TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

„Tarp žvaigždžių“ režisierius tiki, kad išskrisime į kosmosą

2015 01 05 6:00
„Interstellar“ filmavimo aikštelė. Dėl režisieriaus filmo mastų ir užmačių dažnai vertinama jo meistrystė, mažiau - aktorių. Užsienio spaudos nuotraukos

Christopheris Nolanas, kinuose rodomos kosminės odisėjos „Interstellar“ („Tarp žvaigždžių“) kūrėjas, tęsia savo trilogiją apie mirtį ir trumpalaikiškumą. Šias temas režisierius ėmė studijuoti kurdamas „Memento“, pratęsė tyrimuose apie pasąmonę („Inception“), o „Interstellar“ siužeto ribos nusidriekia iki alternatyvios galaktikos. Jos planetų grožis, laiko dekonstrukcija – drobė fantazijai, kuri buvo nupiešta taip, kad gali būti drąsiai vadinama vienu geriausiu lig šiol sukurtu kino kūriniu.

„Mane įkvepia Mauritso Cornelio Escherio grafika ir įdomūs jungčių taškai, nežymios ribos tarp meno ir mokslo, meno ir matematikos. Kurdamas „Inception“ galvojau apie Penrose‘o laiptus, taip pat Jorge‘o Borgeso aprašytus paradoksus. Tačiau man atrodo, kad kinas yra unikaliai tinkamas kalbėti apie paradoksus, pasikartojimus ir pasaulius pasauliuose“, - sako vienas garsiausių režisierių pasaulyje.

- Visada norėjote sukurti kosminį epą?

- Labai. „Žvaigždžių karus“ pirmąkart pamačiau 1977-aisiais, kai man buvo septyneri, bet niekada nepamiršau tos neįtikėtinos patirties. Kai buvo perleistas Stanley Kubricko „2001: A Space Odyssey“, mano tėvas nusivedė pasižiūrėti jį į Londono Leičesterio aikštę. Su pagarbia baime žvelgiau į filmo anti-tikroviškumo galimybes, nuotykio jausmą ir gebėjimą nukelti auditoriją per visatą. Tai tikrai įstrigo giliai mano galvoje.

Christopherio Nolano brolis Jonathonas scenarijų pradėjo rašyti dar 2007-aisiais metais, vėliau jie sujungė savo idėjas.

- Astrofizikas Kipas Thorne‘as padėjo spręsti mokslinius juostos klausimus. Sutapimas, tačiau Stepheno Hawkingo biografinis filmas „The Theory of Everything“ pasirodė tą patį savaitgalį, kaip ir „Interstellar“. Ar teko konsultuotis su K. Thorne‘o geru bičiuliu S. Hawkingu?

- Ne, buvo tik Kipas, tačiau per jį į filmą atėjo daug S. Hawkingo darbų. Kas liečia juodąsias skyles, jis – vienas didžiųjų protų. S. Hawkingas atvyko į premjerą Londone, kur man teko susipažinti su juo antrą kartą. Kai pristatinėjau filmą, auditorijoje pamačiau jį ir Kipą, tad pajuokavau: „Jei ši publika nesuvoks filmo mokslinio pagrindo, tada studijai galėsiu tikrai pasakyti: „Ką gi, jie tiesiog nesupranta!“.

- Ar S. Hawkingas jums ką nors sakė apie filmą?

- Atrodo, jis jam labai patiko. Nenorėjau klausti nieko konkretaus, maniau, tai būtų bėdos prašymasis.

- Žmonės mėgino aiškinti logines „Interstellar“ klaidas.

- Tiesą sakant, nesu skaitęs, kokias logines klaidas jie įžvelgė. Šiuo klausimu savo filmams keliu keistai aukštus standartus. Žmonės mane visad kaltina paliktomis loginėmis klaidomis ir aš puikiai jas žinau, suprantu, ką jie pastebi. Nors dažniausiai nepastebi.

- Vienas tų pastebėjimų – laiko pailgėjimas, kai kosmonautai nusileidžia planetoje, kur viena valanda lygi septyniems Žemės metams. Tokiam laiko pailgėjimui jie turėtų tiesiogine to žodžio prasme slysti juodosios skylės paviršiumi.

- Kaip krepšinio kamuolys ant lanko – tokią frazę mes ir naudojome! Tai visiškai teisinga, tačiau čia nėra jokios loginės klaidos. Kipas yra parašęs knygą apie kino mokslinį pagrindą, kas tikra, o kas – spekuliacija. Žinoma, daugiausiai tai – spekuliacija. Buvo daugybė „Twitter‘io“ pareiškimų iš žmonių, kurie filmą matė tik kartą... Tačiau kad jį suprastumėte, reikia pasėdėti ilgiau ir net galbūt perskaityti Kipo knygą. Žinau, kur mes pasukčiavome, retkarčiais kine tenka sukčiauti, mudu su Kipu tai puikiai žinome.

