TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Žvilgsnis iš apkasų

2007 11 14 0:00
Vis plačiau įsiplieskiantį karą keliuose laikas įvardyti kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.
LŽ archyvo nuotrauka

Nacijos naikinimo procesui, įvardytam kaip karas keliuose, sukanka metai.

Nuo antikos laikų žinoma, kad siekiant laimėti bet kokio pobūdžio karą lengviausia tai padaryti konflikto pradžioje, neleidžiant jam įsiliepsnoti. Tad ar nevertėtų karo keliuose pasekmes vertinti kaip grėsmę nacionaliniam saugumui? Nesvarbu, kas su kuo kariauja? Aktualu karą laimėti. Argi ne keista, kad KAM pajėgos vyksta į taikos palaikymo misijas kitose pasaulio šalyse, o namuose lieka neapsaugoti tų karių artimieji. Tarptautinius įsipareigojimus, be abejo, reikia vykdyti, bet ir savo krašto palikti bėdoje negalima. Kaip valstybės piliečiai gali jaustis saugūs, jeigu trūksta išminuotojų, "Aro" specialistų, policininkų? Šie klausimai pirmiausia turėtų būti svarstomi Valstybės gynimo taryboje.

Trūksta eismo priežiūros

Mūsų gatvėse ir keliuose kaip niekad stokojama tinkamos ir nuolatinės eismo priežiūros. Ypač trūksta nuolat budinčio kelių patrulio. Karą keliuose galima laimėti užklumpant pažeidėją pažeidimo vietoje. Šluotos iš karto neperlaušime, tačiau po virbą - neabejotinai. O dabar daugiausia, ką atlieka esamos VRM viešosios tvarkos palaikymo ir eismo priežiūros tarnybos, - tai įvykių forminimas. Eismo priežiūrai nelieka pajėgų ir laiko. Karą stabdyti gali ne pavienės akcijos, iš anksto apie tai informavus visuomenę, o nuolatinis patrulių darbas. Kuo ilgiau leisime gaisrui išplisti, tuo daugiau reikės patrulių. Siūlymas atrodytų nerealus - ant kiekvieno kampo po policininką nepastatysi. Tačiau, pasitelkus visuomenę, įtraukiant kitų žinybų tarybas, tinkamai koordinuojant jų darbą, priėmus atitinkamus norminius aktus, galima pradėti siekti rezultatų.

Nulemtų karo baigtį

Tragiškas Skuodo įvykis atskleidė, kad sistemoje dirba dalis visai šiam darbui netinkamų žmonių - kartais nepritapusių kitur ir radusių vietą žinyboje, juolab kad policininkas ir kiemsargis uždirba tiek pat. Atlyginimai šiandien nedžiugina ir gydytojų bei kitų profesijų atstovų, streikuoja mokytojai. Kur pirmiausia reikėtų atlyginimus didinti - valstybės institucijų uždavinys. Nes karo baigtį nulemia tik tinkama vadovavimo strategija ir taktika. Tačiau šiuo metu nei vienos, nei kitos nėra. Dabar pagal naujai siūlomo Eismo saugumo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 52 punktą - tikrinantys pareigūnai yra uniformuoti valstybės institucijos (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės) darbuotojai. Čia nepaminėti Krašto apsaugos ministerijos padaliniai. Specialistų teigimu, kariuomenės negalima naudoti panašiems tikslams. Tačiau šis klausimas taip pat galėtų atkreipti Valstybės gynimo tarybos dėmesį.

Komisija neveiksminga

Atkūrus nepriklausomybę organizuojant eismo valdymą valstybėje buvo padaryta daugybė šiurkščių strategijos kūrimo klaidų. Pirmoji - nesuvokta ir neįvertinta didėjanti grėsmė, kurią kelia sparčiai augantis automobilių skaičius. Antroji klaida - netinkamai sukurtas eismo proceso valdymas. Saugaus eismo komisijos pirmininku skiriamas susisiekimo ministras. Šios ministerijos vadovas negali turėti įtakos kitoms žinyboms, tokioms kaip Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijos, ir pakreipti jų veiksmų eismo saugumui gerinti. Todėl skiriant komisijos pirmininku susisiekimo ministrą jau buvo galima numatyti komisijos neveiksmingumą. 2005-2010 metų laikotarpio priemonės eismo saugumui gerinti nekonkrečios, neefektyvios, nes sudaro sąlygas tik dalyvauti, bet ne organizuoti, kreipti, kontroliuoti kitų žinybų darbą.

