TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

"Ugniavijo" vyrai traukia karo dainą

2013 09 21 6:00
Kazimieras juokauja, kad kasdienybėje folklorininką atpažinsi iš didesnės ar mažesnės barzdelės. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pomėgį dainuoti iš tėvų paveldėjęs Kazimieras Sadauskas pastaruosius kelerius metus su bendraminčiais iš vyrų kuopos "Ugniavijas" gilinasi į lietuvių vyrų folkloro tradicijas. Aistra senajai baltų kultūrai Kazimieras uždegė ir savo žmoną.

Šiomis dienomis "Ugniavijo" vyrai išleido pirmąjį grupės albumą "Karo dainos". Jame - į karą išjojančių, žinią namiškiams iš mūšio lauko siunčiančių, besiilginčių savo mylimųjų senovės kariūnų ilgesingos dainos. Keturiems lietuvių vyrų folkloro puoselėtojams - Martynui, Mindaugui, Vyteniui ir Kazimierui - įrašant albumą talkino violončelininkas Dominykas. Kaip senovės lietuviai, visi vyrukai prisistato tik vardais. Kazimieras, prie "Ugniavijo" prisidėjęs prieš kiek daugiau nei dvejus metus pasakojo, kad ketvertukas ne tik sodriais balsais traukia protėvių dainas, bet ir domisi senaisiais amatais, dalyvauja istorinių klubų veikloje. Jis pats neseniai pradėjo mokytis kalvystės, o jo žmona Ieva ėmėsi juostų pynimo ir senovinio nėrimo adata.

Suvedė skautai

Kazimieras pasakojo, kad su grupės įkūrėju ir idėjiniu vadu Martynu mokėsi vienoje mokykloje, tačiau artimiau bendrauti pradėjo tapęs skautu. Į skautų organizaciją jis įstojo būdamas aštuonerių ir iki šiol dalyvauja jos veikloje. "Per skautų susibūrimus mėgome su Martynu padainuoti. Ne tik liaudies dainas. Tiesiog šiaip dviese dažnai užtraukdavom vieną kitą dainą. Kai jis su Vyteniu ir Mindaugu subūrė "Ugniaviją", po poros metų prie jų tarsi savaime prisidėjau ir aš", - LŽ sakė Kazimieras.

Balsą ir pomėgį dainuoti jis prisipažino paveldėjęs iš tėvo giminės, o tėvo perduotą geną dar sustiprino muzikali mama. "Tėtis dainavo ne viename chore, o ir šiaip buvo mėgėjas dainuoti - net važiuodamas dviračiu ar dirbdamas sodyboje traukdavo dainą. Iš jo esu išmokęs daug melodijų. Iš mamos pusės turiu prosenelį vargonininką, vyresnieji broliai taip pat muzikalūs. Aš irgi dainavau chore, mokiausi groti saksofonu. Vienu metu buvo kilusi mintis rimtai mokytis muzikos, tačiau pasirinkau kitokį karjeros kelią. Ilgainiui susitelkiau į senąsias lietuvių karo dainas, tą nelabai gausų vyrų folkloro palikimą", - tikino pašnekovas.

Vyrų kuopa "Ugniavijas": (iš kairės) Martynas, Mindaugas, Kazimieras ir Vytenis. /Grupės archyvo nuotrauka

Žmona tapo bendramintė

Nors visą laisvalaikį "Ugniavijo" vyrai dažniausiai skiria istoriniam lietuvių paveldui puoselėti, kasdienybėje jie yra žemiškų profesijų atstovai. Mindaugas dirba notarų biure, Martynas - amatininkas muzikantas, dar grojantis grupėje "Marga muzika", Vytenis - kineziterapeutas, o Kazimieras darbuojasi rinkodaros srityje. Pašnekovas šmaikštavo, kad rinkdamasis profesiją labiau svarstė apie finansines perspektyvas, tačiau širdžiai mielos veiklos niekada neatsisakė. Muzika jam suteikia gyvenimo pilnatvės. Anot Kazimiero, jų ketvertas patvirtina faktą, jog savo šaknimis domisi visai skirtingų profesijų žmonės. Jis džiaugėsi, kad bendraminčių, kuriuos vienija tie patys pomėgiai, aplinkui regi tikrai daug. "Vieni labiau barzdoti, kiti - mažiau, bet folklorininką galite aptikti sėdintį kokioje nors notarinėje kontoroje ir dirbantį gana "struktūruotą" darbą, - nusijuokė jis. - Tikiu, kad daugeliui jų folklorinė veikla yra daugiau negu pomėgis, tai daug stipresnis jausmas, savotiškas gyvenimo būdas."

