TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Banderasas: "Priklausomybė - baisi liga"

2010 05 29 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

"Jei kuris nors būtume pasidavę - iš karto noriu pasakyti, kad aš ne toks žmogus, kuris, ištikus problemai, nuleistų rankas, mudviem nebūtų pavykę išbristi iš šios bėdos", - apie žmonos Melanie Griffith atsinaujinusią priklausomybę nuo medikamentų atvirai kalba vienas garsiausių Ispanijos aktorių Antonio Banderasas.

Kai A.Banderasas ir M.Griffith kadaise tapo pora, aplinkiniai su pasimėgavimu ūžė, kad juodu drauge neištemps nė šešių mėnesių. Tačiau prabėgo jau 15 metų. Sutuoktiniai tvirtina įveikę visas kliūtis, ir dėl to jų santykiai tapo tik tvirtesni.

Suklupo

- Spaudai esate tvirtinęs, kad dar iki susipažindamas su Melanie žinojote, kad ji - jūsų svajonių moteris. Realybėje ji dar puikesnė nei svajonėse?

- Be jokios abejonės. Kai kadaise Melanie nusivežiau į Ispaniją, ji nuo pirmųjų akimirkų tapo šio krašto žmogumi, visa širdimi pamilo mano tėvynę. Gimtojo miesto Malagos gyventojai ją priėmė kaip savą.

- Kaip tikras andalūzietis jūs į gyvenimą stengiatės žiūrėti su nepaprastai didele doze optimizmo ir geranoriškumo. Melanie - panašaus požiūrio?

- Taip. Be to, mano žmona dar ir labai linksma, kilni. Jei atvirai, negalėčiau būti su žmogumi, kuris nuolat jaučiasi prislėgtas. Melanie nebėga nuo problemų, ji jas sprendžia. Bėdų mes turėjome išties didelių, ypač ji.

- Turite galvoje Melanie priklausomybę nuo alkoholio ir vaistų? Ar tiesa, kad prieš kelis mėnesius jūsų žmona gydėsi reabilitacijos ligoninėje? Ji vėl pradėjo gerti?

- Taip, žmona iš tiesų gydėsi. Tačiau ne nuo potraukio alkoholiui. Svaigalų Melanie nevartoja jau daug metų. Šį kartą koją pakišo skausmo malšinamieji vaistai. Prieš daugiau nei metus mudu atostogavome Aspene, slidinėjome. Melanie patyrė traumą - jai trūko kelio raiščiai. Iš karto buvo atlikta operacija, vėliau - dar dvi. Natūralu, kad gydytojai jai skyrė skausmo malšinamųjų vaistų. Kadangi mano žmona anksčiau buvo priklausoma nuo alkoholio, tiek ir tereikėjo. Ji vėl suklupo.

- Ar Melanie buvo lengva įtikinti, kad būtina profesionalų pagalba?

- Kreiptis į specialistus buvo ne mano, o jos mintis. Melanie puikiai suprato savo bėdą, ji pareiškė, kad baigusi kojos reabilitacijos kursą iš karto važiuos į Jutoje esančias klinikas, kur praleis 90 dienų.

- Kaip šioje situacijoje jautėtės jūs?

- Visi šeimos nariai beatodairiškai palaikėme Melanie. Mudu su dukra net keliskart dalyvavome terapijos seansuose. Tai buvo labai naudinga, nes vieni apie kitus sužinojome daug įdomių dalykų. Dėl to mūsų šeima tapo dar tvirtesnė. Į gydymo procesą įsitraukė ir Melanie vaikai: sūnus Alexanderis ir dukra Dakota iš ankstesnės jos santuokos, netikras jų brolis Jessie, kuris praleidžia daug laiko mūsų namuose, taip pat Melanie mama aktorė Tippi Hedren.

Kaip greičiau įveikti ligą

- Judu su Melanie gana atvirai pasakojate apie savo bėdas. Kodėl nusprendėte neslėpti tokios informacijos, juk ji - pikantiška?

