TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A. Gheorghiu varžovai – tik padangių sparnuočiai

2016 06 04 6:00
Angela Gheorghiu – Lietuvoje. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

„Mano konkurentės?“ – nustebo Angela Gheorghiu. „Nė viena solistė visame pasaulyje konkurenčių neturi ir neturės, – visiškai nuoširdžiai ir labai įtikinamai pasakė operos diva. – Kiekviena mūsų esame unikali. Kaip tik todėl operos menas ne tik nemiršta ir nesensta, bet ir žengia į priekį, vis dar domina daugybę žmonių.“

„Štai mano konkurentė“, – mostelėjo dainininkė aukštyn. Tuo metu, kai A. Gheorghiu šypsodamasi žengė į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fojė, kur jos laukė būrys žiniasklaidos atstovų, susiradęs plyšelį, įskrido paukštis ir paleido keletą trelių.

Ir visai ji nebuvo panaši į Drakuletą – taip šį rumunų sopraną yra pakrikštijusi užsienio spauda, nuolat solistės vardą susupstanti į ažiotažo ir legendų skraistes (žinoma, nėra dūmų be ugnies). Gal matome tai, ką ir norime matyti?

Birželio 3 dieną A. Gheorghiu koncertas – neeilinis mūsų muzikinio gyvenimo įvykis – pradėjo XX Vilniaus festivalį. Drauge su ja dainavo rumunų tenoras Marius Brenciu.

Angela Gheorghiu (kairėje) ir vertėja Laūra Karnavičiūtė.

Lyg svečiuose pas V. Urmaną

Per spaudos konferenciją primadona pasidžiaugė, kad vertėja Laūra teisingai sukirčiavo jos pavardę – taip nutinka retai. O kirčiuoti reikia i.

Važiuodama iš oro uosto į Vilniaus centrą A. Gheorghiu spėjo pasidaryti šiokių tokių išvadų apie miestą ir jo žmones. Jos nuomone, Vilnius įdomus, čia justi kultūrinė atmosfera, žmonės – gerai apsirengę ir gražūs.

„Žinau lietuvių dainininkę Violetą Urmaną, taigi galima sakyti, kad dabar jaučiuosi tarsi būčiau pas ją namuose“, – kalbėjo A. Gheorghiu. Aišku, tai negalėjo mums nepatikti.

A. Gheorghiu karjera trunka jau 26 metus. Solistė dainuoja įvairiose pasaulio šalyse ir teatruose. „Bet vis dar yra galimybių debiutuoti, – pabrėžė ji. – Susipažinti su publika, pasirodyti jai, kokia esu. Štai dabar pirmą kartą lankausi Lietuvoje.“

Po pirmosios repeticijos su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestru praėjusį trečiadienį A. Gheorghiu juokavo, kad tai buvęs jau tikras koncertas, o Vilniaus festivalio atidarymas būsiantis tik pakartojimas.

Solistė pabrėžė, kad baigusi studijas niekada neturėjo korepetitoriaus, vokalo pedagogo ar patarėjo. Viską pati. „Bet kai dirbu, atsiduodu šimtu procentų. Prieš darbo imdamasi turiu būti tikra, kad vaidmenyje surasiu save, Angelą. Gal dėl to publika mato ir jaučia tikrumą. Darau tik tai, ką noriu daryti,“ – apie savo nuostatas pasakojo solistė, dirbanti su garsiausiais pasaulio režisieriais ir dirigentais. Dažnai šiems su ja nebūna paprasta.

Solistė gimė nedideliame Rumunijos mieste Adjude. Jau mokykloje išsiskyrė galingu balsu ir gebėjimu jį valdyti. Su seserimi, kad užsidirbtų, dainavo kaimo šventėse. Jautė malonumą matydama ištįstančius klausytojų veidus. „Net abejonių nekilo, ką veiksiu užaugusi. Jau tada buvau dainininkė“, – prisimena ji.

