TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Žiemos skaudulys - neatsargūs vairuotojai

2012 11 28 10:00
Kadaise šis kelio ženklas liudijo baisią statistiką - dar nesibaigus 2005-iesiems Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistralėje jau buvo žuvę 40 žmonių. /LŽ archyvo nuotraukos 

Šiais metais iki lapkričio 23 dienos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimuose keliuose žuvo 181 žmogus - lygiai tiek, kiek per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Kelininkai su nerimu laukia artėjančios žiemos - būtent nuo gruodžio iki vasario įvyksta skaudžiausios avarijos.

LAKD prižiūri 21 268,4 km valstybinių kelių, iš kurių 4939,3 km, arba 23 proc., sudaro krašto, 14 590,6 km (69 proc.) - krašto ir 1738,5 km (8 proc.) - magistraliniai keliai. Juose nuo 2012 metų sausio iki rugsėjo buvo mažesnis ir žuvusiųjų skaičius. Pasak magistralinius kelius prižiūrinčios valstybinės įmonės "Automagistralė" direktoriaus pavaduotojo kelių priežiūrai Mindaugo Rinkevičiaus, per devynis šių metų mėnesius automagistralėse Vilnius-Panevėžys ir Vilnius- Kaunas-Klaipėda įvyko 43 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose 8 žmonės žuvo ir 67 buvo sužeisti.

M.Rinkevičius teigė, kad, palyginti, tarkim, su 2005 metais, minėtuose keliuose žuvusiųjų sumažėjo apie penkis kartus - prieš septynerius metus jų buvo apie 40. "Nuo to laiko Vilniaus-Panevėžio ir Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistralėse žuvusiųjų skaičius nuosekliai mažėjo. Mes, kelininkai siekiame, kad žuvusiųjų skaičius būtų lygus nuliui. Nesame visagaliai, reikia ir pačių eismo dalyvių tarpusavio pagarbos, dažnai užtektų net paprasto vairuotojų sąmoningumo", - sakė vienas "Automagistralės" vadovų.

Žūva per neatsargumą

Vardydamas tragedijomis pasibaigusių eismo įvykių priežastis, M.Rinkevičius minėjo, kad daugiausia avarijų automagistralėse įvyksta dėl eismo dalyvių neatsargumo. "Vairuotojų ir pėsčiųjų nerūpestingumas saugant savo gyvybę - kartais yra tiesiog stulbinamas. Pavyzdžiui, per pirmus devynis šių metų mėnesius automagistralėse įvyko net 16 automobilių susidūrimų ir per juos trys žmonės žuvo, o dar du - pravažiuojantiems automobiliams atsitrenkus į stovinčias mašinas", - dėstė pašnekovas.

Anot jo, padėtis iš esmės keičiasi tamsiuoju paros metu. Tada jau mirties ir gyvybės klausimu tampa priešais stovinčią mašiną pastatyti trikampį avarinį ženklą, kuris atspindi šviesą. Deja, nemažai vairuotojų nemato reikalo vargintis ir pėdinti kelias dešimtis metrų, kad padarytų tai, ko reikalauja Kelių eismo taisyklės. O vėliau nukenčia ne tik patys vairuotojai, dėl kurių neatsargumo iš esmės ir įvyksta avarijos, bet ir jų artimieji, draugai, apskritai niekuo dėti žmonės", - pasakojo "Automagistralės" atstovas.

Pašnekovo teigimu, kartais atsitinka taip, kad ir pravažiuojančio automobilio vairuotojas nepamato stovinčio avarinio trikampio ženklo ir jį numuša", - sakė M.Rinkevičius.

Jis atkreipė dėmesį ir į nerūpestingus pėsčiuosius. "Automagistralėse automobiliai važinėja daug didesniu greičiu nei kituose keliuose. Didesnis greitis visada didina avarijų riziką. Tamsiuoju paros metu, ypač žiemą, kai naktis tampa ilgesnė, rizika dar išauga. Neabejotina, kad tą dalyką gerai žino visi eismo dalyviai, tarp jų ir pėstieji. Tačiau didelė jų dalis net nemato reikalo segėti šviesą atspindinčių elementų ant savo aprangos, dėl to vairuotojai per vėlai pamato pėsčiuosius ir užvažiuoja ant jų. Pėstiesiems susidūrimas su dideliu greičiu lekiančia mašina beveik visuomet reiškia žūtį", - aiškino "Automagistralės" direktoriaus pavaduotojas.

M.Rinkevičiaus nuomone, jei vairuotojai būtų atsargesni, keliuose įvyktų mažiau žūčių.

Koks greitis saugiausias?

M.Rinkevičius pažymėjo, kad automagistralėse dar didelė problema yra migruojantys gyvūnai. "Su laukiniais žvėrimis ir kitais gyvūnais automobiliai susiduria ne tik automagistralėse, bet jose dėl didelio greičio tokių susidūrimų pasekmės būna daug liūdnesnės. Automobiliui susidūrus su dideliu gyvūnu, pavyzdžiui, briedžiu, neretai neišvengiama ir fatalios baigties", - sakė vienas "Automagistralės" vadovų.