Priverstinis vadovų susitikimas

Nežinia, kokiais sumetimais buvo panaikinta Kelių policija, sukaupusi didelę darbo patirtį, turėjusi specialistų, žinančių, kaip reikia dirbti. Tai dar viena strategijos klaida. Tuo tarpu Saugaus eismo komisija, turėjusi nagrinėti atitinkamų priemonių vykdymą, vargu ar galėjo padaryti ką nors efektyvaus, nes susirinkdavo vieną ar du kartus per metus. Tai buvo daugiau priverstinis pavienių žinybų vadovų susitikimas, padejavimai, puldinėjimas prie vienų ar kitų priemonių, kurios nedavė jokios praktinės naudos. Vyriausybės posėdžio metu susisiekimo ministras A. Butkevičius kaip pagrindinę priemonę siūlė įdiegti šalies keliuose 170 greičio matuoklių. Tačiau VRM ministras R. Šukys aiškino, kad matuoklių duomenims apdoroti neturima nei lėšų, nei žmonių. Vadinasi, ir vėl priemonė dėl paukštelio ataskaitoje.

Metais vėliau

Premjero patarėjas Stasys Brundza siūlo sustiprinti technines priemones, skirtas avarijose nukentėjusiems žmonėms operatyviau nugabenti į gydymo įstaigas. Tai praverstų tiems, kurių išgyvenimą po įvykio lemia sekundės. Tačiau karui keliuose slopinti kur kas svarbesnė strateginė pirmųjų valstybės institucijų - Seimo, Vyriausybės, atitinkamų vadovų pozicija. Siūlydami drausminti vairuotojus, Seimo nariai V.Čepas, G.Šileikis iki šiol negali sulaukti pateikto Seimui ATPK, BK, Eismo saugumo automobilių keliais įstatymo svarstymo. VRM, atstovaudama Vyriausybei, savo siūlymus ATPK pateikė metais vėliau, nei analogiškus priėmė latviai. Stebina viena: negi patys Seimo nariai, jų giminės, artimieji yra taip įsitikinę savo saugumu eidami gatve, vairuodami automobilius, jeigu reikalingus dokumentus reikia prastumti per jėgą?

Paskutinėje vietoje

Kelio ženklas medžio lapijoje, netinkamai užželdinta gyvatvorė, sumažinanti vairuotojui matomumą, ne tik didina avarijos tikimybę, bet ir formuoja eismo dalyvių supratimą, kad Kelių eismo taisyklės galioja, bet ne visiems. Pagal dabar veikiantį Saugaus eismo įstatymą, priimtą 2000 metais, už eismo priežiūrą atsakinga policija. Tuo tarpu panagrinėję VRM nuostatus nustebsime - eismo priežiūrai skirta paskutinė - šešta vieta.

Žinybos nebendradarbiauja

Susisiekimo ministras A. Butkevičius primygtinai siūlo Švietimo ir mokslo ministerijai pradėti mokinius KET mokyti mokyklose ir darželiuose. Be abejo, vaikams būtini saugaus eismo pagrindai. Mokyklų, darželių darbo vaisius geriausiai matysime po 10-15 metų, kai sulaukę pilnametystės buvę mokiniai ateis į vairavimo mokyklas. Kokią jie atsineš eismo saugumo ideologiją? Tačiau karas keliuose vyksta dabar ir grėsmė žmonių saugumui vis didėja. Eismo specialistų teigimu, pigiausia investicija į saugumą - tinkamai atkurti Kelių policijos tarnybą. Ši tarnyba turėtų būti tiesiogiai pavaldi vienam iš VRM vadovų. Valstybės požiūris į karo keliuose problemą turėtų būti gerokai platesnis. Reikia galvoti ne vien kaip sutramdyti siautėjančius eismo chuliganus, bet ir kaip garantuoti piliečių saugumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"