- Taip norėjo Melanie. Būdami Jutoje supratome, kokia siaubinga ir sunkiai pagydoma liga yra priklausomybė - nuo bet ko: alkoholio, vaistų, narkotikų, rūkymo, maisto, daiktų...

Esame įsitikinę, kad mūsų atvirumas gali padėti kitiems žmonėms. Juk daugelis tiek sau, tiek artimiesiems gėdijasi prisipažinti, kad serga, ir nesupranta, koks svarbus gali būti šeimos narių palaikymas. Nors būtent jų dėka ligą galima įveikti kur kas greičiau ir paprasčiau.

- Kai Melanie pradėjo gydytis, pasklido įvairiausių gandų. Buvo teigiama, kad jūs paskelbėte jai ultimatumą.

- Nesąmonė. Nemėgstu daryti tokių dalykų, be to, ir negalėčiau - žmona man neleistų.

- Dar žmonės šnekėjo, kad judu padavėte prašymus skirtis.

- Ne! Per 15 metų mudu nė karto apie tai nė nekalbėjome. Be jokios abejonės, per tiek laiko buvo visko: ir pykčių, ir ginčų. Esame normali pora. Tačiau niekada nė nesvarstėme galimybės skirtis.

- Kokia sėkmingos santuokos paslaptis?

- Nežinau. Jei analizuosi visus gerus tau nutinkančius dalykus, jei mėginsi išsiaiškinti absoliučiai visas savo ir mylimosios tarpusavio santykių detales, rizikuoji viską sujaukti. Manau, tam tikrų įvykių atžvilgiu gyvenime tiesiog reikia plaukti pasroviui. Aš stengiuosi kuo mažiau galvoti - bus taip, kaip lemta. Nėra jokios sėkmingos santuokos paslapties, nebent tai, kad privalai būti dėmesingas ir atidus kasdienybės smulkmenoms.

- Ką turite galvoje?

- Pavyzdžiui, rytą atsibudus pamatyti mylimą moterį be makiažo ir pasakyti, kokia ji graži, nuostabi. Žmonės dabar labai nekantrūs. Jie trokšta aistringų santykių, bet ilgainiui aistra juk slopsta. Tada ieškoma naujų partnerių. Tačiau mes pamirštame, kad vyro ir moters tarpusavio santykiai sudėlioti iš daugybės įvairiausių stadijų.

- Ar tiesa, kad Melanie - labai drąsi moteris?

- Ji nepaprastai stipri. Išoriškai Melanie atrodo gležnutė ir trapi, bet psichologiškai ji, ko gero, stipresnė už mane. Aš turiu kur kas daugiau baimių nei mano žmona.

- Sklinda kalbų, kad Melanie ketina grįžti į filmavimo aikštelę?

- Taip. Pastaruosius kelerius metus ji visą laiką skyrė motinystei. Melanie pamažu rengiasi grįžti, skaito daug scenarijų, renkasi vaidmenis, kurie tiktų jos amžiui.

- Ar 52 metų žmona jums vis dar tokia pat seksuali kaip ir anksčiau?

- Superseksuali. Melanie labai panaši į savo motiną. Tippi neseniai sukako 80 metų, ta proga savo namuose suorganizavome milžinišką šventę. Mano uošvė - nepaprasta moteris.

Negriežtas tėtis

- Melanie vaikus 24-erių Alexanderį ir 20-ies Dakotą laikai savais. Ar greitai pavyko laimėti jų palankumą?

- Nebuvo lengva. Abu beprotiškai myli motiną ir iš pradžių baiminosi, kad galiu ją iš jų atimti. Pasitikėjimą įgijau ilgainiui. Alexanderis - jau vyras. Gyvena Niujorke, bet dažnai atvažiuoja. Mudu su juo - labiau draugai nei patėvis su posūniu. Dakota mane vadina "Paponio" - tai žodžių "papa" ("tėtė" - angliškai) ir "Antonio" mišinys. Nors ji - jau suaugusi, kartais Dakotą lepinu kaip mažą mergytę. Tiesa, buvo metas, kai mudu su Melanie ir tikruoju Dakotos tėvu manėme, kad ji pasuks blogais keliais, bet taip neatsitiko. Podukra į suaugusiųjų pasaulį įžengė kupina ambicijų. Ji - drąsi, laisva ir be galo disciplinuota mergina. Didžiuojuosi Dakota.

