TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Zuikiams ir valkatoms durys užsivėrė

2010 10 20 0:00
Vilniečiai jau įprato išsirikiuoti į eilę prie pirmųjų durų, bet vairuotojai ir kitas duris palieka viliojančiai atvertas.
Petro Malūko nuotrauka

Vasarą įsigaliojęs reikalavimas į Vilniaus viešojo transporto priemones lipti tik pro priekines duris iš pradžių kėlė nepasitenkinimo šurmulį, bet praėjus trims mėnesiams keleiviai pamatė privalumų - jų nebepasitinka blogas kvapas ir grūstys prie visų durų. LŽ kalbinti specialistai naująją tvarką vertino teigiamai.

Nuo liepos 15 dienos sostinės viešajame transporte įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią keleiviai įlaipinami tik pro priekines duris, o visos kitos durys skirtos tik išlipti, be to, įlipantieji privalo pažymėti bilietą prie vairuotojo arba jam parodyti elektroninio bilieto kortelę. Nauji reikalavimai buvo įvesti siekiant, kad sumažėtų nesąžiningų keleivių ir asocialių asmenų, šaltuoju metų laiku mėgstančių pasišildyti autobusuose ir troleibusuose.

Patenkinti ne visi

Tačiau ne visiems keleiviams naujoji tvarka atrodo patogi ir prasminga. Žmonėms dar sunkiai sekasi priprasti prie naujos tvarkos. Įlipę pro priekines duris dalis jų stveriasi už artimiausios atramos ir kitiems tenka stumdytis už stovinčiųjų nugarų, nors transporto priemonės gale laisvų vietų netrūksta. Labiausiai vargsta senyvo amžiaus keleiviai. "Ir kam šito reikėjo? Dabar reikia eiti iki priekinių durų, net jei šalia yra kitos durys. Sunkiai vaikštau, o paskui kotus įlipus jau nebėra kur atsisėsti", - skundėsi LŽ kalbinta troleibuso keleivė Virginija.

SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorius Gintas Bliuvas pripažino, kad keleiviai į naująją tvarką reaguoja dvejopai. "Didžioji dalis jų laikosi naujosios tvarkos, ją vertina ir supranta, bet turime ir nepatenkintų keleivių, juos skirstau į dvi kategorijas. Vieni reiškia nepasitenkinimą dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, sunkiai judantys senukai, kiti - dėl to, kad dabar yra priversti mokėti už kelionę", - tvirtino pašnekovas.

Nesupranta ir vairuotojai

G.Bliuvas pripažino, jog sistema dar veikia netobulai, ir girdėjo keleivių skundų, kad patys vairuotojai ne visada laikosi tvarkos - nežiūri į rodomą bilietą ar atidaro visas duris vienu metu ir leidžia keleiviams įlipti, kaip tik nori.

Šios problemos neslėpė ir bendrovės "Vilniaus autobusai" generalinis direktorius Gintaras Nakutis. "Vairuotojams dar reikia apsiprasti. Daug jų vasarą atostogavo ir nebuvo darbe, kai aiškinome naująją tvarką", - tvirtino jis. Pašnekovas atskleidė, kad vairuotojai skundžiasi, neva jiems dabar užkrauta daugiau darbo, nes duris reikia atidaryti ir uždaryti ne vienu metu.

Pasak jo, pasitaiko ir agresyviai nusiteikusių keleivių. Paprašyti parodyti bilietą jie kartais ima šūkauti ar net puola vairuotoją kumščiais. Tačiau vairuotojams patariama į konfliktus nesivelti. "Jie turi telefonus ir kilus pavojingai situacijai skambina kontrolieriams arba saugos įmonei", - aiškino G.Nakutis.

Jo manymu, vis daugiau keleivių ima teigiamai žiūrėti į naująją tvarką, nes sąžiningi žmonės dažnai piktindavosi, kodėl jie turi mokėti, jei kiti nemoka.

Per metus - 100 tūkst. zuikių

Nemokančiųjų už kelionę pastaruoju metu išties gerokai sumažėjo. SĮ "Susisiekimo paslaugos" duomenimis, per devynis šių metų mėnesius sulaikyta perpus mažiau keleivių, važiuojančių be bilieto, nei per visus praėjusius metus. Vargu ar šių metų pabaigoje pažeidėjų skaičius prilygs pernykščiam, nes šįmet iki spalio mėnesio jų nubausta beveik 47 tūkst., o pernai per visus metus šis skaičius net perkopė 100 tūkstančių.

Įvedus naująją įlipimo tvarką keleivių, neturinčių bilieto, vadinamųjų zuikių, gerokai sumažėjo. Pernai rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais jų buvo sučiupta atitinkamai 6821 ir 5498, o šįmet tuo pačiu metu užfiksuoti 4333 ir 4439 pažeidėjai. G.Bliuvas juokais stebėjosi, kad rugpjūtį keleivių srautai paprastai būna mažiausi, bet šį rugpjūtį buvo nupirkta daugiau viešojo transporto bilietų nei bet kurį prieš tai buvusį šių metų mėnesį.

