TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Ditkovskytės ir A.Čadovo meilės viražai

2013 02 23 5:59
Patyrę išsiskyrimo ilgesį, Agnija ir Aleksejus dabar brangina vienas kitą. / Užsienio spaudos nuotraukos

Aktoriai Agnija Ditkovskytė ir Aleksejus Čadovas susituokė  praėjusią vasarą, bet povestuvinėje kelionėje buvo tik šią žiemą. Medaus mėnesį pora praleido Balyje - beveik tris savaites gyveno viloje vandenyno pakrantėje. Ten jie prisiminė savo meilės istoriją.

Palmės, šiltas vandenynas, šimtus metrų nė gyvos dvasios - tokiame rojaus kampelyje Agnija ir Aleksejus beveik tris savaites leido meilės dienas. Duoti interviu jiedu atėję rankomis susikabinę.  Akyse buvo matyti jų jausmai. Jie nebuvo labai įdegę. "Greit vėl reikės filmuotis, todėl turime atrodyti kaip prieš kelionę", - su šypsena paaiškino Agnija.

A.Ditkovskytė, aktorių Olego Ditkovskio ir Tatjanos Liutajevos dukra, iš Lietuvos į Rusiją persikėlė gyventi kartu su mama ir broliu. Ten jauna aktorė greit buvo pastebėta. Karjerą pradėjo sėkmingai, asmeninis gyvenimas taip pat nebuvo nuobodus. Agnija ir Aleksejus susipažino 2006 metų vasarą, kai filmavosi kino juostoje "Karštis" ir vaidino įsimylėjėlius. Aktoriams nereikėjo labai stengtis filmavimo aikštelėje išreikšti savo herojų jausmus, nes meilė iš tiesų jau buvo juos apėmusi. "Tarnybinis romanas", kaip aplinkiniai prognozavo, turėjo baigtis tuoktuvėmis, bet... Jiedu išsiskyrė ilgiems trejiems metams. Kiekvienas ėjo savo keliu ir stengėsi nuvyti prisiminimų sentimentus. Galiausiai jiedu vėl susitiko filmavimo aikštelėje. Tuo metu nei aplinkiniai, nei patys dar nenumanė, kad po kelių mėnesių Agnija ir Aleksejus taps šeima.

"Gera, kai esame kartu"

- Kodėl medaus mėnesį nusprendėte praleisti Balyje?

Aleksejus: - Apie šią vietą girdėjau labai daug - iš draugų, žmonos. Agnija Balyje ne sykį lankėsi. Iš aš turėjau galimybių čia atskristi, bet Azija iš esmės nėra man artimas kraštas. Tačiau paaiškėjo, kad čia yra geras europietiško požiūrio į poilsį ir azijietiško kolorito derinys. Galimybė pakeisti aplinką. Balyje galima visiškai atsipalaiduoti.

Agnija: - Balyje jautiesi tarsi pirmykščiame pasaulyje.

- Praėjusiais metais daug filmavotės. Ir visada kartu. O ilsėtis labiau mėgstate atskirai ar drauge?

Aleksejus: - Neįsivaizduoju savęs atostogaujančio vieno, be žmonos. Kartu patogiau. (Juokiasi.) Sutuoktinė ir pamaitins, ir pamyluos. Be to, mudu su Agnija labai ilgėjomės vienas kito tą laikotarpį, kai buvome atskirai.

Agnija: - Mūsų toks darbas, kad tenka filmuotis įvairiose vietose. Abu būname labai užsiėmę, todėl ne visada pavyksta vienam kitą aplankyti.

Aleksejus: - Jaučiuosi blogai, kai be žmonos praleidžiu bent valandą. Sakau atvirai, net jei tai skamba keistai. Gera tada, kai esame kartu. Juolab kad vedžiau moterį, su kuria galėčiau bet kur keliauti. Net jeigu tai susiję su vyriškomis pramogomis, tokiomis kaip žvejyba, bernvakaris ar striptizo baras.

- Agnija, o jūs tokiose situacijose patogiai jaučiatės?

