TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Kiliuvienės paparacai nepersekioja

2009 10 24 0:00
"Esu kitos kartos atpažįstamas veidas", - sako televizijos ir radijo laidų vedėja A.Kiliuvienė.
Asmeninio albumo nuotrauka

Kurį laiką ją galima buvo girdėti per Santariškių radiją, dabar galima ir matyti LNK laidoje "Būkite sveiki". Angelė Kiliuvienė teigia, kad būti žinomam - dalykas laikinas. Ir tai tikrai nėra jos gyvenimo pagrindas.

Su buvusia diktore ir televizijos laidų vedėja, Santariškių radijo programų vadove A.Kiliuviene šnekučiavomės apie televiziją bei radiją ir ką per jį pasakė puikiai atrodanti garbaus amžiaus gydytoja, apie sveikatą ir kaip kartais labai norisi paskanauti lašinių, apie ligas ir kokie ilgi vakarai net ir trumpai gulint ligoninėje...

Puola virusėliai

- Ar Kilių šeima dažnai serga? Kaip gydotės susirgę? O gal ligos jūsų šeimyną iš tolo lenkia, juk vyras - medikas, jūs pati taip pat ne vienus metus esate labai arti medicinos?

- Galėtų dėl šių priežasčių ir aplenkti. (Nusijuokia ir triskart pabeldžia į stalą.) Sunkiomis ligomis, ačiū Dievui, nesirgome nė vienas. Įvairūs virusai virusėliai keičiantis orams mus puola kaip ir kitus. Nesame išskirtiniai. Kaip gydomės? Na, "chemijos" stengiamės vartoti kuo mažiau. Aišku, kiek tai įmanoma. Kartais nėra kitos išeities, būtina gerti vaistus.

- Ar lengva gyventi sveikai, prie to įpratinti vaikus? Kaip apskritai suprantate sveikos gyvensenos sąvoką?

- Mūsų šeima kažkaip natūraliai palengva perėjo prie liesesnės, natūralesnės mitybos. Tačiau tai netapo panacėja. Būna, kad kartais labai norisi lašinių su duona ar kokių nors saldumynų. Ir juos valgome, tik retai ir nedaug. Nemanau, kad tai nuodėmė. Draustini dalykai tik dar labiau vilioja.

Norint gerai jaustis, būti energingam, būtinas fizinis aktyvumas. Lankau jogą, vaikštau į baseiną, minu dviratį. Mūsų šeima apskritai mėgsta laisvalaikį leisti aktyviai. Visi sportuojame, daug keliaujame.

Sveikos gyvensenos samprata įvairiais gyvenimo tarpsniais kiek kinta: kaupiasi patirtis, žinios, tik pagrindiniai jos principai pastovūs. Informacijos apie sveiką gyvenseną šiandien gauname nepaprastai daug, kartais ji būna net kontroversiška. Manau, svarbiausia įsiklausyti į save, nieko nedaryti per prievartą ir būtinai vadovautis saiku. Miegoti galima ir vos kelias valandas per parą ar priešingai - keliolika, jei tiek reikia organizmui. Galima valgyti pusryčius arba jų atsisakyti, o vakarienės prie stalo sėsti iki 18 valandos arba prieš gulantis į lovą. Universalių, visiems tinkamų taisyklių nėra.

- Su vyru pernai minėjote 25-erių bendro gyvenimo metų sukaktį. Išduokite sveikų tarpusavio santykių šeimoje receptą.

- (Šypteli.) Aštrių kampų būna visose šeimose. Tik reikia mokėti juos nugludinti. Manau, kad svarbiausias šeimos principas - nebūti principingam, tai yra tam tikru metu nusileisti vienam ar kitam. Tai nereiškia, kad neturi savo įsitikinimų, tiesiog neatmeti kito žmogaus pažiūrų ir ieškai kompromisų.

