TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Mekas: "Pradėjau nuo nieko"

2007 09 29 0:00
Į Lietuvą kino kūrėjas A.Mekas atvyko su žmona dainininke P.Chapelle.
Asmeninio albumo nuotrauka

JAV gyvenantys broliai Adolfas ir Jonas Mekai tituluojami avangardinio kino pradininkais, tačiau režisierius ir poetas J.Mekas Lietuvoje žinomas labiau.

"Kadangi jis yra "propagandistas", - apie brolį Joną per viešnagę Lietuvoje sakė A.Mekas. - Labai geros jo polemikos būdavo žurnale "Village Voice". Aš buvau žinomas daugiausia dėl filmų, jis - dėl savo polemikų. Kai išėjo mano "Aleliuja kalvoms" ir kiti filmai, mano vardas buvo aukščiau nei Jono. Kiekvieną savaitę būdavo rašoma apie mane, garsėjau kaip kino režisierius. Jonas - tik savo "Village Voice" savaitine skiltimi. Kai nustojau kurti filmus, mano vardas nebuvo minimas taip dažnai. Jonas išgarsėjo labiau negu aš, nes jau 15 metų nieko nedarau."

Režisierius, scenarijų autorius, vieno garsiausių JAV Bard menų koledžo kino departamento įkūrėjas bei ilgametis vadovas A.Mekas su žmona dainininke, etnografe, eksperimentinio kino kūrėja Pola Chapelle praėjusią savaitę viešėjo Lietuvoje Jono Meko vizualiųjų menų centro kvietimu.

"Tinklų" festivalio programoje buvo parodyta garsioji A.Meko kubistinė komedija "Aleliuja kalvoms", sukurta 1963 metais, ir po pirmo apsilankymo Lietuvoje 1972 metais pasirodęs dokumentinis filmas "Sugrįžimas namo". Lietuvos žiūrovai galėjo pamatyti ir smagiuosius P.Chapelle "trumpukus".

Visada kartu

"Neturiu gerų ryšių su Lietuva. Nebuvo laiko, o ir reikalo atvažiuoti", - dėl retų kelionių į gimtąją šalį pasiteisino A.Mekas.

Jis buvo jauniausias iš šešių vaikų. 1944 metais juodu su broliu Jonu emigravo iš Lietuvos. Dabar netoli gimtųjų Semeniškių gyvena vienintelis likęs brolis Kostas. Vyriausia sesuo Elzbieta ir broliai Povilas su Petru jau mirę.

"Mes visą laiką buvome kartu, - apie trejais metais vyresnį brolį Joną sakė pašnekovas. - Dirbome ir gyvenome kartu. Vėliau aš vedžiau. Pradėjau kurti didesnius filmus. Jonas pradėjo "žurnaliuoti" - rašyti apie filmus. Truputį atsiskyrėme, bet ir nebūdami kartu visą laiką esame kartu."

Kelias, kuriuo galėjo eiti

Pasitraukę iš Lietuvos broliai pateko į nacių Elmshorno karo belaisvių lagerius. Kai baigėsi karas, studijavo filosofiją Mainco universitete Vokietijoje. 1949 metais emigravo į JAV ir apsistojo Niujorke.

"Prieš atvažiuodamas į Ameriką penkerius metus buvau teatre - kaip aktorius ir režisierius. Lietuvoje metus vaidinau pas Juozą Miltinį. Vėliau - Vokietijoje. Jonas taip pat bandė, bet jis buvo poetas, - prisiminė A.Mekas. - Kai atvažiavome į Ameriką, nešnekėjome angliškai, tai teatras buvo "out". Savaime suprantama, nemoki kalbos - negali nieko pasakyti. Kinas buvo kelias, kuriuo galėjome eiti. Tada apsižvalgėme aplinkui ir supratome, kad JAV nėra nė vieno kinui skirto žurnalo. Kiekviena šalis tokį turi: Anglija, Prancūzija, net Maskva, todėl nusprendėme, nors dar nešnekėjome angliškai, leisti žurnalą anglų kalba."

Pirmą "Film culture" numerį broliai išleido 1955 metais lietuvių pranciškonų spaustuvėje Brukline. Pinigų neturėjo. Tikėjosi skolas apmokėti pardavę žurnalo tiražą. Vėliau išėjo antras numeris, ir taip pamažu žurnalą leido daugiau kaip 20 metų.

"Buvo sunku, - prisipažino A.Mekas. - Geriems norams pinigų nėra. Visą laiką dirbome. Filmai niekada neapsimoka - turi kito darbo dairytis."

Pašnekovas neslėpė, kad iš pat pradžių teko montuoti ir beveik pornografinius filmus. Tokiems vien dėl pinigų atliekamiems darbams jis turėjo ir slapyvardį - George'as Binkey.

Kalbėti vaizdais

Kai J.Mekas Niujorke kūrė Kino antologijos archyvą, A.Mekas gyveno už 100 kilometrų nuo miesto, Hudson River Valley, ir Bard menų koledže įkūrė Kino departamentą.

