­do­vas.

Pa­sak VGTU pro­fe­so­riaus dr. Vir­gau­do Puo­džiu­ko, da­bar as­fal­to dan­gos mi­ši­niams nau­do­ja­mas tik gra­ni­tas. „Pag­rin­do sluoks­niams tin­ka ir vie­ti­nė me­džia­ga do­lo­mi­tas. Mū­sų skal­dos ga­min­to­jai tie­kia ga­na at­spa­rią do­lo­mi­to skal­dą, ku­ri ma­žiau dy­la. Tai­gi ne­rei­kia jos im­por­tuo­ti, su­tau­po­me lė­šų ir pa­lai­ko­me vie­tos ga­min­to­jus. Ten, kur ga­li­ma, sten­gia­mės nau­do­ti vie­ti­nes me­džia­gas“, – dės­tė jis.

Di­rek­ci­ja nustebusi

LAKD Tech­ni­nio nor­ma­vi­mo ir tech­no­lo­gi­jų sky­riaus ve­dė­jas Zig­man­tas Per­ve­nec­kas, lai­ki­nai vyk­dan­tis di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo funk­ci­jas, LŽ par­eiš­kė, kad di­rek­ci­ja nė­ra ta or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri vie­nam ar ki­tam pro­jek­tui tie­sio­giai par­en­ka ko­kią nors skal­dą. Tai da­ro kon­kur­sus lai­mė­ju­sios ran­go­vės – bend­ro­vės „Pa­ne­vė­žio ke­liai“, „Eu­ro­via Lie­tu­va“, „Kau­no til­tai“ ir ki­tos. „Di­rek­ci­ja tik yra par­en­gu­si tech­ni­nius skal­dos rei­ka­la­vi­mus, ir jei­gu jų lai­ko­ma­si, ne­svar­bu, ko­kios rū­šies skal­dą – nuo­sė­di­nę, mag­mi­nę ar me­ta­mor­fi­nę, nau­dos ran­go­vai“, – tei­gė LAKD at­sto­vas.

Ta­čiau, pa­sak Z. Per­ve­nec­ko, no­rė­da­mi lai­mė­ti kon­kur­sus ir gau­ti pel­no pro­jek­tų vyk­dy­to­jai pa­pras­tai ren­ka­si pi­ges­nę me­džia­gą. To­kia yra lie­tu­viš­kas do­lo­mi­tas. „Dar prieš po­rą me­tų ran­go­vai nau­do­jo do­lo­mi­tą vi­siems ke­lio sluoks­niams klo­ti. Jo ne­bu­vo tik di­džiau­siam krū­viui ir gam­tos kap­ri­zams at­lai­ky­ti skir­ta­me as­fal­to dan­gos mi­ši­ny­je – šiam nau­do­ta im­por­tuo­ja­ma gra­ni­to skal­da, ku­ri ta­da vie­na ati­ti­ko pa­grin­di­nius LAKD tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus dėl di­li­mo, – pa­sa­ko­jo LŽ pa­šne­ko­vas. – Bet da­bar ir „Do­lo­mi­tas“ jau su­ge­ba pa­ga­min­ti lie­tu­viš­ką me­džia­gą, ati­tin­kan­čią rei­ka­la­vi­mus. Tad ran­go­vas ren­ka­si at­siž­velg­da­mas, sa­ky­ki­me, į eko­no­mi­nius par­ame­trus ir gal­būt sa­vo nuo­mo­nę.“

Iš Z. Per­ve­nec­ko žo­džių ga­li­ma spręs­ti, kad šiuo me­tu ran­go­vai lin­kę daž­niau nau­do­ti lie­tu­viš­ką do­lo­mi­to skal­dą, o ne at­vež­ti­nę gra­ni­to me­džia­gą. Ta­čiau LAKD at­sto­vas ne­nu­vy­lė ir gra­ni­to ša­li­nin­kų. „Pas­ta­rą­jį sy­kį Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų ir as­fal­to mi­ši­nių tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus pa­tvir­ti­no 2007 me­tais. Jie par­em­ti ge­riau­sia Eu­ro­pos ir ki­tų ša­lių pa­tir­ti­mi, to­dėl vi­siems aiš­ku, kur ir ko­kią me­džia­gą ga­li­ma nau­do­ti. Ta­čiau at­ei­ty­je rei­ka­la­vi­mai ga­li kil­ti. Pa­pras­tai juos per­žiū­ri­me at­siž­velg­da­mi į po­ky­čius tech­no­lo­gi­jų rin­ko­je, net – į kli­ma­to pa­si­kei­ti­mus. Da­bar at­lie­ka­mi ty­ri­mai, o rei­ka­la­vi­mai, ti­kė­si­mės, gal­būt bus per­žiū­ri­mi 2017 me­tais“, – sa­kė di­rek­ci­jos at­sto­vas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
o atsparumo skirtumas -  77.240.255.67 2015-12-16 09:50:35
labai didelis.
2 0  Netinkamas komentaras
Vienareiksmiai  78.60.168.138 2015-12-16 06:23:23
Jei turime savos medziagos, storinkime keliu pagrindo sluoksni, kam ta atveztine? Juk yra ir darbo vietos, negi jas kursime baltarusiams. Nebent didelis kokybiu santykis butu, kuo sunku patiketi....
5 0  Netinkamas komentaras
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
Kuo per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo Cen­tri­nės Azi­jos ša­lys? Svar­biu vaid­me­niu pa­sau­li­nė­je eko­no­mi­ko­je? O gal iki gy­vos gal­vos val­dan­čiais pre­zi­den­tais? Apie tai „Lie­tu­vos [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Su Ka­ra­liš­kuo­ju fil­har­mo­ni­jos or­kes­tru Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro sce­no­je rug­sė­jo 28 die­ną pa­si­ro­dys le­gen­di­nis maestro Char­les Du­toit.
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Šį sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24 – 25 die­no­mis, Ita­li­jo­je Ma­džo­rės (Mag­gio­re) mies­te vy­ku­sia­me Pa­sau­lio Tau­tų ko­man­di­nio čem­pio­na­to fi­na­le pir­mą kar­tą da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos rink­ti­nė. Ta­čiau Lie­tu­vos [...]
Sa­vait­ga­lį vy­ku­sia­me ket­vir­ta­ja­me reg­bio „Top“ ly­gos tu­re už­ti­krin­tas per­ga­les iš­ko­vo­jo tur­ny­ro favoritės Šiau­lių eki­pos.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami