TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vokiška kelių kokybė – iš lietuviško dolomito

2015 12 16 6:00
Granito šalininkai šios skaldos pranašumą automobilių keliams tiesti pirmiausia grindžia tuo, kad ji kaip pagrindas naudojama milžinišką apkrovą atlaikančiose geležinkelio linijose.  Vidmanto Užusienio nuotrauka

Prasidėjus „Via Balticos“ rekonstrukcijos darbams – iki 2018-ųjų nuo Kauno iki Lenkijos sienos bus atnaujinamas ir tiesiamas keturių juostų magistralinis kelias – vėl prisimenamos provėžos. Ką daryti, kad Lietuvos keliai būtų tokie pat ilgaamžiai ir lygūs kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje?

Diskusijos keliamos tuo metu, kai į Lietuvą atkeliauja 2014–2020 metų Europos finansinio laikotarpio paramos lėšos, kurių nemaža dalis tenka Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP). Iš jų finansuojami tiesimo ir atnaujinimo darbai šalies valstybiniuose keliuose. Žinoma, pirmiausia pinigai bus skiriami pagrindinės magistralės „Via Baltica“, kurios kai kuriais ruožais per dieną važiuoja vidutiniškai 40–50 tūkst. transporto priemonių, iš jų – iki 4–5 tūkst. sunkvežimių, rekonstrukcijai. Pagal „Via Balticą“ sprendžiama ir apie visus Lietuvos kelius, tačiau iki šiol svarbiausios šalies magistralės įvaizdis buvo prastas.

Deformuoja sunkvežimiai

Dar šio rudens pradžioje dėl daugybės žūčių „Via Baltica“ buvo vadinama „mirties keliu“. Avarijų šioje magistralėje nutinka ir dėl provėžų, kurios ypač gilios prie Marijampolės ir trukdo stabiliai vairuoti. Nuogąstaujama, kad po kelerių metų atnaujinus kelią vėl kamuos tos pačios ligos. Iki šiol buvo siūloma daugybė receptų ir technologijų, kaip išvengti provėžų. Tačiau nė viena jų Lietuvoje šimtu procentų nepasitvirtino. Teigiama, jog geriausia būtų iki begalybės storinti asfalto dangą, bet toks būdas nepaprastai brangus, jo mūsų šalies biudžetas tikrai nepatemptų.

Vieną naujesnių receptų turi, pavyzdžiui, Mantas Makulavičius, dolomito ir granito skaldos perdirbimo bei didmeninės prekybos bendrovės „Milsa“ generalinis direktorius. Jis siūlo magistralinių kelių, kuriuose eismas ypač intensyvus, pagrindą kloti vien iš stipresnės ir atsparesnės, ne taip dylančios atvežtinės magminės uolienos granito. Dabar granito medžiaga naudojama kaip viena asfalto mišinio dalių. „Milsos“ vadovo nuomone, ji labiau tiktų ir po asfalto danga esantiems sluoksniams kloti.

Kenkia klimato unikalumas

Kodėl Lietuvos magistralėms reikia storesnio kelio pagrindo sluoksnio, „Lietuvos žinioms“ gana suprantamai paaiškino Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Statkūnas. Pasak jo, didžioji dalis mūsų šalies teritorijos plyti ant molio ir smėlio klodų, kurie yra nestabilūs. Be to, dažni lietūs kelia gruntinius vandenis ir daro tuos klodus dar netvirtesnius. O būtent virš jų driekiasi dauguma Lietuvos kelių, taip pat ir ypač intensyvaus eismo. Ir kai automagistralėmis per dieną važiuoja daug sunkiojo transporto, nuolat didelių apkrovų veikiamo asfaltbetonio sluoksnis deformuojasi, nes iš apačios jo niekas nepalaiko, ir atsiranda provėžos.

Iki 2012 metų šalies keliais galėjo riedėti tik tos transporto priemonės, kurių bendra masė neviršijo 40 tonų. Tačiau prieš kelerius metus Seimas pakeitė KPPP finansavimo įstatymą. Dabar nedraudžiama važiuoti ir toms transporto priemonėms, kurių bendra masė yra ne didesnė kaip 42 tonos.

Padidinus leistiną transporto priemonių svorį sunkvežimiai papildomai deformuoja didelėms apkrovoms nepritaikytą kelių dangą, klotą dar sovietiniais laikais, todėl provėžos tampa gilesnės, ypač jei važiuojama kolonomis. Daugumą anuomet tiestų kelių reikėtų kapitaliai atnaujinti kas 12–13 metų, tačiau realiai tai daroma kas 30–50 metų.

Granitas įveiktų „kosmetiką“?

„Kosmetinis“ kelių remontas atliekamas nuolat, bet ten, kur transporto srautai itin dideli, jis padeda tik trumpam. „Milsos“ vadovas M. Makulavičius patikino, kad yra išeitis – jos pritaikymas kainuotų mažiau, atsižvelgiant į ilgalaikės ekonomijos naudą, nors ir nebūtų pats pigiausias. Pasak pašnekovo, Lietuvai turėtų būti finansiškai pakeliama stiprinti tiesiamų ar rekonstruojamų pagrindinių šalies magistralių ir kelių dangą plačiau naudojant granito medžiagą.

Šiuolaikiniai keliai projektuojami taip, kad būtų sudaryti iki penkių sluoksnių. Viršutinis – asfalbetonio arba betono danga, apatiniams, vadinamiesiems pagrindo sluoksniams, naudojami rišikliai, žvyras, smėlis, dolomitas ir granitas.

„Ar kelininkai labiau linkę naudoti dolomitą nei granitą? Išankstinio nusistatymo nėra. Atsižvelgiama į techninius reikalavimus (Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) patvirtintas statybos rekomendacijas „Automobilių kelių pagrindai“ – aut.) ir kainas. Reikia pasakyti, kad dolomitas yra pigesnis. Tačiau ten, kur objektai dideli ir kokybės reikalavimai griežtesni, dažniausiai naudojama granito skalda, kad ilgesniam laikui būtų užtikrinta kelių kokybė“, – aiškino M. Makulavičius.

Nuosėdinė uoliena dolomitas išgaunama ir perdirbama Lietuvoje, daugiausia – Pakruojo rajone esančiuose Klovainių ir Petrašiūnų karjeruose. Tuo metu granito žaliava eksportuojama iš Ukrainos ir Baltarusijos. Granito uoliena, pasak M. Makulavičiaus, kainuoja iki 15 proc. brangiau už dolomitą, tačiau dėl tam tikrų savybių, mažesnių mikroplyšių skaičiaus ji yra daug tvirtesnė, atsparesnė, beveik nepralaidi vandeniui, todėl kur kas mažiau dyla. Tai labai svarbu intensyviai eksploatuojant asfalto viršutinės dangos sluoksnius ypač nepalankiomis Lietuvos klimato sąlygomis.

„Milsos“ vadovas įsitikinęs, kad platesnis perdirbtos granito skaldos naudojimas Lietuvos keliams tiesti užtikrintų jų ilgalaikiškumą, kokybę ir ekonomiškumą, leistų išvengti nuolatinių „kosmetinių“ remontų. Pavyzdžiui, visų geležinkelio linijų balastą sudaro vien granito skalda, nes traukiniai sukuria daug kartų didesnę dinaminę apkrovą nei automobiliai. „Laikydamiesi tokio pat atsakingo požiūrio į keliams tiesti naudojamas medžiagas užtikrintume, kad juose rečiau formuotųsi provėžos, nes to neleistų tvirtesnė kelio konstrukcija“, – pažymėjo M. Makulavičius.

