TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Banderasas: "Svarbiausia - meilė!"

2012 09 22 9:45
Mažoji A.Banderaso dukrelė Stella greitai užaugo.

Vienas žaviausių Holivudo aktorių Antonio Banderasas yra geidžiamas daugelio pasaulio moterų herojus. Tačiau jo gyvenime svarbiausia - šeima.

Briliantinu sutepti juodi plaukai, odinės kelnės, tvirtas kūnas, ilgos kojos ir ugningas žvilgsnis - tokį ispanų aktorių A.Banderasą prisimena ir juo žavisi įvairių pasaulio šalių moterys. Jo vardas tapo žodžio "mačo" sinonimu, o ekrane kuriami vaidmenys verčia gerbėjas virpėti iš susižavėjimo ir geismo. Regis, šiam vyrui reikia tik panorėti, ir moterys pačios puls jam po kojų. Tačiau gyvenime A.Banderasas yra visiška savo kuriamų personažų priešingybė. Ištikimas vyras, šeimos žmogus, mylintis tėvas - per 16 santuokos su aktore Melanie Griffith metų jis sugebėjo nė karto neįsivelti į jokią intrigėlę, įtartiną draugystę ar atsitiktinę romantišką vakarienę su ekrano kolege.

Antonio sutiko M.Griffith filmuodamasis juostoje "Du - jau per daug" ir iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo. Dėl jos paliko pirmąją žmoną, su kuria pragyveno beveik 10 metų (ir tai buvo vienintelis beprotiškas aktoriaus gyvenimo žingsnis), įsivaikino Melanie vaikus ir užaugino jųdviejų dukrą Stellą.

Tačiau nepriekaištingam vyrui ir tėvui šią vasarą per vieną vakarėlį užteko pakviesti šokio simpatišką merginą, ir visas pasaulis pradėjo šaukti: "Antonio ir Melanie santuoka byra!" Skandalas kilo tuo metu, kai viena po kitos skyrėsi garsios poros - Johnny Deppas ir Vanessa Paradis, Tomas Cruise'as ir Katie Holmes. Taigi sensacijos dirva  buvo paruošta ir publika patikėjo, kad iširs dar viena santuoka.

Tačiau, kaip greitai paaiškėjo, Antonio ir Melanie liko kartu ir, jeigu tikėtume jų žodžiais, niekada nė nemanė skirtis. A.Banderasas vadina žmoną nuostabiausia moterimi pasaulyje, svajoja su ja sulaukti žilos senatvės ir kartu auginti anūkus, kuriuos jiems gali padovanoti trys poros vaikai. Apie visa tai aktorius papasakojo viename iš užsienio spaudai duotų interviu.

Antonio ir trys jo moterys - Melanie, Dakota ir Stella.

Be rožinių akinių

- Judu su Melanie jau 16 metų kartu - taigi patyrėte visko. Ar turite paslaptį, kaip išsaugoti šeimą?

- Žinoma. Ta paslaptis - meilė. Mūsų laikais problema tapo tai, kad žmonės ėmė per daug teikti reikšmės aistrai: jausmui, kuris apima santykių pradžioje. Kai įsimylime, viską matome pro rožinius akinius, skraidome lyg ant sparnų, gyvenimas atrodo nuostabus, širdis spurda, o visas kūnas tarsi plevena. Tai lyg narkotikas, todėl daugelis žmonių tampa priklausomi nuo tokios būsenos. Deja, euforija greitai baigiasi ir pasidaro blogai. Tada nutari nutraukti santykius su partneriu ir pradedi ieškoti tokios pat būsenos su kitu. Tai uždaras ratas. Kad būtum laimingas, turi ne tik geisti mylimo žmogaus. Būtina išmokti jį suprasti, juo rūpintis, mokėti atleisti. Drauge praleisti metai, šeima, vaikai, bendri siekiai ir problemos leidžia kaskart vėl įsimylėti partnerį. Ir išgyventi stiprius jausmus bei pojūčius, kuriuos patyrei anksčiau.

- Ką jums dabar reiškia Melanie?

- Tai moteris, kurią myliu, su kuria noriu nugyventi visą likusį gyvenimą. Man patinka būti kartu, grįžti pas ją, žinoti, kad ji manęs laukia. Melanie kilni, nepakartojama, graži. Mudu daug ką išgyvenome, ir tai mus dar labiau suartino. Nesvarbu, ką ir kas kalbėtų, tie 16 metų buvo verti, kad pragyventume juos kartu.

