TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Žiniai apie pavojingą transportą – valdininkų tabu

2015 05 26 6:00
Dėl didelių techninių automobilių trūkumų gali įvykti netikėtų ir labai skaudžių avarijų.  LŽ archyvo nuotrauka

Dar prieš porą savaičių atsivertęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) tinklalapį vvtat.lt galėjai pamanyti, kad ilgiau kaip penkerius metus Europos Sąjungoje (ES), taip pat Lietuvoje nebuvo transporto priemonių, keliančių pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Apie tai tarnyba neteikė jokios informacijos.

Dienraščio LŽ žurnalistas tinklalapyje vvtat.lt paspaudęs nuorodas „Ne maisto produktai“ - „Nesaugūs ne maisto produktai“ - „Transporto priemonės“ pamatė, kad paskutinis įrašas apie pavojų vartotojams keliantį automobilį, apie kurį buvo pranešta ES, Norvegijos, Šveicarijos ir Islandijos vartotojų teises ginančioms valstybės institucijoms, darytas 2010 metų kovo 29-ąją. Būtent tą dieną Graikijos naujų automobilių importuotoja „Mercedes-Benz Hellas S.A.“ informavo, kad pavojinga važinėti vokiškais mikroautobusais „Mercedes-Benz Sprinter“. Skiltyje apie pavojaus pobūdį buvo rašoma: „Transporto priemonių tepalo filtro vilnos tarpinei užsiteršus smulkiomis nešvarumų dalelėmis, alyva lėčiau teka per filtrą – padidėja jos slėgis variklio karteryje, todėl alyva gali prasisunkti ant karšto variklio paviršiaus ir sukelti gaisrą.“ Defektas buvo ypač rimtas ir kėlė didelį pavojų „Mercedes-Benz Sprinter“ vairuotojams bei keleiviams.

Valdininkų muilo opera

Iš kitų transporto priemonių, kuriomis pavojinga važinėti, VVTAT tinklalapyje paskutiniai paminėti keturračiai. Tačiau šis pranešimas įdėtas prieš marias laiko - 2010-ųjų pavasarį, o vėliau – nieko.

Išeitų, kad ES ir Europos ekonominio bendradarbiavimo asociacijai (EFTA) priklausančiose šalyse (Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje) visiškai nebeliko sveikatai pavojingų transporto priemonių. Bet vos pradėjus žurnalistinį tyrimą netruko paaiškėti - džiaugsmas, švelniai tariant, buvo per ankstyvas.

LŽ nustatytas faktas, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tinklalapyje jau gerus penkerius metus nėra įrašų apie vartotojų sveikatai pavojingas transporto priemones, smarkiai pribloškė ir VVTAT Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojus. Vyriausiasis specialistas Vitas Ūsas pažadėjo skubiai išsiaiškinti situaciją, o paskui atsiuntė ugnį nuo savo atstovaujamos institucijos nukreipiantį atsakymą. Dėl to, kad tinklalapyje vvtat.lt nebuvo informacijos, apkaltinta Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI). „Ji kurį laiką nevykdė tarpininkavimo funkcijų „Rapex“ sistemoje, todėl „Rapex“ pranešimai buvo siunčiami įgaliotiems transporto priemonių gamintojų atstovams, kurie tiesiogiai informuoja transporto priemonių savininkus apie taikomas ribojimo priemones. Dabar bendradarbiavimas jau atnaujintas ir informacija apie nesaugias transporto priemones VVTAT tinklalapyje vėl skelbiama", - teigė V. Ūsas.

Savo žodžiams patvirtinti jis atsiuntė ir nuorodą iš vvtat.lt. Buvo matyti, kad tinklalapyje jau atsiradusi nauja žinutė apie mažąjį „Opel Corsa“. Pasirodo, dar sausio pabaigoje Vokietijoje nustatyta, jog šiame automobiliuke „dėl naudotų medžiagų vairo mechanizmui gaminti po ilgo laiko galimi trūkimai. Tai gali sukelti vairavimo kontrolės praradimą“.

Toliau žurnalistinis tyrimas tapo panašus į valdininkų muilo operą, kurioje kaltų niekada neatsiranda.

Klaidinamas pėdsakas

Verta pasidomėti, kas ta „Rapex“ ir kodėl ji turėtų būti svarbi Lietuvos bei kitų Europos šalių transporto priemonių naudotojams.