"Pradėjau nuo nieko, - prisiminė pašnekovas. - Koledžas buvo labai akademiškas ir niekas nenorėjo Kino departamento. Jie manė, kad kinas nėra svarbus ir nepriklauso akademiniam pasauliui. Turėjau kovoti. Koledžo prezidentas parėmė mane. Po trejų metų fakultetas per susirinkimą balsavo, kad Kino departamentas būtų uždarytas, nes jį išlaikyti brangu, bet prezidentas pasakė "ne". Man buvo atrištos rankos. Atradau geriausius filmininkus avangardistus ir padariau vieną geriausių Kino departamentų visoje Amerikoje. Idėja buvo tokia, kad departamentas nebūtų toks specifinis kaip kiti: vien avangardo, dokumentikos ar holivudinės produkcijos. Jis apėmė viską. Daryk ką tik nori, bet daryk gerai. Avangardas ar komercinis kinas - nesvarbu. Ko mes norėjome?! Kad būtų kinas. Kad ir ką pasakotum, pasakok vizualiai. Nepriklausyk nuo žodžių."

Geriausias A.Meko mokymo pavyzdys būtų senasis nebylus kinas. Tada jis parodytų naują modernišką Holivudo filmą - be garso. Ar jį galima suprasti? Ne, nes dabartiniai Holivudo filmai, pasak pašnekovo, yra teatras. Žmonės visą laiką tik šneka, bet tai gali būti teatre. Kino režisieriai turi naudoti kinematografijos priemones.

"Negalima išmokyti sukurti gerą filmą, kaip ir nutapyti gražų paveikslą. Meno neišmokoma. Galima išmokyti technikos. Visi mano studentai, kurie buvo gabūs, dabar kuria filmus", - kalbėjo A.Mekas.

Kino departamente kelis kartus savo filmus rodė ir J.Mekas. Kalbėti apie kiną, pasak pašnekovo, brolis, kaip ir jis, nemėgsta. Žmonės turi žiūrėti filmus, o ne kalbėti apie juos.

"Aleliuja kalvoms" - ir meilei

Dainininkė P.Chapelle prisipažino, kad A.Meko filmą "Aleliuja kalvoms" žiūrėjo kelis kartus ir tik vėliau susipažino su jo autoriumi.

Kai A.Meko pažįstama režisierė kūrė avangardinį filmą apie vienišą moterį amerikietę, gyvenančią Italijoje, jai reikėjo itališkų dainų. Režisierė aptiko P.Chapelle plokštelę. Nesunku buvo rasti ir pačią dainininkę, gyvenančią Niujorke.

Po filmo premjeros surengtame vakarėlyje A.Mekas susipažino su P.Chapelle, ir kartu jiedu jau 42 metai. P.Chapelle ir dabar dar kartais dainuoja Niujorko eksperimentiniame teatre, o dėl malonumo kuria trumpus filmukus.

Menininkų sūnui Seanui Mekui - 35 metai. Jis yra kraštovaizdžio kūrėjas. Planuoja parkus ir sodus, juos prižiūri. Vienas toks jo sodas yra priešais tėvų namą kitoje gatvės pusėje. Kai tėvai išvažiavo į Lietuvą, Seanas liko namie prižiūrėti šešias jų kates.

Brolių susitarimu

1993 metais A.Mekas buvo atvykęs į Lietuvą su sūnumi. Pasak pašnekovo, Seanas norėjo pamatyti, iš kur kilęs tėvas.

"Lietuviškai Seanas nemoka nė žodžio, Pola - gal dešimt žodžių. Aš lietuviškai nesu šnekėjęs beveik 60 metų ir labai daug pamiršau, - pasakojo A.Mekas. - Su broliu šnekamės angliškai. Kai atvažiavome į Ameriką, pirmais metais visiškai nemokėjome angliškai, gal tik 100 žodžių. Pamažu pamažu išmokome daugiau ir tada nutarėme, kad nuo šiandien nebešnekėsime lietuviškai tarpusavyje. Tik angliškai."

Tų kelių dienų, kai pirmą kartą lankėsi Lietuvoje 1971 metais, neužteko, kad grįžtų, pasak pašnekovo, kalbos dvasia. Ir dabar po savaitės viešnagės labai sunku šnekėti lietuviškai.

"Ieškau žodžių, nes galvoju angliškai ir viską turiu išversti į lietuvių kalbą. Pirmą dieną visai negalėjau šnekėti, - prisipažino 82 metų niujorkietis. - Vakar buvome Semeniškėse ir Biržuose pas gimines. Niekas nekalba angliškai. Turėjau versti viską Polai ir jiems. Buvo tokia praktika. Reikia praktikuotis, nes kitaip labai greitai užmiršti."

Visa "familija"

Šiemet išėjo A.Meko į anglų kalbą išversta J.Meko poezijos knyga "Semeniškių idilės". Bard menų koledžo Kino departamento įkūrėjas jau porą metų nebedėsto ten, tačiau su kinu neatsisveikino. Prieš atvažiuodamas į Lietuvą režisierius gavo pasiūlymą sukurti dokumentinį filmą apie vieną garsų džiazo šokėją ir pedagogą. Grįžęs į Ameriką imsis darbo.

A.Mekas pasiryžęs netrukus vėl apsilankyti Lietuvoje. Lapkričio 4 dieną planuojamas atidaryti Jono Meko vizualiųjų menų centras Vilniuje. Į parodą, surengtą šia proga, turėtų atvykti, pasak pašnekovo, visa "familija". J.Mekas su sūnumi Sebastijonu ir dukra Oona. A.Mekas su žmona Pola ir sūnumi Seanu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"