Vietinio verslo motyvas

Tačiau lietuviško dolomito šalininkai turi savų kozirių. Vienas jų – patriotinis, kitas – technologinis. Petrašiūnuose veikianti gamykla „Dolomitas“ 2013 metais atidarė naują liniją, kuri gamina granito skaldai savo savybėmis nenusileidžiančią pirmos klasės dolomito skaldą. Linijai įrengti buvo išleista 3 mln. litų (869,6 mln. eurų). „Tik valstybės priešas galėtų rinktis atvežtines, o ne vietines medžiagas“, – atidarydamas liniją tarė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuvos karjerų asociacijos (LKA) prezidentas ir „Dolomito“ vadovas Antanas Bartulis neslėpė: „nors svarstomi visi variantai, kaip pagerinti kelių kokybę“, asociacija pageidautų, kad daugiau pagal moderniausias technologijas gaminamos pirmos klasės dolomito skaldos būtų naudojama tiesiant ar rekonstruojant intensyvaus eismo magistralinius kelius, tarp jų ir „Via Balticą“. Esą daug kas čia priklauso nuo valstybinius kelius administruojančios Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD). „Norime, jog procesas vyktų kuo greičiau. Bet suprantame ir LAKD poziciją. Magistraliniai keliai yra labai svarbūs ir galbūt ne visiems sluoksniams norima naudoti dolomito skaldą“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Pasak VGTU profesoriaus dr. Virgaudo Puodžiuko, dabar asfalto dangos mišiniams naudojamas tik granitas. „Pagrindo sluoksniams tinka ir vietinė medžiaga dolomitas. Mūsų skaldos gamintojai tiekia gana atsparią dolomito skaldą, kuri mažiau dyla. Taigi nereikia jos importuoti, sutaupome lėšų ir palaikome vietos gamintojus. Ten, kur galima, stengiamės naudoti vietines medžiagas“, – dėstė jis.

Direkcija nustebusi

LAKD Techninio normavimo ir technologijų skyriaus vedėjas Zigmantas Perveneckas, laikinai vykdantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, LŽ pareiškė, kad direkcija nėra ta organizacija, kuri vienam ar kitam projektui tiesiogiai parenka kokią nors skaldą. Tai daro konkursus laimėjusios rangovės – bendrovės „Panevėžio keliai“, „Eurovia Lietuva“, „Kauno tiltai“ ir kitos. „Direkcija tik yra parengusi techninius skaldos reikalavimus, ir jeigu jų laikomasi, nesvarbu, kokios rūšies skaldą – nuosėdinę, magminę ar metamorfinę, naudos rangovai“, – teigė LAKD atstovas.

Tačiau, pasak Z. Pervenecko, norėdami laimėti konkursus ir gauti pelno projektų vykdytojai paprastai renkasi pigesnę medžiagą. Tokia yra lietuviškas dolomitas. „Dar prieš porą metų rangovai naudojo dolomitą visiems kelio sluoksniams kloti. Jo nebuvo tik didžiausiam krūviui ir gamtos kaprizams atlaikyti skirtame asfalto dangos mišinyje – šiam naudota importuojama granito skalda, kuri tada viena atitiko pagrindinius LAKD techninius reikalavimus dėl dilimo, – pasakojo LŽ pašnekovas. – Bet dabar ir „Dolomitas“ jau sugeba pagaminti lietuvišką medžiagą, atitinkančią reikalavimus. Tad rangovas renkasi atsižvelgdamas, sakykime, į ekonominius parametrus ir galbūt savo nuomonę.“

Iš Z. Pervenecko žodžių galima spręsti, kad šiuo metu rangovai linkę dažniau naudoti lietuvišką dolomito skaldą, o ne atvežtinę granito medžiagą. Tačiau LAKD atstovas nenuvylė ir granito šalininkų. „Pastarąjį sykį Lietuvos automobilių kelių direkcija mineralinių medžiagų ir asfalto mišinių techninius reikalavimus patvirtino 2007 metais. Jie paremti geriausia Europos ir kitų šalių patirtimi, todėl visiems aišku, kur ir kokią medžiagą galima naudoti. Tačiau ateityje reikalavimai gali kilti. Paprastai juos peržiūrime atsižvelgdami į pokyčius technologijų rinkoje, net – į klimato pasikeitimus. Dabar atliekami tyrimai, o reikalavimai, tikėsimės, galbūt bus peržiūrimi 2017 metais“, – sakė direkcijos atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"