„Rapex“ oficialiai vadinama „skubaus keitimosi informacija tarp ES valstybių apie nesaugius ir vartotojų sveikatai pavojingus gaminius bei produktus“. Ji buvo sukurta įgyvendinant Europos Parlamento (EP) ir Tarybos 2001 metų gruodžio 3 dienos direktyvą Nr. 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos. Ši direktyva nustato bendrąjį saugos reikalavimą, taikomą gaminiams, kurių saugos nereglamentuoja kiti Bendrijos teisės aktai, ir įpareigoja gamintojus bei platintojus nedelsiant informuoti atsakingas tos valstybės institucijas apie nesaugius gaminius ir priemones, kurių gamintojai ar platintojai ėmėsi, kad šie gaminiai būtų išimti iš rinkos ir saugiai sunaikinti. Operatyvia informacija apie pavojingus gaminius ES narės keičiasi per sistemą „Rapex“. 2010-aisiais prie jos prisijungė ir Lietuva.

„Rapex“ buvo sukurta tikrai ne šiaip sau. Gali būti, kad sistema jau išgelbėjo dešimtis, o gal ir tūkstančius europiečių nuo sužalojimo, sveikatos sutrikdymo ar net fatališkos baigties. Pavyzdžiui, skiltyje apie transporto priemones viešinamos tik tos transporto priemonės, kurių trūkumai priskiriami prie didelių. Dėl daugelio jų (pavyzdžiui, neveikiančio kairės (vairuotojo) pusės valytuvo, stringančio vairo mechanizmo ir t. t.) pernai Lietuvoje įsigaliojus naujai Saugaus eismo automobilių keliais redakcijai neleidžiama važinėti ir mūsų šalyje. Vairuotojams tiesiog privalu žinoti, kuriose mašinose dėl gamyklinių defektų gali kilti gaisras, ištekėti stabdžių skystis ar panašiai.

Tačiau kodėl tais pačiais 2010 metais taip entuziastingai apie pavojingas transporto priemones informaciją pradėjęs skelbti vvtat.lt greitai pamiršo visuomenei svarbią veiklą?

VKTI specialistai į jiems vartotojų teises ginančios tarnybos mestus kaltinimus atsakė griežtai – inspekcija šioje istorijoje niekuo dėta. Pasak VKTI Technikos skyriaus vedėjo Justo Rašomavičiaus, iš ES į Lietuvą atkeliaujančią informaciją Lietuvos Vyriausybė priskyrė prižiūrėti, kaip to ir reikalauja 2001 metų EP direktyva, vienai iš valstybinių institucijų, bet ne inspekcijai. „Rapex“ gaunamą informaciją administruoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tiesa, kartais inspekcija iš geros valios padeda tarnybai - tarpininkauja teiraujantis užsienio gamintojų, ar jie buvo pardavę pavojingomis paskelbtų transporto priemonių mūsų šalyje, ar ne. Viskas“, - aiškino J. Rašomavičius.

Kaip dažnai atsitinka populiariose muilo operose, LŽ žurnalistui apsukus ratą vėl teko kreiptis į VVTAT.

Tik iš geranoriškumo

Šįkart į LŽ klausimus atsakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir ES reikalų koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Genė Mockevičienė. VVTAT Viešųjų ryšių skyrius ją pristatė kaip tiesiogiai atsakingą už informacijos apie pavojingus gaminius viešinimą tarnybos tinklalapyje.

G. Mockevičienė nė nemėgino neigti, jog institucija, kuriai Lietuvoje patikėta gauti pranešimus iš „Rapex“ sistemos apie pavojingus gaminius, yra būtent VVTAT. Kartu valdininkė leido suprasti, kad toks įgaliojimas dar nereiškia, jog tarnyba privalo skelbti visuomenei gyvybiškai svarbią informaciją savo internetinėje svetainėje. Vadinasi, sprendimas priklauso tik nuo geros valdininkų valios.

Anot G. Mockevičienės, norintieji informacijos gali rasti ES šalių narių pranešimus apie pavojingus gaminius „Rapex“ sistemos portale. „Rapex“ kas savaitę skelbia ataskaitas apie sveikatai pavojingus gaminius, tarp jų ir transporto priemones. Internetinės svetainės adresas nurodomas VVTAT tinklalapyje. Bėda ta, kad informacija pateikiama anglų kalba, todėl labai didelė dalis Lietuvos vairuotojų jos tiesiog nesuprastų.

Galiausiai VVTAT atstovė pareiškė, kad iš tikrųjų Lietuvoje transporto priemonės savininkus apie transporto priemonės defektą ir taikomas priemones informuoja gamintojas per įgaliotus atstovus. Pasak G. Mockevičienės, transporto priemonių identifikavimo priemonės gana sudėtingos - būtina tikrinti važiuoklės, kėbulo numerius, gamybos laiką ir taip toliau, o tai gali padaryti tik patyrę specialistai.

Kita vertus, šiuo metu VVTAT vėl skelbia visus „Rapex“ siunčiamus pranešimus apie pavojingą transportą. Tokia informacija gyvybiškai svarbi ne vien automobilių savininkams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"