- Esate prie šeimos prisirišęs žmogus, bet visą gyvenimą klajojate. Kaip tai suderinate?

- Suderinti tampa vis sunkiau. Pastarieji treji metai man buvo itin sudėtingi. Filmavausi Ispanijoje, vėliau - Tunise, ir tuo metu, kai ten vyko revoliucija, iš šalies pabėgo jos prezidentas. Nuolat keliauju: šiandien - Berlyne, rytoj - Madride, paskui - Majamyje, dar po trijų dienų - Vengrijoje. Toks mano gyvenimas. Jaučiuosi lyg namų neturintis čigonas. Bet kai grįžtu pas žmoną ir vaikus, stengiuosi su jais praleisti kuo daugiau laiko. Ir daryti tai smagiai, nes jaučiu kaltę.

Vaikai nori būti savarankiški

- Koks esate tėvas?

- Nelabai griežtas. Nesu diktato šalininkas. Labiau vertinu dialogą. Stengiuosi skiepyti vaikams vertybes, kurias laikau svarbiausiomis: savarankiškumą, savigarbą, meilę darbui. Mano dukros Dakota ir Stella niekada nebus priklausomos nuo vyro. Noriu, kad jos būtų visiškai laisvos. Man tai labai svarbu. Dar trokštu, kad dukros mokėtų džiaugtis gyvenimu ir brangintų šį jausmą.

- Stella panaši į jus?

- Ji labai aistringa, visur įsitraukianti. Tuo panaši į mane. Stella daugiau ispanė negu amerikietė, turi savotišką charakterį -  nemėgsta atsiverti. Jai labai patinka knygos. Nežinau, ar Stella taps rašytoja, bet, manau, jos gyvenimas bus susijęs su literatūra.

- Kartą sakėte, kad būti tėvu lengva, kol vaikai nesuaugę. Dabar Stellai 16 metų...

- Pereinamasis amžius - lyg tiltelis, kurį vaikas bando įveikti pats. Galiu pasakyti, kad Stellai tai puikiai pavyksta. Mano dukra, laimė, niekada nekėlė didelių problemų. Ji visuomet gerai mokėsi, turi nuostabių draugų ir su visais maloniai elgiasi. Mudu su žmona visada pasitikėjome Stella. Tiesa, anksčiau bijojau, kad galbūt pavyduliausiu dukters gerbėjams, bet taip nenutiko. Priešingai, ėmiau labiau ja pasitikėti. Stella jau turi vaikiną George'ą, ir man jis patinka. Labai malonus jaunuolis.

- Dukra dar nesakė, kad norėtų gyventi atskirai?

- Jai patiktų gyventi savarankiškai, be tėvų, ir tai - natūralu. To paties kadaise norėjo Alexanderis ir Dakota. Jiems reikėjo įsitvirtinti gyvenime, išbandyti ką nors savo. Tada dar nebuvome tam pasiruošę ir tai galbūt suteikė vaikams skausmo. Tačiau dabar mudu su Melanie žinome - joks atstumas negali išskirti mūsų šeimos. Mes visada būsime kartu.

Dvi šeimos

- Galite įsivaizduoti save kaip senelį?

- Galiu, tai labai lengva. Juk taip gali nutikti bet kada. Žmona būtų tiesiog laiminga, jei turėtų anūkų. Melanie dievina mažylius, noriai juos prižiūri ir lepina. Taigi žodžiai "senelis" ir "močiutė" mums nekelia neigiamų emocijų.

- Neseniai sulaukėte 52 metų. Ką jums reiškia amžius?

- Dėl jo nesijaudinu. Būdamas 52-ejų darau viską, ką dariau dvidešimties. Jokių apribojimų. Slidinėju, sportuoju, užsiimu joga. Tai padeda man išlikti sveikam. Jaučiuosi puikiai ir niekuo nesiskundžiu. Aišku, suprantu, kad bėgant metams sveikatos nepadaugėja, bet nieko baisaus - kaip nors prisitaikysime.

- Kas jus labiausiai palaiko?

- Šeima. Ta, kurioje gimiau, ir ta, kurią sukūriau pats. Mano mama, brolis, pusbroliai, žmona ir mūsų vaikai.

Pagal užsienio spaudą parengė GODA AMBRAZAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"