- Koks esate tėvas?

- Nesu griežtas. Su vaikais daug kalbuosi. Iki pat šiol jaučiuosi kaltas, kai dėl darbo tenka būti toli nuo namų. Ypač nerimaudavau, kai Alexanderis ir Dakota buvo paaugliai. Dabar po truputį maištauti pradeda mano dukra Stella, kuriai dabar 13 metų. Kai matau ją tokią didelę, mąstau apie laiko realiatyvumą. Kaip greitai jis bėga! Noriu, kad užaugusi Stella būtų laisvas ir nepriklausomas žmogus. Niekada neverčiu jos daryti to, ko nenori.

- Kaip manote, ar dukra paseks jųdviejų su Melanie pėdomis?

- Man atrodo, kad ji greičiau taps rašytoja nei aktore. Arba režisiere, prodiusere. Stella labai daug skaito, pati kuria, jai įdomiau tai, kas vyksta anapus kamerų. Kad ir kaip būtų, dar per anksti apie tai kalbėti.

Melanie drąsiai kalba apie savo bėdas

- Atrodo, visai neseniai pramogų pasaulis ūžė, kad gydėtės nuo alkoholio priklausomybės. Prieš kelis mėnesius vėl teko kreiptis į specialistus. Kaip jaučiatės dabar?

- Puikiai. Kai buvau 30-ies, klinikose nuo alkoholizmo gydžiausi šešias savaites. Padėjo ilgam. 2000-aisiais grįžau į tą pačią įstaigą aštuonioms dienoms, nes nebeįstengiau kovoti su priklausomybe nuo vaistų. Pastarąją įgijau po automobilio avarijos, nes gydytojai buvo išrašę krūvas skausmo malšinamųjų vaistų. Šį kartą liga vėl atsinaujino dėl vaistų. Taigi visą gyvenimą grumiuosi su tais pačiais demonais (šypsosi). Esu nepaprastai laiminga, kad šalia manęs visą tą laiką buvo Antonio ir vaikai. Nežinau, ar būčiau ištvėrusi be jų paramos. Šią akimirką esu švari. Negeriu, nevartoju jokių piliulių. Jaučiuosi fantastiškai. Tarsi ištrūkusi iš kalėjimo.

- Ko nors pasimokėte iš šios situacijos?

- Pirmiausia tapau stipresnė. Priklausomybės liga panaši į besotį monstrą, kurio alkis tik didėja. Sunkiausia priprasti prie pasikeitusio aplinkinių požiūrio į tave - juk atsiduri tarp "nurašytųjų". Mano manymu, be galo svarbu vaikščioti į susitikimus su panašaus likimo žmonėmis. Kai esi ne vienas, bėdą įveikti kur kas lengviau.

- Pakalbėkime apie praėjusiais metais spaudoje pasirodžiusią jūsų nuotrauką, kurioje jūs užfiksuota su mėlyne paakyje. Iš karto pasklido gandas, kad ją ten įtaisė Antonio.

- Nesąmonė. Jis niekada nėra prieš mane pakėlęs rankos. Prie lūpos turėjau apgamą - gydytojai įspėjo, kad ilgainiui jis gali išsivystyti į odos vėžį. Nutariau šį darinį pašalinti. Operacijos metu, matyt, buvo pažeistos kelios kraujagyslės, nes susiformavo mėlynė. Ji išplito iki pat akies. Po kelių dienų su Stella lankėmės grožio salone, ir aš pamiršau užsidėti akinius nuo saulės. Išėjusias iš kirpyklos mus apspito fotografai. Jei atvirai, nelabai norėčiau apie tai kalbėti - pernelyg asmeniška.

Pagal užsienio spaudą parengė Aistė SIMANAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"