G.Nakutis taip pat patvirtino, kad rugpjūtį ir rugsėjį iš autobusų vairuotojų buvo nupirkta daugiau bilietų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir daugiau nei šių metų pradžioje, tačiau negalėjo pasakyti, ar taip yra dėl naujosios tvarkos ar dėl padidėjusio keleivių srauto. "Vasario-kovo mėnesiais bilietų pardavėme apie 7 proc. mažiau nei pernai tokiu metu, bet vasaros pabaigoje pardavimas išaugo. Jaučiame, kad padaugėjo keleivių, jau nebeužtenka 256 autobusų per dieną", - tvirtino jis.

SĮ "Susisiekimo paslaugos" Kontrolės skyriaus vadovas Danius Rinkauskas net svarstė, ką reikės daryti, kad taip sparčiai nemažėtų kontrolierių atlyginimai, kurie priklauso nuo sugautų zuikių. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad spalį vėl padaugėjo mėginančiųjų gudrauti, dažniausiai - žyminčiųjų bilietėlį antrą kartą.

Rankinė - irgi keleivis

Dar vienu vilniečių nepasitenkinimo šaltiniu tapo transporto priemonėse iškabintos bagažo vežimo taisyklės - nemokamai galima vežtis tik mažą rankinę, o didesniam nešuliui reikia pirkti atskirą bilietą. Dėl šio apribojimo labiausiai sunerimo studentai, savaitgaliais iš gimtųjų kraštų grįžtantys su nemažais krepšiais. Per mėnesį dėl šių reikalavimų nesilaikymo nubaudžiama 10-15 keleivių.

D.Rinkauskas aiškino, kad reikalavimai dėl bagažo matmenų nėra naujiena, tiesiog anksčiau viešojo transporto priemonėse nebuvo iškabinta informacija apie šiuos reikalavimus.

Pasak jo, šiek tiek didesnius nešulius besivežantys keleiviai neturėtų nerimauti, jei jų bagažas neužima papildomos vietos. "Nesame prisirišę prie tų matmenų ir kontrolierės su metru rankinių nematuoja. Jei žmogus sėdės ir ant kelių laikys savo krepšį, mokėti nereikės", - aiškino pašnekovas. Pasak jo, norintieji nuolat su savimi vežiotis daug vietos užimantį nešulį, gali jam nusipirkti mėnesinį bilietą.

Neliko valkatų

Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus Viešojo transporto poskyrio vedėjas Evaldas Matonis tvirtino, kad nauja įlipimo į viešąjį transportą sistema pateisino miesto valdžios lūkesčius. Pasak jo, pasiekti abu naujosios sistemos tikslai - autobusuose ir troleibusuose sumažėjo keleivių, neturinčių bilieto, taip pat asocialių asmenų. "Tai buvo vienas didžiausių dirgiklių kitiems keleiviams. Atšalus orams problema tapdavo ypač opi, nes asocialūs asmenys nuolat važinėdavosi viešuoju transportu norėdami sušilti", - teigė pašnekovas. Pasak jo, miesto savivaldybė ir viešojo transporto įmonės sulaukdavo daugybės keleivių skundų dėl nevalyvų, dažnai neblaivių asocialių asmenų. Neištvėrę jų skleidžiamo kvapo ar išsigandę agresyvių keiksmų, už kelionę sumokėję žmonės kartais net po keletą kartų išlipdavo iš reikiamu maršrutu važiuojančios transporto priemonės.

E.Matonis neslėpė, kad buvo žinomi ir asocialių asmenų mėgstamiausi maršrutai, tik anksčiau nepavyko paprastai už kelionę nemokančių, agresyvių ir aplinkinius trikdančių keleivių išguiti iš šiltų bei patogių transporto priemonių. Jie net nevengdavo kitų keleivių akivaizdoje išsitraukti butelio svaigalų, nepatikusius aplinkinius išplūsti necenzūriniais žodžiais, o kontrolieriai asocialius asmenis paprastai ignoruodavo, nė nesitikėdami, kad šie turės bilietą.

Pasak pašnekovo, įvedus reikalavimą įlipti tik pro priekines duris retkarčiais vis dar galima viešajame transporte išvysti asocialių asmenų, bet dabar tokia situacija labiau išimtis nei taisyklė.

Svetur - ne naujiena

Vilniuje taikoma sistema nėra naujovė kitose valstybėse. Daugumoje Vakarų Europos šalių galioja reikalavimas į viešąjį transportą įlipti pro priekines duris. Skandinavijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir kitose valstybėse, tai priklauso nuo miesto, keleiviai prie vairuotojo susimoka už kelionę grynaisiais arba elektroniniu bilietu, arba turi parodyti įsigytą bilietą. Pavyzdžiui, Švedijoje jau daugelį metų veikia sistema, kai įlipęs keleivis prie skaitytuvo prideda magnetinę kortelę, pasako, iki kurios stotelės ketina važiuoti, ir iš kortelės išskaičiuojama suma už nurodytą maršrutą.

Pro priekines duris į viešojo transporto priemones reikalaujama įlipti ir keliuose Lietuvos miestuose. Kėdainiuose ši tvarka galioja jau daugelį metų, Panevėžyje - metus, Klaipėdoje - dvejus metus. Apie tokią tvarką jau mąsto ir Kauno valdžia.

Vilniaus savivaldybės atstovas E.Matonis užsiminė, kad verčiau keleiviams prie naujos tvarkos priprasti dabar, nes netrukus bus įvesta elektroninio bilieto sistema, ir žmonėms teks pratintis prie dar daugiau naujovių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"