Giminėje turiu pavyzdžių, kai žmonės kartu išgyvena po 40 ir daugiau metų, ir vienas prieš kitą nėra pakėlę balso. Negali sakyti, kad pyktis viduje niekada nekunkuliuoja. Pykčio ir nuoskaudų būna, tai natūralu, juk gyventi kartu pradeda du visiškai nepažįstami žmonės. Paprastai viskas šeimose būna gražu tol, kol nėra vaikų. Jiems gimus, prasideda tikroji meilė (šypsosi - aut.). Manau, šeimoje svarbiausia neleisti nugalėti neigiamoms emocijoms, atsiremti į kartu išgyventas gražias akimirkas.

Nepaprastai vertinu artimą ryšį su visais trimis vaikais. Vyriausiajai dukrai Eglei tuoj sukaks 25-eri. Vilniaus dailės akademijoje ji studijavo scenografiją, šiuo metu gyvena, dirba ir mokosi Italijoje, Romoje. Sūnui Rolandui - 23-eji, jis dirba ir studijuoja teisę, jaunėlei Ievai - 12 metų. Nors vyresnieji vaikai jau turi savo gyvenimus, savų paslapčių, bendraujame gana atvirai. Jiems norisi pasikalbėti, išsipasakoti.

- Žinau, kad su jauniausia dukra Ieva teko gulėti ligoninėje. Galbūt tada ir gimė Santariškių radijo idėja?

- Ne (šypteli). 2003-iaisiais netikėtai sau pačiai nusprendžiau išeiti iš televizijos - nors turėjau puikų pasiūlymą, buvo sudėlioti ateities darbai. Tiesiog pajutau, kad gana, jog esu persisotinusi tokia veikla. Išėjau į nežinią, bet netrukus sulaukiau kelių darbo pasiūlymų. Vienas jų buvo kurti radiją ligoninėje. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad viskas bus paprasta, bet kai su kolege pradėjome įgyvendinti sumanymus, supratome, kad paplušėti teks iš peties. Rūpinomės viskuo: laidų kūrimu, sudarinėjome programų tinklelį, diegėme naują aparatūrą, ieškojome rėmėjų. Per penkerius metus mūsų radijas keitėsi, augo, plėtėsi. Šiandien esame girdimi didžiojoje dalyje Santariškių klinikų, 10 kitų miestų gydymo įstaigų, laidos transliuojamos ir internetu. Viliuosi, kad kada nors mus girdės visi Lietuvos sveikatos centrai ir ligoninės.

Laimė, su dukra ligoninėje gulėjome trumpai, vos porą dienų. Būti tarp keturių palatos sienų ir skaičiuoti valandas - be galo nuobodu. O kokie ilgi sergant būna vakarai! Ramybės valanda ligoninėse prasideda anksti. Jei tavęs neima miegas, lieki vienas pats su savo mintimis. Jas praskaidrinti galima gera radijo laida ar ramia muzika. Svajonė, kad kada nors palatose prie kiekvienos lovos būtų ausinės, kuriomis žmogus galėtų klausytis radijo. Šiai vizijai įgyvendinti kol kas trūksta lėšų.

Apie sveikatą - neįmantriai

- "Sveikata", "simptomai", "diagnozė", "liga" - ne pačios maloniausios temos pokalbiui. Ar lengva jomis šnekėti įdomiai?

- Šios temos ne tik ne itin malonios, bet ir be galo plačios, kartais abstraktokos. Televizija, iš dalies ir radijas, suteikia daug galimybių informaciją pateikti kitaip, tai yra netradiciškai, ne vien sausai išdėstant faktus. Tai laiškai, klausimai-atsakymai, vaidybiniai elementai ir panašiai. Tačiau nemanau, kad tokiems pokalbiams visada reikalingos įmantrybės. Žiūrovas ar klausytojas turi gauti taip pateiktą informaciją, kad jam kiltų kuo mažiau klausimų. Daug reikšmės turi ne tik laidos vedėjas, bet ir pašnekovas: ne visada puikus medikas aiškiai ir įtaigiai gali kalbėti apie ligos prevenciją, eigą ar gydymą.