- Visiškai! Suprantu, kad tai gali skambėti banaliai, bet mudu esame tarsi vieno dvi puselės. Gerai jaučiu, kad Aleksejus yra toks pat kaip aš. Šalia jo galiu būti savimi. Sutikti tokį žmogų - neįtikėtina retenybė ir sėkmė.

Aleksejus: - Agnija - mano žmogus. Tikiu, kad tarp mūsų daugiau nebebus rimtų konfliktų, mes labiau subrendome ir išmokome vienas kitą suprasti.

Neužteko patirties

- Tačiau prieš trejus metus nusprendėte išsiskirti. Ar analizavote, kodėl taip nutiko?

Agnija: - Mūsų požiūriai nebesutapdavo: Aleksejui norėjosi vieno, o man, kaip tuo metu atrodė, kitko.

Aleksejus: - Kai pradėjome gyventi kaip šeima, mudu su Agnija dar nebuvome tam subrendę. Nemokėdavome vienas kitam nusileisti. Nesuprasdavau, kodėl mylimoji nenori važiuoti ten, kur man įdomu. Tai buvo vaikiška santuoka dviejų žmonių, neturinčių gyvenimo patirties.

- Kuris jūsų buvo išsiskyrimo iniciatorius?

Aleksejus: - Abu to norėjome. Kiekvieną kas nors netenkino. Išsiskyrėme, kai tas jausmas pasiekė piką. O priežastis... Tikriausiai nepakankamai dėmesio partneriui. Tuo metu mudviem neužteko patirties suvokti vienas kito elgesio motyvus, trukdė didžiulis ego.

Agnija: - Kai išsikrausčiau gyventi atskirai nuo Aleksejaus, atrodė, kad jausmų jam nebeliko. Tačiau pasąmonėje jaučiau kitką.

- Agnija, turbūt buvo "geradarių", kurie su džiaugsmu dalydavosi gandais apie tai, kaip gyvena Aleksejus?

- Taip, yra žmonių, kuriems pasakoti apie tavo buvusįjį - didžiausias malonumas. Viena pažįstama pasisodindavo mane ir labai vaizdingai pasakodavo. Nesuprasdavau, kodėl turiu to klausytis. Kam būtų miela girdėti, kad tavo mylėtas žmogus su kažkuo susitikinėja?

Aleksejus: - Į tai žvelgi paprasčiau, jei manai, kad išsiskyrimas buvo teisingas žingsnis. Mano gyvenime yra buvę tokių situacijų. O jei mergina surasdavo savęs vertą vyrą ir už jo ištekėdavo, aš nuoširdžiai džiaugdavausi. Tačiau mudviejų su Agnija atvejis buvo kitoks: širdimi jaučiau, kad istorija nėra pasibaigusi. Daugelis draugų vylėsi, kad mudu sugebėsime viską pataisyti.

Epizodas iš kino juostos "Karštis", per kurios filmavimą susipažino A.Ditkovskytė ir A.Čadovas.

Jausmų šventė

- O tada abu buvote pakviesti filmuotis televizijos seriale "Garbės reikalas".

Aleksejus: - Kadaise mus suvedė būtent kinas. Dabar jis tai padarė dar kartą.

Agnija: - Vieną rytą mudu tiesiog prabudome kartu.

Aleksejus: - Ir Agnija pasiūlė: "Gal susituokime?"

Agnija: - Tikrai? Kažkodėl neatsimenu tokio fakto! (Juokiasi.) Nors gal ir galėjau taip pasakyti, tai - pagal mano būdą. Man įsiminė, kad rytas, kai prabudome kartu, buvo labai saulėtas.

- Vadinasi, pasipiršo Agnija?

Aleksejus: - Tąkart - taip. Aš jau piršausi - dar prieš mūsų išsiskyrimą, bet tas blynas buvo prisvilęs. O kai mudu vėl pradėjome susitikinėti, dar kartą pasiūliau Agnijai tuoktis. Mudu susitarėme, kad šį atvejį laikysime oficialiomis piršlybomis. Tai įvyko praėjusią vasarą Tenerifėje.

- Kiek laiko praėjo nuo pasiūlymo iki vestuvių?

Agnija: - Mėnuo. Mums užteko laiko išspręsti visus klausimus. Nusprendėme, kad vestuvės turi vykti vasarą. Ji jau ėjo į pabaigą, o kitos laukti nesinorėjo.