Bukarešte Angela baigė Muzikos akademiją. Studijavo nelengvais šaliai diktatūros metais. Iš tų laikų prisimena tuščias parduotuves ir begalines eiles, į kurias reikėdavo atsistoti ir antrą valandą nakties, kad ko nors gautum, pavyzdžiui, kelis šimtus gramų cukraus.

Vėliau prasidėjo itin sėkminga tarptautinė karjera. Rumunai be galo didžiuojasi talentingąja tautiete, tačiau keista yra tai, kad po studijų ji taip ir nėra dainavusi Bukarešto operos teatre. „Kodėl? Nežinau, nėra atsakymo. Galėčiau dėl to pretenduoti į Guinnesso rekordų knygą.“ Tiesa, savo šalyje, kur sopranų kultūra turi senas tradicijas ir yra aukšto lygio, A. Gheorghiu yra dalyvavusi keliuose dideliuose koncertuose.

Tačiau Angela yra didelė savo šalies patriotė. Niekam neleidžia žeminti tautiečių, tapatinti jų su čigonais.

Rudenį operos divos laukia darbas su latvių režisieriumi Alviu Hermaniu, Berlyne statysiančiu Giacomo Puccini „“Toską“. Bet apie būsimus darbus ji nekalba. „Leiskite pirma padainuoti“, – vylingai šypsojosi dainininkė.

Callas + Tebaldi

Kai A. Gheorghiu pradėjo karjerą, dar galėjo kontroliuoti vaizdo ir garso įrašų sklaidą. Dabar internete pilna lengvai visiems prieinamų jos įrašų. „Vis dėlto tai vagystė“, – komentavo primadona.

Nors pati su vokalo pedagogais niekada nesitaria, visgi mokytojo vaidmenį karjerai labai vertina. Prieš porą metų Italijoje ji vadovavo meistriškumo kursams. Jie, dainininkės manymu, – tai ne šou, kai mokytojas gali demonstruotis (kaip, tarkim, Maria Callas). Ir vienos ar dviejų dienų tikrai neužtenka. A. Gheorghiu prisipažino norinti turėti mokinių (vėliau, kai baigs aktyvią dainininkės karjerą), kuriuos glaus po sparnu da capo alla fine (nuo pradžios iki pabaigos; visą laiką).

„Aš skleidžiu energiją, kuri traukia žmones“, – nesikuklina primadona Angela Gheorghiu. /Vilniaus festivalio archyvo nuotrauka

Pasak Angelos, būti operos dainininke, scenos žmogumi – tai dalytis savo gyvenimu su kitais. O publika būna reikli ir kartais negailestinga, pamato ir pajaučia menkiausią klaidelę. Profesija rimta ir sunki – per mėnesį gali pasikeisti ir trys šalys: vis kitas maistas, kita lova. Kad solisto gyvenimas būtų skirtas publikai, reikia geros sveikatos, tvirto kūno ir dar daugybės dalykų.

A. Gheorghiu auksinių laikų pradžia laikoma 1992-ųjų „Bohema“ Londono karališkajame „Covent Garden“ teatre. Tais metais ji debiutavo ir Niujorko „Metropolitan Opera“, ir Vienos valstybinėje operoje. Kai 1994 metais Londone ji pirmą kartą dainavo Violetą „Traviatoje“, BBC pakeitė iš anksto skelbtą planuotąją programą, kad galėtų tiesiogiai transliuoti spektaklį.

Apie „Traviatos“ repeticiją Vienoje dirigentas Georgas Soltis išsitarė: „Aš verkiau. Teko išeiti iš salės. Ši mergina nuostabi. Ji gali absoliučiai viską.“ Spektaklis buvo nufilmuotas, įrašą išleido „Decca“. Sužibo nauja ryški žvaigždė.

2000 metais A. Gheorghiu atliko pagrindinį vaidmenį Benoit Jacquot režisuotame muzikiniame filme „Toska“, kurio premjera įvyko Venecijos kino festivalyje. „Tai viena jausmingiausių Toskų, kokią tik galima įsivaizduoti... Angelos Gheorghiu aistra ir grožis čia idealiai tinka; tai geriausių bruožų, kuriuos matėme Callas ir Tebaldi interpretacijose, derinys“, – rašė JAV leidinys „Opera News“.

