TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

(Ne)nugriaunama Pilaitės kultūros tvirtovė

2015 06 06 6:00
Andrius Ciplijauskas save vadina amatininku. Tačiau rudenį, prieš šviesų festivalį, pabunda menininkas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Menininkas Andrius Ciplijauskas 2011 metais sostinės Pilaitėje įkūrė nestandartinį pastatą skulptūrą „Beepart“. Visus metus atvirame kultūros centre veikia galerija, rengiamos profesionalų ir mėgėjų parodos, mamų ir vaikų užsiėmimai, būreliai, dienos stovyklos, kino vakarai. Jau kelerius metus Vilniaus mikrorajone auga meno vartotojai – čia ateina mažiausi pypliai ir jų seneliai.

„Beepart“ pavadinimas verčiamas „būk dalimi“, „bičių menas“ arba „talka“. Vienas A. Ciplijausko tikslų buvo sukurti bendruomenei meno namus, mat dažniausiai panašūs traukos objektai įkuriami miesto centre. „Vienas Pilaitės kampas tapo civilizuotas, kultūringas, ir visi žino, kur ieškoti tos kultūros. Akivaizdžių pokyčių nėra, jiems reikia dar dešimties metų. Per tiek laiko gali pasijausti auganti tolerancija, pagarba. Didžiausia kultūrininkų problema – investicijos atsiperka ne taip greitai kaip versle“, - svarstė Andrius.

Kultūros centro būrelių mokytojus jis lygino su treneriais – pirmasis jaunučių treneris atranda talentą, o sportininkas užauga tik po gero dešimtmečio. „Matau, kaip mokytojai įkvepia jaunus žmogeliukus, atskleidžia pirmuosius gabumus, nukreipia, nurodo kryptį“, - dėstė A. Ciplijauskas. Jo kolegė komiksų piešėja, iliustruotoja Akvilė Misevičiūtė vaikus moko animacijos. „Dirbame su paprasta stop motion technika, telefonais, kompiuteriais, vaikams įdomu technologijas integruoti į kūrybą. Akivaizdu – auga potencialių menininkų“, - teigė jaunoji mokytoja. „Svarbu, kad nesitrins gatvėje ir užaugę nedarys nesąmonių“, - pabrėžė Andrius.

Pilaitės kultūros centro pastatas išsiskiria originalumu.

Įsitraukė mamos

„Beepart“ eina koja kojon su Vilniaus kultūriniais renginiais: jau praėjo (ne)perskaitytų knygų mugė „Nelik be knygos“, Pilaitės poezijos pavasaris – abu sumanyti aktyvių bendruomenės narių. „Mamos išeina motinystės atostogų (net ir tėčiai) – imasi kūrybos, rankdarbių. Surengia įvairiausių paskaitų. Pavyzdžiui, aną savaitę mamos pasikvietė policijos pareigūnę, ši papasakojo apie vaikų saugumą gatvėje“, - vardijo Andrius.

Spalį vyks šviesos instaliacijų festivalis „Beepositive“, nuolat rengiami lietuviško kino vakarai, lėlių teatro spektakliai. „Beepart“ nevaržo taisyklės, čia savo renginį ar parodą gali įgyvendinti kiekvienas norintis, tokia platforma ypač reikšminga jauniems menininkams. Šiuo metu kabo dirbtuvių savanorės latvės Laimos Rombergos darbai. Ji – jau ne pirma tarptautinė savanorė: į „Beepart“ buvo atvykusi rumunė, šį rudenį laukiama savanorės iš Serbijos, vasarą – šviesos menininkų iš kaimynių šalių.

Kai kurie festivalio „Beepositive“ dalyviai vėliau savo darbus vežė į užsienį. /Oksanos Vankovos nuotrauka

Kaip kosminiame laive

A. Ciplijauskas su architektu Simonu Liūga „Beepart“ pastatė iš trijų apšiltintų jūrinių konteinerių, užkeltų ant kolonų. Fasadas – su stiklu, tad atsiveria pusiau urbanistinė panorama. Ant stogo auga žolė, balkone stovi vaikiški lietaus batai su pirmaisiais gėlių daigais, kuriuos susodino mamos. Viduje kabo paveikslai, sudėti piešimo reikmenys, rankų darbo suvenyrų vitrina. Pavasarį čia ypač daug sraigių, netoliese auga serbentas, jo arbata vaišinami „Beepart“ lankytojai.

„Beepart“ naudojasi „pasidaryk pats“ kūrybos principu – pagal poreikį perstatomi ir surenkami baldai, įtilpo ir virtuvėlė, ir biuras. Pasak pastato bendraautoriaus, kaip kosminiame laive – vietos nėra, o viskas telpa. Pilaitėje gyvenantis Andrius tikino esantis daugiau gamtos nei miesto žmogus. „Man didžiausias „kaifas“ – žiemą išeiti iš dirbtuvių, stoti ant slidžių ir čiuožti mišku. Vasarą – dviračiu“, - sakė jis.