Aleksejus: - Mudu su Agnija susitarėme, kad vestuvės būtų gamtoje. Norėjome padaryti šventę artimiesiems ir draugams, o ne triukšmingą vakarėlį. Todėl pasirinkome vaizdingą vietą, esančią 40 km nuo Maskvos, ir pasistengėme, kad nebūtų pašalinių žmonių.

- Norint suspėti per mėnesį pasiruošti vestuvėms reikia labai pasistengti.

Agnija: - O taip! Dar ir netikėtumų buvo. Įsivaizduokite, kai iki vestuvių ceremonijos buvo likusi viena diena, man iš naujo teko ieškoti nuotakos suknelės!

Aleksejus: - Tai žanro klasika: tuoktis numatyta rytoj, o suknelės nėra. (Juokiasi.) Ir nesvarbu kvietimai, svečiai, užstalė, jei nėra suknelės, nėra vestuvių!

Agnija: - Taip nutiko. Tačiau nepanikavau, esu žmogus, bet kurioje situacijoje matantis pozityvumo. Be to, buvau tikra, kad pavyks rasti naują suknelę. Išvakarėse su mama nuvykome į parduotuvę "Vera Wang". Ten visos suknelės puikios. O viena man ypač patiko. Pavadinau ją debesėliu. Lengvo audinio, be korseto, atvira nugara. Tai buvo ji - mano vestuvinė suknelė.

- Agnija, jūs pasirinkote vyro pavardę...

Agnija: - Taip. Tiesa, dėl darbo pobūdžio neturėjau kada jos pakeisti dokumentuose.

- Aleksejau, ar jums svarbus šis Agnijos sprendimas?

- Taip. Apskritai esu labai dėmesingas tokiems dalykams. Man svarbu moters požiūris į namus, kaip ji gamina valgyti. O Agnija maistą ruošia taip, kad nė neįsivaizduojate! Ji net čia, Balyje, įsigudrino išvirti barščius. Gaila, saloje nėra juodos duonos, jau spėjau jos pasiilgti. Anksčiau mudu dažnai lankydavomės restoranuose, bet dabar man mieliausia valgyti namie. Todėl, kad labai skanu!

- Daug šiuolaikinių merginų nemoka gaminti valgio.

Aleksejus: - Apskritai nesuprantu, iš kur tokia tendencija. Rusijoje moteris visada mokėjo ruošti maistą. Tai suteikia jai daugiau seksualumo. Kai moteris savo rankomis ką nors tau gamina, labai jaudina.

Agnija: - Dabar juokaujama, kad sulauksime kartos močiučių, kurių lūpos bei krūtys bus silikoninės, kūnas ištatuiruotas, o valgio jos nesugebės pagaminti. Aš turiu tatuiruotę, bet maistą galiu paruošti.

- Močiute jūs tapsite dar negreit. O kol kas sklinda kalbos, kad laukiatės.

Aleksejus: - Mudu susituokėme ne todėl. Iš tiesų vienas kitą mylime ir norime kurti šeimą. O vaikų, be abejo, norime ir planuojame.

Agnija: - Seniai svajoju apie vaiką. Buvau 11 metų, kai gimė brolis Dominykas. Tada supratau, kad pati norėčiau būti mama. Šis jausmas manęs niekada neapleido. Todėl nesuprantu merginų, atsisakančių gimdyti dėl karjeros. Nėštumas - ne liga, tai yra visiškai normali moters būsena.

- Kokią įsivaizduojate idealią šeimą, kiek turėtų būti vaikų?

Agnija: - Kiek Dievas duos. Svarbiausia, kad jie gimtų iš meilės.

Aleksejus: - Man idealu - berniukas ir mergaitė. Būtų puiku, jei mums taip pavyktų. Dabar mudu su Agnija užmiestyje nuomojame namą, bet ruošiamės statyti nuosavą. Šiuo metu diskutuojame, koks jis turėtų būti. Svarbiausia, kad jame būtų patogu gyventi mums, būsimiems vaikams ir trims mūsų šunims.

Pagal užsienio spaudą rengė RASA PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"