TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

"Liepaičių" fenomeno puoselėtoja

2014 03 22 6:00
Naujuose namuose "Liepaičių" vadovė įsikūrė tik prieš metus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į Austrijos sostinėje Vienoje gegužės 9 dieną vyksiančią chorų "Euroviziją" savo dainingas auklėtines veš "Liepaičių" choro vadovė Jolita Vaitkevičienė. Kad nė viena neliktų nuskriausta, choro vadovai nutarė, kad nepatekusios į "eurovizinio" choro sudėtį mergaitės į Vieną važiuos kaip palaikymo komanda.

Septyniolika metų J.Vaitkevičienė vadovauja mergaičių chorui "Liepaitės". Per tuos metus su auklėtinėmis pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų ir įvertinimų. Tačiau chorvedė prisipažino, jog pergalė nacionalinėje chorų "Eurovizijos" atrankoje kolektyvui ir jo vadovei buvo netikėta. Per atrankos koncertus "Liepaičių" vadovei teko savo choristėms diriguoti pergalint skausmą - moterį kamavo peties sąnario uždegimas, neleidžiantis daryti plačių dirigento mostų.

Keliaudamos "Liepaičių" choristės mėgsta paišdykauti ir įsiamžinti nuotraukose.

Kas tos "Liepaitės"?

Vaikystėje Jolitos pažintis su muzika taip pat prasidėjo "Liepaitėse", tačiau metus palankiusi choro užsiėmimus ji įstojo mokytis chorvedybos į M.K.Čiurlionio menų gimnaziją. Ją baigusi, chorvedžio specialybę studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1985 metų dirba muzikos mokytoja, o pastaruosius septyniolika metų visas savo profesines žinias atiduoda jaunosioms "Liepaičių" dainininkėms. Šis choras gyvuoja jau daugiau nei penkias dešimtis metų ir jo fenomenalus populiarumas nė kiek neblėsta. "Bene kiekvienas pasakys, kad "Liepaitės" yra savotiškas kokybės ženklas. Manau, mūsų unikalumas yra tas, jog mergaitės nuo pirmos klasės auga kartu su choru. Kone visą savo laisvalaikį jos leidžia kartu. Tie išgyventi muzikiniai įspūdžiai, emocijos ilgai išlieka atmintyje. Todėl daugelis jų, jau baigusios mokslus ir išaugusios iš vaiko amžiaus, toliau dainuoja "Liepaičių" moterų chore", - sakė J.Vaitkevičienė.

Šiuo metu "Liepaičių" muzikos mokykloje mokosi apie keturis šimtus moksleivių. Prašalaičiui, sunkiai įsivaizduojančiam, kaip suburiamas tokio aukšto lygio choras, nors dainuoja tik mokyklinio amžiaus mergaitės, chorvedė paaiškino: "Pirmokės turi savo chorą, antrokės - savo, trečiokės - taip pat savo. Ketvirtokės ir penktokės sudaro jaunučių kolektyvą, šeštokės ir septintokės dainuoja jaunių chore, o merginos nuo aštuntos iki vienuoliktos klasės dalyvauja pagrindiniame "Liepaičių" merginų chore. Dvyliktoje klasėje mergaitės, kurios nesirengia stoti į muzikos specialybes, visas jėgas atiduota rengtis abitūros egzaminams, nebedainuoja. Dalis jų vėliau prisideda prie suaugusių moterų grupės chorisčių ir toliau dainuoja savo malonumui."

Prie Paryžiaus Eifelio bokšto - lietuvių "Liepaičių" būrys.

Visas būrys - į Vieną

Pagrindinės sudėties "Liepaičių" chore dainuoja 67 merginos. Chorų "Eurovizijos" rengėjai į renginį kviečia atvykti tik 32 dainorėles ir jų vadovus. "Labai skubiai turėjome nusiųsti organizatoriams į Vieną anketinius mūsų chorisčių duomenis, vos nepritrūkome laiko. Suprasdami mergaičių, kurios negalės dainuoti konkurse, emocijas, su mokyklos direkcija priėmėme sprendimą - vešime autobusu į Vieną ir likusias choristes. Jos bus mūsų palaikymo komanda. Vertiname kiekvieno vaiko indėlį į bendrą darbą, todėl toks sprendimas mums pasirodė tinkamiausias", - sakė J.Vaitkevičienė.

