TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Kilkuvienės šeima augins Kajų

2008 03 29 0:00
Aušros vienturtė dukrelė Gabija turės priprasti, kad namie - du vaikai, norintys tėvų dėmesio.
TV3 televizijos archyvo nuotrauka

Vieni žmonės mindo gydytojų kabinetų slenksčius ieškodami atsakymo į klausimą, kada pagaliau pasibels nauja gyvybė. Kiti, sulaukę tokios dovanos, nesugeba jos saugoti ir puoselėti. O yra tokių, kurie ne tik džiaugiasi turėdami savų vaikų, bet dar priglaudžia ir svetimus. Taip padarė Aušros Kilkuvienės šeima - priėmė naują gyventoją, šešerių su puse metukų berniuką Kajų.

"Savo šeimyninį gyvenimą, regis, jau buvome susitvarkę, - prisimena TV3 televizijos laidos "TV pagalba" vedėja A.Kilkuvienė. - Po netikėto skambučio su vyru turėjome per tris dienas apsispręsti, ar sutinkame padėti vaikams, kurių nesame net matę. Gavome sąrašą, kuriame - septynių pamestinukų gimimo metai ir gražūs vardai: Mėta, Kajus, Nojus, Smiltė... Nepažįstami vaikai, kurių niekam nereikia... Tada drebėjo rankos, daužėsi širdis, ir buvo tikrai labai baisu."

Šeima nusprendė padėti ir priimti vaikelį. Tačiau tik nuvažiavę tvarkyti dokumentų, sužinojo, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai daugiavaikei motinai suteikė dar vieną šansą pasitaisyti ir pasirūpinti savo vaikais. Pamaniusi, jog tai likimo išdaiga ir duotas išbandymas, A.Kilkuvienė pamažu užmiršo šį įvykį ir gyveno toliau.

Antrą kartą apie tą pačią šeimą išgirdo iš vienos pardavėjos, kai prieš Kalėdas vaikščiojo po parduotuves. Pardavėja sakė norinti "TV pagalbos" laidai papasakoti vieną istoriją. "Netekau amo, kai žodis žodin išgirdau tą pačią istoriją, supratau, kad ji visur mane lydi", - prisimena A.Kilkuvienė. Tąkart iš motinos vaikai buvo atimti ir net paguldyti į ligoninę.

Taip laidos "TV pagalba" vedėjos šeimoje atsidūrė šešerių su puse metukų Kajus, berniukas iš svetimų namų.

Šeimos gyvenimas keičiasi

Apsispręsti priimti į namus naują gyventoją - sudėtinga. Tuo labiau kad jis - nebe kūdikis, o šeimoje auga vienturtė dukrelė, pripratusi prie tik jai skirto mamos ir tėčio dėmesio. A.Kilkuvienė neslepia, kad jai buvo neramu ir net baisu. Baugu dėl kankinančios nežinios: "Kas bus? Supranti, kad tavo gyvenimas keisis, bet negali nuspėti, į kurią pusę. Nesi tikras, ar išties nori keisti įprastą gyvenimo tvarką, nes jautiesi jaukiai ir patogiai."

Vis dėlto noras padėti mažam žmogučiui užaugti ir tapti socialiu asmeniu buvo didesnis už nežinios baimę. "Mes neėmėme sūnaus - tiesiog priėmėme Kajų į šeimą, kurioje jis galės augti", - aiškina A.Kilkuvienė.

Berniukas laidos "TV pagalba" vedėjos namuose turi nedidelį savo kambarį-palėpę, pamažu susipažįsta su aplinka. Nauja šeima - nauja tvarka, tad jam reikia prie visko priprasti. "Man atrodo, kad jam patinka, tik nežinau kas: rūpestis, šiluma, bendravimas, namai, šeima? Jis turi naujus namus, gauna dėmesio, kartais net pradeda tuo manipuliuoti. Vis dėlto matau, kad jam gera, berniukas po truputį atsiveria", - apie Kajų pasakoja jo globėja.

A.Kilkuvienė sako, jog šeimoje atsiradus dar vienam vaikui, padidėjo atsakomybės ir pareigos jausmas.

