TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vykstantys į jūrų perkėlą dus spūstyse

2012 04 03 7:37

Klaipėdos gatvė, jungianti miestą su jūrų perkėla, dvejiems metams taps labiausiai automobilių apkrauta vieta mieste.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) paskelbė 2012 metų investicijų dešimtuką, kuriame įrašyti ne tik hidrotechniniai darbai, uosto kanalo gilinimas ir krantinių statybos, bet ir krašto kelininkams pajamų duodantys projektai.

Orams atšilus rangovai uoliai puolė vykdyti vandenyje ir sausumoje numatytų užduočių, tad jų veikla apsunkins laivų ir mašinų eismą, krovos kompanijų gamybinę veiklą, o labiausiai - turistus ir sunkvežimių vairuotojus, kuriems kirsti jūrinę sieną dvejus metus bus gerokai sunkiau nei iki šiol.

Jau šią vasarą uostamiestyje laukiama itin didelių transporto spūsčių. Tačiau susisiekimas Klaipėdoje taptų dar sudėtingesnis, jeigu idealiai sutvarkius 4 kilometrus magistralės jos tęsinys nuo geležinkelio viaduko, priklausantis savivaldybei ir vadinamas Taikos prospektu, liktų toks pat, kaip dabar - duobėtas, neapšviestas ir labai pavojingas. Šiam kelio ruožui sulopyti uostamiesčio vadovai kol kas pinigų neranda.

Viena gatvė - du šeimininkai

Dar pernai rugsėjį KVJUD pasirašė sutartį su bendrove "Hidrostatyba", veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su partneriais "Žemaitijos keliai" ir "Lemminkainen Lietuva", dėl privažiuojamųjų kelių į krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje tvarkymo. Užduotis apima Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos (Taikos prospekto su Kairių gatve) iki Klaipėdos kanalo platinimą, automobilių tilto per Klaipėdos (Vilhelmo) kanalą rekonstrukciją, vakarinio kelio ruožo nuo Klaipėdos kanalo iki geležinkelio pervažos statybą.

Sutarties suma - 32,7 mln. litų, visus darbus planuojama atlikti per 30 mėnesių. Tai reiškia, kad tik 2014 metais į keltą ir iš jo automobiliai 4 juostų keliu galės skrieti su vėjeliu. Šalia drieksis 3,5 metrų pločio pėsčiųjų ir dviračių takas, kuriuo miesto gyventojai saugiai galės pasiekti marias. Pakelėse atsiras dengti autobusų stotelių paviljonai.

Šių metų kovo pradžioje šiai Klaipėdos gatvei skirtas 21,3 mln. litų Europos Sąjungos finansavimas. 2012 metų KVJUD išlaidų sąmatoje Kairių gatvei numatyta panaudoti 24 mln. litų.

Rangovai dėl uždarbio jau gali būti ramūs, o miestiečiai dėl kokybiško susisiekimo - dar ne.

Klaipėdos savivaldybės investicijų susisiekimo infrastruktūrai sąmatoje jungties su šia gatve, Taikos prospekto pabaigos, neįrašyta. Savivaldybės administracijos išplatintame rekonstruojamų gatvių sąraše prioritetas skiriamas Minijos gatvės iki Jūrininkų prospekto tęsiniui, ir tam bus panaudoti 7 mln. litų šiemet KVJUD miestui skirtų lėšų.

Gatvėse - uosto transportas

Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas aiškina, kad pasikliauja miesto valdžios išmintimi, kaip tinkamai panaudoti gatvėms tvarkyti skirtus pinigus, ir mano, kad kilometro ilgio ruožas nuo Jūrininkų prospekto iki tilto be remonto taip pat neliks. Juolab kad meras Vytautas Grubliauskas dėl pinigų nuolat mina Susisiekimo ministerijos slenkstį.

Klaipėdiečiai raminami, kad kitais metais lėšų gatvėms remontuoti išprašys daugiau. Bet finansavimo reikės ir kitoms sunkiasvorių mašinų išmaltoms gatvėms, todėl keliui į perkėlą užbaigti gali pritrūkti lėšų. Vis dėlto meras tikisi, kad jam pavyks gauti pinigų, juk jo rankose - suskystintų gamtinių dujų terminalo korta. Terminalas taip pat bus statomas šioje uosto dalyje, todėl visa technika, dirbanti sausumoje, taip pat važinės Kairių gatve.

Klaipėdiečiai pusiau juokais siūlo išeitį - trečdalį miesto gatvių perduoti į KVJUD balansą ar valstybės priežiūrai, nes jomis važinėja ir uosto naudotojai, o netrukus gali pasirodyti ir negabaritinė technika naujosios atominės jėgainės nestandartiniams kroviniams gabenti.

Uostamiesčio Baltijos prospektas jau paskelbtas tarptautinio transporto tinklo dalimi, Vyriausybė jį pripažino europinio koridoriaus tęsiniu miesto ribose ir pagrindiniu išvažiavimu iš būsimojo keleivių ir krovinių terminalo.

Toks sprendimas priimtas po to, kai specialistai, atlikę studiją, paskelbė, kad transporto srautui kasmet didėjant po 3 proc. 2030 metais uostamiesčio Baltijos prospektu per metus važiuotų maždaug 270 tūkst. sunkvežimių.

Jūrų perkėlos terminalo, o kartu Kairių gatvės su Taikos prospekto tęsiniu apkrovimas jau dabar nė kiek ne menkesnis. KVJUD duomenimis, 2011 metais jūrų perkėlos terminale buvo pakrauta ir iškrauta 262 tūkst. vienetų automobilinės technikos, keltais vyko 72 tūkst. lengvųjų automobilių, kėlėsi 280 tūkst. keleivių.

Per šių metų pirmus du mėnesius keleivių keltais plaukė tiek pat, o lengvųjų automobilių - kiek daugiau nei pernai. Tikimasi, kad šiemet, prisidėjus statybos įmonių darbuotojų nuosavų automobilių ir statybos technikos srautui, Kairių gatvė taps labiausiai transportu apkrauta vieta mieste. Tad vykstantieji į keltus turėtų iš anksto apsišarvuoti kantrybe mažiausiai dvejus ateinančius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"