Jis pripažino, kad tinklo tvora aptvertuose automagistralės ruožuose automobilių susidūrimų su gyvūnais gerokai sumažėjo. Tačiau visiškai, kaip tikėtasi, neišnyko. "Čia vėl dažnai kaltas žmonių, ypač tų, kurie gyvena šalia automagistralių, nevalyvumas. Gyvūnai į automagistrales lyg į kokį tvoromis aptvertą tunelį dažniausiai patenka pro atvirus vartus. Jie įrengti tinklo tvorose ten, kur yra iš automagistralių įvažiavimai į šalutinius kelius ar gyvenamas sodybas. Ir nors ant vartų įtaisyti raudoni ženklai su prašymu juos uždaryti, pavyzdingai elgiasi retas vairuotojas ar vietos gyventojas. Jų pasiteisinimas toks: esą jei prieš mane važiuodamas kaimynas vartų neuždarė, tai kodėl aš turiu lipti iš mašinos ir juos uždaryti? Tuo tarpu per juos į važiuojamąją kelio dalį patekę gyvūnai blaškosi negalėdami ištrūkti iš tvoromis aptverto "tunelio", kol galiausiai patenka po kuria nors mašina", - dalijosi patirtimi pašnekovas.

Anot M.Rinkevičiaus, daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta jų migracijos metu - vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį. "Tai yra metų laikai, kai dienos vis dar trumpos, o naktys - ilgos. Stojus tamsai laiku pastebėti po šalikelę ar tiesiog po kelią lakstantį žvėrį ir išvengti avarijos yra labai sunku, o kartais - gal tiesiog ir neįmanoma", - teigė vienas "Automagistralės" vadovų.

Pašnekovo teigimu, fatališkų padarinių norintiems išvengti vairuotojams telieka pasirinkti saugų greitį. "Automagistralėse leidžiamas didžiausias greitis nuo lapkričio iki balandžio 1 dienos yra 110 km/h, greitkeliuose - 100 km/h. Tačiau tai, kas leidžiama, nėra privalu. Galbūt sutemus geriau važiuoti perpus mažesniu greičiu, nei leistina. Gal į paskirties vietą ir nuvažiuosi vėliau, užtat sveikas ir gyvas", - sakė M.Rinkevičius.

Pašnekovas teigė, kad važiuodami mažesniu nei leistinu greičiu vairuotojai galėtų išvengti daugelio nelaimių, kylančių ir dėl žiemos keliamų negandų. "Nebūtina smarkiai sningant, esant plikledžiui ar čaižant lijundrai lėkti automobiliu tarytum akis išdegus. Net tada, kai važiuojama dieną. Esant neįprastoms ar sudėtingoms eismo sąlygoms mašina gali lengvai tapti nevaldoma, tuomet iki nelaimės - tik kelios akimirkos", - pažymėjo vienas "Automagistralės" vadovų.

Naktį, intensyviai sningant, važiuoti nerekomenduoja

"Automagistralės" direktoriaus pavaduotojas apgailestavo, kad atėjus žiemos sezonui ir iškritus sniegui vairuotojai dažnai linkę kaltinti kelininkus dėl neva lėtai valomų kelių. "Vairuotojų mes prašome supratingumo. Jei jie nori, kad kelias visuomet būtų nuvalytas, reikėtų stipriai sningant imti ir priešais kiekvieną automobilį pastatyti po sniego valytuvą. Tačiau visi supranta, kad tai - nesąmonė, ir nesame tokie turtingi tai padaryti", - sakė M.Rinkevičius.

Jo teigimu, pagal dabar galiojantį kelių priežiūros lygį, automagistralės privalo būti nuvalytos per dvi valandas nuo to laiko, kai baigė snigti. Bet ir ši taisyklė galioja ne visur. "Visą parą bus prižiūrimas tik greitkelis Vilnius-Kaunas ir automagistralės dalis nuo laikinosios sostinės iki Sitkūnų. Likęs magistralės ruožas iki Klaipėdos ir automagistralė Vilnius-Panevėžys žiemą prižiūrima pagal antrąjį kelių priežiūros lygį - nuo 4 valandos ryto iki 22 valandos", - informavo vienas "Automagistralės" vadovų.

Besileidžiantiems į tolimesnes keliones vairuotojams M.Rinkevičius rekomenduoja atidžiai sekti orų prognozes, o jeigu jos nepalankios - geriau leistis į kelią šviesiuoju paros metu, kai keliai jau būna sutvarkyti.

Avaringumą padeda mažinti ir miesteliuose įrengiami dviračių takai.

Saugumo garantas - inžineriniai įrenginiai

Saugaus eismo specialistų teigimu, mažinti avaringumą automagistralėse labiausiai padeda diegiamos naujos inžinerinės priemonės. 2012 metais per 9 mėnesius valstybinės įmonės "Automagistralė" prižiūrimuose keliuose buvo apšviesta 3 kilometrai automagistralių, įrengta keliasdešimt kilometrų metalinių apsauginių atitvarų, neleidžiančių automobiliams stačiose įkalnėse ir nuokalnėse nuvažiuoti nuo kelio, taip pat vadinamųjų nuo akinimo saugančių atitvarų*, pėsčiųjų ir dviračių takų. Iš didesnių objektų Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistralėje šiais metais buvo baigtas statyti Jakų transporto mazgas, nemažai autobusų stotelių perkelta į sankryžų jungiamuosius kelius, kad pėstieji saugiai pasiektų autobuso stotelę, nekirsdami automagistralės. 

* Nuo akinimo vairuotojus saugančiais atitvarais atskiriami priešpriešiniai transporto srautai, todėl mašinoms važiuojant vienai prieš kitą vairuotojai nėra akinami.

REKLAMA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"