Iš pradžių vienturtei Gabijai buvo keista, nesuprantama matyti naują gyventoją namuose. Anot A.Kilkuvienės, dukra tiesiai šviesiai pareiškė, kad būtų natūralu, jei Kajus būtų kūdikis ir augtų jų šeimoje, o dabar jis jau didelis... Kartais būna, kad mergaitė nenori bendrauti, tiesiog atsiriboja nuo berniuko. A.Kilkuvienės nuomone, tai gera pamoka abiem vaikams. Savo dukrai ji sako, kad jei jie būtų tikri brolis ir sesuo, pyktųsi daug dažniau nei dabar, tad nieko blogo nėra, jei retkarčiais susiginčija. "Manau, mums visiems tiesiog reikia laiko", - kaip priprasti prie naujo gyvenimo, svarsto moteris. Pažintis su Kajumi trunka dar tik tris mėnesius.

Reikia laiko

A.Kilkuvienė keletą kartų užsimena: reikia laiko, kad ji pasijustų ne tik moterimi, globėja, kuri priėmė po savo sparnu niekam nereikalingą mažylį, bet ir jo mama, reikia laiko, kad visi priprastų vienas prie kito, ir gyvenimas tekėtų sena vaga, reikia laiko pažinti Kajų ir rasti kelią į jo širdį... "Noriu jį pažinti, bet nežinau, ar šiuo atveju laikas yra mūsų sąjungininkas", - kalba A.Kilkuvienė.

Paklausta, ar konsultavosi su specialistais, kaip elgtis tokioje situacijoje, ji sako aplankiusi keletą tarnybų. A.Kilkuvienę stebina, kad nėra programos tąsos, psichologų pagalbos ne tik tėvams, bet ir jų globojamai atžalai. "Man rūpėjo ir rūpi, kaip jis jaučiasi naujoje aplinkoje, kokių sunkumų patiria ir kaip padėti juos įveikti. Norėjosi muzikos, dailės terapijos - jos padėtų vaikui atsiskleisti, atsiverti", - apgailestauja moteris.

Globėjus Kajus jau dabar vadina mama ir tėčiu.

Norėtų dar vieno

Kajus yra vienas iš septynių be šeimos likusių vaikų. Kol kas jis nepalaiko ryšių su broliukais ir sesutėmis. Berniuko globėjos manymu, pirmiausia jam reikia priprasti prie naujų namų, adaptuotis naujoje šeimoje. "Be to, ir kiti iniciatyvos per daug nerodo", - teigia A.Kilkuvienė. Ji žino visų likusių vaikų likimus. Moteris sako žinanti ir apie šeimą, kurioje augo Kajus. Berniukas apie tai pasakoja, dalijasi prisiminimais. "Baisu, ką teko tiems vaikams išgyventi, - jautriai kalba A.Kilkuvienė. - Nenoriu viešinti - čia Kajaus, ne mano istorija. Išties labai gaila, kad artimieji, bijodami atsakomybės, vengė ir vis dar vengia pamatyti realybę tokią, kokia ji yra."

Šeima nėra įsivaikinusi berniuko, tėra jo globėja. Tad gali būti, kad mažylio biologinė motina prisimins turinti vaikų ir norės juos susigrąžinti. Ar norėtų A.Kilkuvienė, kad berniukas liktų jų šeimoje? "Dabar vaiko mama jau turi ne tik norėti, bet ir pasistengti kažką savo gyvenime pakeisti. Dar per anksti spręsti, tačiau nuoširdžiai tikiuosi, jog Kajus savo valia liktų mūsų namuose", - tiki moteris. Klausiama, ar ryžtųsi priimti dar vieną vaiką į šeimą, A.Kilkuvienė nedvejodama taria, kad jei tai būtų brolio ar sesers vaikai, kitaip ir negalėtų būti: "Kartais gyvenime reikia daryti ne tik tai, ką nori, bet ir tai, ką reikia."

Dar šeima nori ir savo vaikelio. "Norime ir tikimės. Niekada nežinai, kada likimas iškrės kokį pokštą", - šypsosi mama ir globėja A.Kilkuvienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"