Dirbant su juo mane sužavėjo tai, kad, kai ko nors Kipo paklausdavau, jis neatsakydavo iškart. „Gerai, nemanau, kad tai įmanoma, bet leisk man pagalvoti“, - pasakydavo ir po poros dienų skaičiavimų, studijų ir konsultacijų su kitais mokslininkais, grįždavo su atsakymu. Mano nesibaigiantys klausimai jo niekada neerzindavo.

Vienas filmo loginių nesusipratimų - laiko slinktis pirmojoje planetoje, moksliškai sunkiai suvokiama, tačiau siužete sukuria neįtikėtiną posūkį.

- Ar filmas turi būti suprastas?

- Nemanau. Kaip ir „2001“, tai vienas retų pavyzdžių, parodančių, kad reikia ne suprasti, o pajausti.

- Kasmet NASA biudžetas smarkiai karpomas. Ar „Interstellar“ buvo būdas reklamuoti kosminius tyrimus, nukėlė mus į 7-8 deš., kai dėl kelionių į kosmosą jautėme patriotizmą, nuostabą?

- Yra labai nedaug pozityvių kolektyvinių žmonijos siekių. Net šiandien žmonės nenuleido rankų dėl kosminių tyrimų, jie nusivylė valdžia. Su žmona ėjome į Griffith parką žiūrėti, kaip virš Los Andželo praskrieja kosminis keltas. Ten buvo tūkstančiai žmonių su Amerikos vėliavomis ir tai buvo taip emocionalu, nes visi kartu žiūrėjome į tai, ką bendrai padarėme. Žmonijos žinių ir tyrinėjimo troškimas yra absoliutus gėris ir mes privalome sekti paskui šį instinktą.

- Rašydamas scenarijų bendradarbiavote su savo broliu, Jonathanu.

- Mes dirbame gana individualiai ir kiekviename filme procesas skirtingas. Kartais tai kas nors, ką perskaičiau ar parašiau ir daviau jam, kitais kartais – ką jis davė man. Kaskart būna vis kitaip, dėl to tai vis dar įdomu. Ir čia nėra jokių politinių tikslų, jokio šlamšto, todėl tai labai linksma. Jonathanas daug metų rašė scenarijų, kurį režisuoti turėjo Stevenas Spielbergas. Kai pamačiau galimybę įsiterpti, nedvejojau.

- Kas labiausiai jus nustebino ieškant medžiagos šiam filmui?

- Tai, kiek daug sužinojau apie „Apollo“ misiją. Kokias technologijas jie naudojo. Pažiūrėkite į kosminių kostiumų dizainą – jie rado tokias moteris, kurios žinojo, kaip padaryti neįtikėtinai suspaustą siūlę, kokių nemokėjo padaryti niekas kitas. Pastaruosius 35 metus tai nebuvo didelė mūsų kultūros dalis. Dabar laikas grįžti prie didžiųjų klausimų, kaip mums ten nukakti.

Pagrindinius vaidmenis sukūrė Matthew McConaughey ir Anne Hathaway.

- Pamatysime jus „Virgin Galactic“ arba „SpaceX“ skrydžiuose?

- Labai norėčiau nuskristi į kosmosą ir esu sujaudintas, kad kai kurie žmonės skiria savo gyvenimus mėginimui mus ten nuskraidinti. Tikiuosi, kad mano gyvenime keliavimas kosmose taps įprastas, kažkas, ką galėčiau išmėginti.

Šio filmo patirtis palieka mane mąstantį, kad tai nėra klausimas, ar kelionės į kosmosą yra tinkama investicija. Turiu galvoje, kad anksčiau ar vėliau mes ten išskrisime, nes esame žmonės.

- Jaudinatės dėl ateities? Kokios didžiausios grėsmės mūsų laukia?

- Esu labai sunerimęs dėl ateities. Manau, branduoliniai ginklai yra didžiulė grėsmė, apie kurią pernelyg daug nekalbama. Akivaizdžios ir dar neišspręstos aplinkosaugos problemos. Tačiau aš esu optimistas. Manau, ir šis filmas nuteikia optimistiškai. Pažvelgi, kokiame pasaulyje personažai gyvena pradžioje – kaimiškame, agrariškame, - bet bando su tuo susidoroti. Pažvelgi į mūsų žmones visame pasaulyje, su kuo jiems tenka susidurti, bet visuomenė gana gerai susitvarko ir susiburia draugėn stengdamiesi sukurti geriausią iš blogiausio. Daugybė grėsmių mane neramina, bet tuo pačiu turiu daug tikėjimo žmonėmis, jų gebėjimu susijungti ir kartu spręsti problemas.

Pagal užsienio spaudą parengė Gintarė Čiuladaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"