„Beepart“ rengia piešimo, tapybos, komiksų ir animacijos, architektūros, keramikos būrelius ir dirbtuves. /„Neptūno“ nuotrauka

Kūrybiškumą paveldėjo

Andrius mokėsi Utenos dailės mokykloje. Jo įkvėpėjas ir pirmasis mokytojas buvo prosenelis – tapytojas, portretistas Vytautas Ciplijauskas. Su broliu jie tęsia prosenelių giją – Ignas Ciplijauskas yra aktorius, Andrius – vizualių menų kūrėjas. „Kad ir kaip būtų keista, prosenelis mus išmokė pedantizmo. Jis įskiepijo ir didžiulę pagarbą knygai. Gink Dieve, neprisėsi vartyti spalvoto albumo su sumuštiniu rankoje“, - prisiminė pašnekovas.

Vėliau A. Ciplijauskas baigė dizaino bakalauro studijas Vilniuje, industrinio dizaino studijas tęsė Vokietijoje. Porą metų studijavo scenografiją Ciuricho aukštojoje menų mokykloje. Jo pagrindinė veikla – parodų, muziejų ekspozicijų, TV dekoracijų projektavimas ir gamyba. „Esu scenografas, kuris nepadarė nė vienos scenografijos teatre. Šiuolaikinę scenografiją suprantu platesne prasme – aktoriai nebūtinai yra aktoriai, o ir parodos lankytojai“, - tikino jis.

Durys visąlaik atviros

Save Andrius vadina ne menininku, o amatininku. „Menininkas daro tai, kam jaučia poreikį iš vidaus, ir nebūtinai turi užsakovą. Bet kai vyksta šviesų festivalis, pabunda mano vidinis užsakovas“, - palygino A. Ciplijauskas.

Rudenį „Beepart“ dailininkai ir teatralai dalijasi kūrybinėmis mintimis, kurios įgyja netradicinę formą. Anot Andriaus, viena „Beepositive“ festivalio misijų yra edukacinė, susijusi su šviesa, teigiamu jos poveikiu. „Šviesa gali kurti gerą nuotaiką ir pridėtinę vertę. Keista, kad Baltijos šalyse neegzistuoja šviesos dizainerio specialybė, - mąstė jis. – Su kolegomis iš Rygos, Talino, Gdansko mezgame jos užuomazgas.“

Pasak A. Ciplijausko, kad būtum menininku, reikia būti drąsiam. „Rūta dvi dienas per savaitę eina tapyti. Prieš ateidama dirbti ji iškart pasakė – „Beeparte“ būsiu tris dienas“, - į kolegę Rūtą Udraitę-Mikalauskienę atsisuko Andrius. „Tapau antradieniais ir ketvirtadieniais. Ar pavyksta laikytis grafiko? Ne visada – juk dar yra šeima, vaikai“, - neslėpė moteris. Bet kolektyvas bendrauja lanksčiai, internete susidaro veiklos grafiką, tad kūrybinių dirbtuvių durys visąlaik būna atviros.

Šviesų festivalio lankytojai fotografuojasi ant kilimo projekcijos. /Sigito Ramanausko nuotrauka

Problemos dėl stovėjimo

Originalių sprendimų objektas kituose rajonuose pakartotas nebuvo. O ir ieškodamas paramos bei leidimo statyti „Beepart“ anuomet Andrius liko nesuprastas. „Mano horoskopo ženklas – Avinas. Kai užsiciklinu, ieškau visų įmanomų kelių prieiti prie savo tikslo“, - šyptelėjo A. Ciplijauskas. Prieš ketverius metus šioje vietoje buvo tamsus skersgatvis – į rajono pakraštį gyventojai ateidavo išmesti statybinių atliekų. Savanoriai išvalė mišką, bendru susitarimu su seniūnija ir toliau palaiko švarą.

Kas dvejus metus „Beepart“ turi prasitęsti leidimą stovėti valstybės žemėje. Šįmet biurokratinius kelius kultūros centras mins Nacionalinėje žemės tarnyboje. „Į tai žvelgiu kaip į testą – ar mums reikia įstaigos, kuri rodo dėmesį bendruomenei? Ar galime susijungti ir ją apginti? Ką daryti, kad miegamieji rajonai neliktų pilkąja zona?“ – klausė Andrius ir pridūrė, kad panašios erdvės turi išlikti atviros, be tvorų ir sienų.

Per gimtadienį – lobis

Kuriuose iš centro būrelių nuolat dalyvauja jo direktorius? Kartą per savaitę – jogos užsiėmimuose, taip pat kino vakaruose ir lobių žygiuose. „Tokia gimtadienio pramoga vaikams: jie ieško lobio ir drauge susipažįsta su aplinka. Įsivaizduojate – per gimtadienį renka šiukšles ir džiaugiasi, nes padarė gerą darbą!“ – pasakojo Andrius. Tokiame žygyje su visa klase dalyvavo ir jo dukra. Jųdviejų gimtadieniai kaip ir sutampa, vos vienos dienos skirtumas, tad šeima visąlaik švenčia dvigubą šventę.

Grąža iš visuomeninės veiklos nėra „Beepart“ prioritetas. „Už širdies griebia, kai žmonės pasako „ačiū“. Norime tęsti tai, kas yra pradėta, ir labiau sutelkti dėmesį į jaunų talentų atskleidimą“, - viziją nupasakojo Andrius ir pajuokavo, kad normalūs žmonės bando sutilpti į penkias darbo dienas, jie – į septynias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"