Geriausias vaistas

- Ar su radijo klausytojais yra grįžtamasis ryšys?

- Taip. Ir vis stiprėja. Žmonės skambina, rašo elektroninius arba paprastus laiškus su pasiūlymais, pageidavimais. Kai kurie kreipiasi prašydami išspręsti tarp jų ir gydytojų kilusius konfliktus. Tačiau į tokias situacijas su kolegėmis stengiamės labai nesigilinti, juk nesame nei gydytojos, nei teisėjos, galinčios nuspręsti, kieno pusėje tiesa. Mano manymu, išvengti nesusipratimų tarp medikų ir pacientų gali padėti tik glaudesnis tarpusavio bendradarbiavimas, kai gauni daugiau informacijos. Tiesa, vis dažniau sulaukiame padėkų gydytojams. Kai kurie pacientai ryžtasi tiesioginio eterio metu padėkos žodžius ištarti patys, kiti tai padaryti patiki mums.

- Sakoma, kad visos ligos prasideda mintyse. Daug dirbame, skubame, lekiame, nepailsime, neskiriame laiko sau, dėl to dažnai būname pikti, irzlūs, nepatenkinti. Kai tai tampa kasdienybe, rezultato ilgai laukti nereikia - tarsi iš gausybės rago pasipila įvairiausios ligos. Vadinasi, geriausias vaistas - puiki nuotaika, optimizmas ir teigiamos emocijos?

- Norint išlaikyti gerą savijautą, pastarieji dalykai tikrai būtini. Tačiau visi žinome, jog mūsų sveikata labai priklauso ir nuo genetikos, ir nuo aplinkos, kurioje gyvenama, dirbama. Neseniai radijuje lankėsi viena garbaus amžiaus gydytoja. Profesorė vis dar tebedėsto universitete, turi nemažai visuomeninių pareigų. Pradėjus kalbėtis, viešnia manęs paklausė, kiek jai duočiau metų. Pagalvojau: moteris atrodo puikiai, bet paminėjo pensinį amžių. Vadinasi, bus per 60, daugiausia 70 metų. Pasirodo, gydytoja netrukus minės 85-erių metų sukaktį. Į klausimą, kur slypi jos gyvybingumo ir puikios savijautos paslaptis, medikė atsakė štai taip: "Visada būdavau truputėlį nepamiegojusi, truputėlį nepavalgiusi, geros nuotaikos ir stengiausi kuo daugiau gero daryti kitiems."

- Išeidama iš televizijos tvirtinote, kad ją paliekate visam laikui. Darbą joje pavadinote praeitu etapu. Kodėl grįžote?

- Tikrai ne iš ilgesio eteriui. Per visus tuos metus ne kartą ir ne du buvau gavusi kvietimų sugrįžti. Šįkart pasiūlymą priėmiau, nes jis man pasirodė įdomus. LNK laida "Būkite sveiki" artimai siejasi su tuo, ką darau Santariškių radijuje. Viena papildo kitą, tokiu būdu gimsta daugiau idėjų, minčių.

- Grįžimas į televiziją vėl padidino žinomumo dozę. Kaip į tai reaguojate pati, šeimos nariai?

- Džiaugiuosi, kad esu kitos kartos atpažįstamas veidas, jog paparacai nepersekioja ir nesistengia įlįsti kuo giliau į asmeninį gyvenimą. Nesmerkiu ir negiriu tų, kurie šiandien kalbėdami apie save viešai nemoka, o gal nenori nustatyti ribų. Kiekvienas elgiasi taip, kaip jam atrodo tinkamiausia. Į žinomumą žiūriu labai rezervuotai, tai nėra gyvenimo pagrindas. Be to, žinomumas - laikinas dalykas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"