TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Žemvaldžių godumas matuojamas ir mirtimis

2013 12 09 6:00
Dviejų juostų kelyje "Via Baltica" transporto priemonės susiduria kaktomuša. LŽ archyvo nuotrauka

Godūs šalies piliečiai ne tik pridaro milijoninių nuostolių Lietuvos ekonomikai, bet ir netiesiogiai prisideda prie eismo dalyvių luošinimo ar net mirčių. Padėtį turėjo pataisyti 2011-aisiais priimtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatymas, tačiau dėl jame paliktų spragų norminio akto veikimas – labai ribotas.

Šiandien net įstatymo rengėjai nieko nenutuokia apie jame paliktas spragas. Rengiant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatymo projektą dalyvavo ir asociacijos „Investors' Forum“ ("Investuotojų forumas") vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Ji prisipažino tik iš LŽ žurnalisto sužinojusi, kad įstatyme yra spraga, dėl kurios projektai ilgai nejuda į priekį.

Anot R.Skyrienės, būtų pusė bėdos, jei netobulas įstatymas stabdytų tik valstybei nereikšmingų objektų plėtrą. „Tačiau jei dėl to stoja ir strateginiai projektai, tada yra tiesiog tragiškai blogai“, - pabrėžė asociacijos vykdomoji direktorė.

R.Skyrienė: "Sklypų savininkai greitai pamato milijonus, kurių iš tikrųjų nėra."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Investicijos blokuojamos teismuose

Prieš daugiau kaip dvejus metus priimtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatymas turėjo sudaryti lengvesnes sąlygas paimti privačią žemę visuomenėms poreikiams. Dažniausiai tai būna susiję su energetikos, transporto ir krašto apsaugos infrastruktūros projektais.

Teoriškai žemės paėmimas šiems poreikiams turėtų vykti labai greitai. Už žemės sklypą savininkui į jo sąskaitą pervedama suma, apskaičiuota pagal valstybės įmonės Registrų centro nustatytą rinkos kainą. Paskui pasirašoma sutartis, kuri įstatymų nustatyta tvarka užregistruojama. Vėliau žemę jau galima naudoti strateginėms reikmėms.

Prieš atsirandant įstatymui strateginius projektus įgyvendinantys investuotojai turėdavo patys susitarti su žemės savininkais. Tai sudarydavo daugybę keblumų. „Sklypų savininkai greitai pamato milijonus, kurių iš tikrųjų nėra, bet jie įsivaizduoja, kad turėtų būti“, - dienraščiui LŽ sakė R.Skyrienė. Todėl atsirasdavo asmenų, kurie sužinoję, kad per jų sklypelį bus tiesiamas geležinkelis, kelias ar elektros linija, už kelių tūkstančių vertės turtą netrukdavo užsiprašyti milijonų. Aišku, projektai stodavo, kartais – ir visam laikui. Valdžios kantrybė trūko, kai dėl sklypų savininkų godumo įstrigo Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) projektas.

„Maniau, kad priėmus įstatymą viskas stojo į savo vėžes“, - stebėjosi asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovė. Pasirodo, ne. Investicijas toliau stabdo įstatyme palikta spraga, kuri valstybei ar jos įgaliotiniams leidžia naudotis sklypu tik tada, kai savininkas pasirašo sutartį. Tačiau dauguma jų nesutinka to daryti, nes mano, kad siūloma pinigų suma už sklypą yra per maža. Tuomet kreipiamasi į teismus, ir kol nesibaigia bylinėjimasis, žeme draudžiama naudotis. Tai gali trukti labai ilgai.

R.Gradauskas: "Tikrai jau pribrendo reikalas ką nors daryti“./Eltos nuotrauka

„Raudonoji arterija“

Pirmieji dėl netobulo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatymo pradėjo skambinti pavojaus varpais kelininkai. Tai juos verčia daryti aplinkybės. Dviejų eismo juostų tarptautinė magistralė „Via Baltica“, einanti per Lietuvą nuo Lenkijos iki Latvijos sienos, šaliai labai svarbus strateginis objektas, jau seniai dėl ypač intensyvaus eismo tapo nuolatinių transporto spūsčių ir gausybės avarijų vieta. Blogiausia, kad nuolat didėjant transporto srautui automagistralėje gausėja ir eismo įvykių, pasibaigiančių vairuotojų ar kitų eismo dalyvių žūtimi.