Kartkarčiais šmėsteli tokia „formulė“: Maria Callas + Renata Tebaldi = A. Gheorghiu. Yra žmonių, tvirtinančių, kad jų ligas išgydė A. Gheorghiu balsas.

Beje, apie „Toską“ A. Gheorghiu sako: „Man nesunku tapatintis su šia heroje. Abi mes dainininkės. Aš užaugau Ceausescu laikų Rumunijoje ir žinau, kaip darbuojasi korumpuotos saugumo įstaigos.“

Romanas su G. Puccini

2010 metais Londone didelės sėkmės sulaukė A. Gheorghiu debiutas operoje „Adriana Lekuvrer“. „Jos plunksnos lengvumo balsas nepaprastai minkštas, bet jo centre – pats tikriausias plienas; visa tai puikiai dera su nepaprastai lanksčiais sceniniais judesiais. Ši solistė yra aktorė iš prigimties – jos dėka nelabai įtikima mirties scena sudaužė širdis savo tikroviškumu“, – parašė „The Observer“, ir šios frazės tapo chrestomatinėmis, labai dažnai cituojamomis.

Prie tarptautinės solistės šlovės prisidėjo įrašai, pelnę daugybę apdovanojimų. Nuostabą ir pasigėrėjimą kelia solistės pasitikėjimas savimi. Niekada ji neparodys savo trapumo ar abejonių. Viskas ryšku ir garsu. Ryškiausia ir talentingiausia mūsų laikų operos dainininkė, taip neretai ją apibūdina prestižiniai muzikos leidiniai.

A. Gheorghiu – neprilygstama G. Puccini muzikos atlikėja. Ji juokauja: „Jei G. Puccini gyventų dabar, mes tikrai turėtume romaną. Jis žinojo, kaip rašyti sopranui. Jis mylėjo šį balsą.“

Save ir savo ekscentriškumą ji yra apibendrinusi itališka fraze: „Sempre libera“ (visada laisva). Tai „Traviatos“ Violetos žodžiai.

Vienu metu A. Gheorghiu ir jos vyras tenoras Roberto Alagna buvo tituluojami pačia ekscentriškiausia operos pasaulio pora.

Būti diva, primadona su visais primadoniškais įgeidžiais ir poelgiais – nieko blogo. „Aš neveidmainiauju, – tikina A. Gheorghiu. – O žmonės labiau domisi kaprizingaisiais, kurie nustebina, apstulbina, suintriguoja, negu santūriaisiais, kurie greit pabosta.“ Bet lygiai taip pat ji ne kartą yra perspėjusi netikėti viskuo, kas apie ją rašoma. „Aš esu profesionalė. Žinau, kad spinduliuoju energiją. Jei kada ir nutraukiau repeticiją, tai tik todėl, kad buvo nepakeliama. Negaliu dainuoti, kai man prie gerklės prikištas kumštis. Tada užsiblokuoju. Nekenčiu Ceausescu metodų, gerai juos žinau“, – štai toks primadonos komentaras.

Kaip „sunkiausią“ solistė įvardija Italijos publiką. Čia tik ir laukiama, kada dainininkas suklys. Apskritai italai eina į operą pilni neigiamų nuostatų – kaip vilkai, pasiruošę užpulti ir suėsti.

A. Gheorghiu yra dainavusi su Stingu, šis jai pažadėjo parašyti kūrinį. Jai patinka ir Barbra Streisand, ir Lady Gaga. Iš kino aktorių – Meryl Streep. „Jei Roberto Benigni pakviestų mane vaidinti jo filme, keliais nueičiau“, – prisipažino operos žvaigždė.

. . .

Rumunų sopranas Angela Gheorghiu gimė 1965 metais. Baigė Bukarešto muzikos akademiją. Dainuoja viso pasaulio operos teatruose, dirba su žymiausiomis operos pasaulio asmenybėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"