Pašnekovas neslėpė, kad folkloru sudomino ir žmoną, nors iki pažinties su būsimu vyru ši sritis jai nelabai rūpėjo. Vienintelis iš vyrų kuopos ketverto sukūręs šeimą Kazimieras pasidžiaugė, kad žmona Ieva greitai įsiliejo į jų bendruomenę, jai viskas buvo įdomu. Jauna moteris išmoko vyti senovines juostas, pastaruoju metu su entuziazmu mokosi archajinio nėrimo adata subtilybių. "Nors Ieva nedainuoja, tačiau aktyviai dalyvauja foklorininkų bendruomenės gyvenime. Ją domina senieji amatai, rankdarbiai ir viskas Ievai puikiai sekasi", - džiaugėsi sutuoktinis.

Kalvystė, odos ir alus

Pasak Kazimiero, rinkdamiesi repertuarą, vaikinai nesibaimina šiek tiek keisti dainų melodikos skambėjimą pagal balsų galimybes. Nesibodi ir eksperimentuoti - pabandė iš vienos senos dainos padaryti sutartinę. Kūrinys suskambėjo naujai, rezultatu dainuojanti vyrų kuopa liko patenkinta. Kazimieras tikino, kad interpretuoti senąsias dainas visada įdomu. "Mes norime tą seną vyrišką muziką atlikti nauja - taip pat vyriška - dvasia. Nenoriu paniekinti kitų folkloro atlikėjų, gerbiame visus, tačiau mes išsiskiriame tuo, kad siekiame perteikti klausytojui stiprų jausmą: dainuoja vyrai! Žinoma, tas pačias dainas gali dainuoti ir moterys, tada jos skambės švelniai, jautriai. Mes norime, kad melodijos nuskambėtų taip, kaip kadaise skambėjo dainuojamos mūsų protėvių", - aiškino jis.

Kaip sakė Kazimieras, gilindamasis į dainuojamąjį Lietuvos paveldą, jis ėmė domėtis ir kitais paveldo dalykais. Vyras pradėjo mokytis senosios kalvystės paslapčių. Tai daryti paskatino grupės lyderis Martynas, kurį bendramintis juokais vadina muzikantu ir amatininku. Jis senosiomis technologijomis gamina odos dirbinius - krepšelius, "terbeles". Dirba senoviniais įrankiais, kuriuos naudojo mūsų senoliai. "Mus visus vienija vadinamoji istorijos rekonstrukcijos veikla. Visi grupės vyrai daugiau ar mažiau užsiima senoviniais amatais. Be to, mes su Martynu ir Mindaugu dar verdame alų. Aš kalinėju kalvėje, Mindaugas daugiau gilinasi į muzikinę veiklą - groja kanklėmis, pastaruoju metu užsidegęs manikarkos - senovinio chordofono gamyba. Kai jis bus padarytas, suteiks "Ugniavijo" dainoms naujo skambesio", - pasakojo Kazimieras.

Grupės gimtadienį "Ugniavijo" vyrai šventė per festivalį "Mėnuo Juodaragis". /Grupės archyvo nuotrauka

Vyrų dainos - retos

Kaip tikino Kazimieras, beveik visa dainuojamojo ir pasakojamojo lietuvių folkloro ir tautosakos linija yra moteriška. "Daugiau nei aštuoniasdešimt procentų mūsų kalbinio ir dainuojamojo paveldo yra perduodama moterų. Tai natūralu - moterys yra daug šnekesnės, daugiau dainuoja, o lietuviai vyrai gerokai kuklesni, - šyptelėjo Kazimieras. - Verpiant ar audžiant merginoms dainuoti gerai sekėsi, o štai kraunant šieną ar ariant nelabai ir padainuosi - tiesiog uždusi, pritrūks kvapo. Matyt, todėl vyriškų lietuviškų dainų taip mažai. Daugiausia jų - karo tematika. Nors apstu ir moterų atliekamų dainų apie karą, čia vyrų folkloro pavyzdžių yra gerokai daugiau."

"Ugniavijo" vaikinų tikslas kaip tik ir yra rinkti ir skleisti mažai žinomas lietuviškas liaudies dainas - tas, kurias dainavo mūsų barzdoti proseneliai. Kolektyvų, kur keliais balsais dainuotų vien tik vyrai, Baltijos šalyse negausu. Įkvėpimo lietuviai sėmėsi iš bendraminčių latvių grupės „Vilki“, kuri jau daugelį metų puoselėja vyrų folkloro tradiciją. Pirmąsyk „Ugniavijas“ atliko partizanų dainas per festivalį „Mėnuo Juodaragis“ 2008 metais – nuo to laiko šis renginys tapo grupės gimtadieniu. Dėsninga ir simboliška, kad ilgą laiką brandintas pirmasis muzikinis „Ugniavijo“ leidinys šiemet taip pat pristatytas festivalio „Mėnuo Juodaragis“ scenoje.

DALINKIS:
0
4
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"