Tarptautinės transporto arterijos ruožą Šiaurės Aukštaitijoje prižiūrinčios valstybės įmonės „Panevėžio regiono keliai“ generalinis direktorius Rolandas Žagaras teigė, jog kelyje nuo Kėdainių iki Saločių šiemet žuvo 4 žmonės. Kur kas blogesnė visos per Lietuvą nusidriekusios automagistralės statistika. Viena televizijos laida „Via Balticą“ net pavadino šalies „kruvinąja arterija“.

Dalis visuomenės nesigilina į tikrąsias eismo įvykių priežastis ir dėl nelaimių kaltina kelininkus. Šie atšauna, kad tokio eismo intensyvumo kelyje, koks yra „Via Baltica“, avarijų skaičių galėtų sumažinti nebent keturių juostų įrengimas per visą trasos ilgį. Dabar kai kuriose „Via Balticos“ vietose eismas yra dvipusis, čia neretai transporto priemonės susiduria kaktomuša, o tokiais atvejais mažai kada išvengiama žmonių aukų.

Jau patvirtintas projektas, pagal kurį keturių juostų kelias nuo Lenkijos sienos iki Kauno galėtų būti nutiestas artimiausiu metu. Tačiau plėtrą stabdo minėto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatymo spraga.

Teismų karuselė

„Šiandien vien Prienų rajone nagrinėjamos keturios bylos dėl žemės paėmimo. Marijampolėje dar nesusitarta su 15 savininkų. Dėl Marijampolės ruožo taip pat gresia bylos teismuose. Nežinia, kiek laiko visa tai truks“, - kalbėjo valstybinių kelių priežiūros įmonių darbą koordinuojančios Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) perspektyvinio planavimo vyriausioji specialistė Nijolė Bautrėnienė.

Pasak jos, susitarti geruoju su kai kuriais sklypų savininkais nesiseka dėl dešimt kartų užkeltų kainų. „Tokių reikalautojų kiekviename projekte būna apie 10 procentų. Kiti žemės savininkai yra patriotai ir supranta, kad valstybės interesas privalo būti aukščiau už viską. Tačiau tam dešimtadaliui šykštuolių rūpi tik jų kišenė. Kaip rodo patirtis, projektą jie gali užvilkinti dvejus trejus metus“, - aiškino LAKD vyriausioji specialistė.

Pirmieji dėl netobulo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatymo pradėjo skambinti pavojaus varpais kelininkai./Romo Jurgaičio nuotrauka

Trukdo plėtoti turizmą

Su panašiomis problemomis nuolat susiduria ne tik kelininkai, bet ir geležinkelininkai, elektros linijų ir kitų svarbių strateginių projektų plėtotojai. Labai ilgai žemės paėmimo procesas vyko ir dėl europinės vėžės „Rail Baltica“ nuo Lenkijos pasienio iki Kauno. Niekas nežino, kiek laiko žemės savininkai gali užvilkinti projekto plėtrą, kai „Rail Balticos“ tiesimo darbai pajudės Latvijos link.

Investuotojai godžią žemės savininkų ranką jaučia net atokesnėse vietovėse, pritaikytose kultūriniam turizmui. Viešosios įstaigos Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius Gintaras Kerbedis stebėjosi, kad žemės sklypų savininkų atsiranda tarytum iš nieko. Kultūros paveldo objektu pripažinto siauruko veikla glaudžiai susijusi su tomis vietovėmis, pro kurias važiuoja traukinys. Jose yra plėtojama turistinė veikla, tačiau nemiega ir godūs piliečiai – iš anksto žinodami, kur gali būti steigiamas naujas pramogų židinys, toje vietoje įsigyja sklypą.

Prieš kurį laiką kai kurie kelininkų atstovai pareiškė, kad kils į kovą ir siūlys Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatymo pakeitimus. Tačiau užvakar asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentas Rimvydas Gradauskas tvirtino apie tokius ketinimus nieko nežinąs. „Tačiau tikrai jau pribrendo reikalas ką nors daryti“, - pridūrė LŽ pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"