Pasak chorvedės, Lietuvos chorų bendruomenėje didelės konkurencinės įtampos nėra ir nebuvo, visi vadovai džiaugiasi kitų kolektyvų sėkme. "Tačiau kai išeini į tą vadinamąją finišo tiesiąją konkurse, jaudulys, žinoma, jaučiamas. Man buvo labai smagu sutikti chorų "Eurovizijos" atrankoje Artūrą Noviką, su kuriuo kartu mokėmės meno mokykloje. Danguolė Beinarytė - be galo šiltas žmogus, išskirtinė asmenybė. Su Valerija Skapiene, choro "Viva" vadove, dalyvavome ne viename festivalyje, dabar pakvietėme ją į savo "Liepaičių" rengiamą festivalį. Su Kąstyčiu Barysu kartu esame Dainų šventės rengimo kūrybinėje grupėje, kartu ir mokėmės. Rasa Gelgotienė man visada sektinas pavyzdys, ji puiki chorvedė ir įdomus žmogus", - šiltai apie kolegas kalbėjo J.Vaitkevičienė. Anot jos, chorvedžio darbas jai ir daugeliui jos kolegų yra gyvenimo būdas ir atsidavimo savo profesijai išraiška.

Jolitos teigimu, chorvedys turi gerbti ir suprasti labai specifinį "instrumentą" - jo nepasinešiosi, paėmęs derinimo raktą mechaniškai nesuderinsi, šis instrumentas yra labai jautrus ir daugialypis. "Žmonės, kuriems balso vokaliniai sąskambiai, jų grožis ir harmonija tampa savotišku muzikinės raiškos etalonu, nebegali gyventi be choro, jie tampa chorvedžiais", - šypsodamasi patikino pašnekovė. Anot J.Vaitkevičienės, jos darbe reikia išsiugdyti savybes, kurios padėtų valdyti gana didelį kolektyvą.

Saulėtoje Ispanijoje "Liepaitės" su choro vadove (J.Vaitkevičienė - pirmame plane).

Prisiminė mezgimą

Jau metus Jolita gyvena naujuose namuose, o prie jų interjero dekoravimo prisidėjo savo rankdarbiais. Prisipažino, kad maisto gaminti nemėgsta, tačiau radusi laisvo laiko mielai skaito knygas ir bendrauja su žmonėmis. "Kai įrenginėjau namus, dizainerė, žinodama, kad esu labai užsiėmusi, paklausė, ar neturiu artimųjų, mokančių megzti. Prisipažinau, kad pati moku, todėl teko imtis virbalų ir apmegzti dekoratyvines sofos pagalvėles. Prie jų dar numezgiau ryškų pufą", - juokdamasi prisimintus mezgimo įgūdžius dėstė chorvedė.

Smagi "Liepaičių" viešnagė Taline.

Suaugusi Jolitos dukra Aistė jau septynerius metus su šeima gyvena Šiaurės Airijoje. Ji mamai prieš ketverius metus padovanojo anūkėlę Meletę. Pasak J.Vaitkevičienės, dukra į Airiją išvyko mokytis, tačiau baigusi vadybos studijas sutiko mylimą žmogų, ištekėjo ir nutarė ten savo gyvenimą kurti. "Aistė vaikystėje tęsė mūsų šeimos tradiciją mokytis meno mokykloje. Mano vyresnis pusbrolis Raimondas Katinas, žinomas chorvedys, baigė meno mokyklą, Aistės tėvelis, mano buvęs vyras, - taip pat. Dukros močiutė, mano anyta Rita Vaitkevičienė - ilgametė M.K.Čiurlionio menų gimnazijos mokytoja. Taigi ir dukra ėjo tomis pėdomis - buvo fortepijono specialybės "čiurlioniukė". Kadangi labai įspūdingų pasiekimų Aistė nepelnė, nutarėme, kad po aštuntos klasės pereis mokytis į paprastą mokyklą. "Liepaitėse" dukra taip pat ne vienus metus dainavo", - apie šeimos muzikinę tradiciją pasakojo Jolita.

Ji juokdamasi sakė, esą savo žentui airiui yra pati geriausia anyta - ji nekalba angliškai, todėl jo auklėti ar burnoti ant dukros vyro negali. Mažoji anūkė Meletė su mama kalba lietuviškai. Tai labai džiugu močiutei Jolitai, nes kitaip su anūkėle nesusikalbėtų. Anot "Liepaičių" vadovės, kol kas mažoji anūkė išskirtinių muzikinių gabumų nerodo, elgiasi kaip visi tokio amžiaus vaikai: kai užeina ūpas, padainuoja, bet į muzikinę veiklą nesiveržia.

J.Vaitkevičienė prisipažino, kad tik po nacionalinės chorų "Eurovizijos" atrankos konkurso rado laiko kruopščiai sutvarkyti savo naujus namus - pusę metų ji namų ruošai beveik neturėjo laiko. Sakė, kad prasidedant kiekvieniems mokslo metams "Liepaičių" muzikos mokykloje pasižada, kad planuos laiką taip, kad galėtų jo skirti laisvalaikiui. "Bet niekada nepavyksta - neramus tas mūsų gyvenimas", - šypsojosi chorvedė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"