TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Minghella - kaip stebuklas

2008 04 12 0:00
Po "Madam Baterflai" premjeros režisierius A.Minghella pirmiausia pasveikino dainininkę I.Zelenkauskaitę.
Asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvos operos ir baleto teatro dainininkei Irenai Zelenkauskaitei garsaus anglų kino režisieriaus, aštuonių Oskarų laureato už filmą "Anglas ligonis", Anthony Minghellos netektis yra itin skaudi. Su šiuo režisieriumi solistė bendravo, kai į Lietuvos sceną buvo perkelta jo opera "Madam Baterflai", kurioje ji atliko Čio Čio san vaidmenį.

Į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT) šią savaitę penkioms dienoms vėl grąžintas vienas puikiausių pastatymų - Giacomo Puccini opera "Madam Baterflai" - šį kartą apgaubtas didelio liūdesio skraiste. Balandžio 5 dieną parodytas spektaklis, kurio bendras LNOBT pastatymas su Anglijos nacionaline opera ir Niujorko "Metropolitan Opera" teatru buvo skirtas dainininkui Sergejui Larinui atminti. Garsiausiose pasaulio scenose dainavęs Pinkertoną, A.Minghellos pastatyme Sergejus Larinas nebedainuos. Šį sekmadienį, balandžio 13 dieną, rodomas spektaklis "Madam Baterflai" skirtas operos režisieriui A.Minghellai atminti. Anapilin jis išėjo šių metų kovo 18 dieną - neatgavęs sąmonės po kaklo auglio operacijos Londono klinikoje. Jam buvo tik 54 metai.

Per abu tuos įsimintinus vakarus LNOBT scenoje Čio Čio san vaidmenį atlieka solistė I.Zelenkauskaitė-Brazauskienė. Už Baterflai vaidmenį 2006 metais dainininkė pelnė Operos švyturį - geriausios metų operos solistės vardą, o 2007-aisiais - Auksinį scenos kryžių. Tarptautinis projektas - opera "Madam Baterflai" gana ilgam, iki 2010 metų, atsisveikina su Lietuvos žiūrovais. Spektaklis iškeliauja į Londono ir Niujorko operos teatrus, kur jo laukia didelis gerbėjų būrys. Laimingi, kurie išvydo šį unikalų reto grožio spektaklį.

Patyrė daug netekčių

Dainininkė I.Zelenkauskaitė, kurdama Čio Čio san vaidmenį, bendravo su režisieriumi A.Minghella. Šis darbas - dar viena solistės scenos patirtis, nepaprastai kūrybiškai vertinga ir įsimintina.

"Šį sekmadienį man bus labai sunku dainuoti Čio Čio san spektaklyje, kuris yra skirtas talentingam menininkui atminti. Savo gyvenime per tuos dvejus metus patyriau daug artimų žmonių netekčių, daug išgyvenau, o dabar tenka dainuoti spektaklyje režisieriui atminti. Aš vis dar negaliu susitaikyti, kad nėra A.Minghellos. Su juo bendravau prieš dvejus metus, kai mūsų teatre buvo vykdomas šis unikalus projektas. Tada niekas net neįtarė, kad taip greitai jo neteksime", - sakė solistė I.Zelenkauskaitė. Ji neslėpė širdgėlos.

Su režisieriumi dainininkė bendravo likus vos dviem dienoms iki "Madam Baterflai" premjeros Vilniuje. Pasak dainininkės, tos trumpos valandos dabar atstoja visą amžinybę. Atmintyje vėl atgyja režisieriaus išsakytos mintys apie teatrą, vaidmenį ir gyvenimą. "Jis buvo paprastas ir mielas žmogus. Ne žvaigždė, nors jis - aštuonių Oskarų laureatas. Su režisieriumi ir jo žmona Carolyn Choa buvo nepaprastai lengva dirbti. Jokios įtampos, susierzinimo ar nepasitenkinimo! Ne taip, kaip kartais per kitų spektaklių repeticijas, kai būni tokia įelektrinta, kad negali miegoti. Gyveni taip, tarsi artėtų pasaulio pabaiga. Repetavome ramiai, lyg mūsų lauktų ne atsakinga premjera, o smagi kelionė po užburtą G.Puccini muziką", - pasakojo operos solistė.

Dainininkei išliko jos vyro Dariaus, lakūno, repeticijų ir operos premjeros nuotraukos, kurios dabar yra to brangaus laiko itin svarbus prisiminimas. "Kažkoks dvejopas jausmas apima žiūrint į nuotraukas su A.Minghella. Nebėra tų, kurie nors kiek prisilietė prie šios operos: Larino, Aleksos, paties režisieriaus. Ar ne per daug praradimų? Kaip viskas laikina šiame gyvenime, jei tokie talentingi žmonės mus palieka, - sakė I.Zelenkauskaitė. - Režisierius su visais fotografavosi, labai šiltai ir maloniai bendravo, lyg būtume jam kažkuo artimi. Jis buvo savo srities profesionalas ir kartu labai paprastas žmogus."

Nebuvo per anksti

- Kodėl jums buvo patikėtas toks įdomus vaidmuo? Ar dėl šio vaidmens teko pakovoti?

- Su šios operos klavyru buvau susipažinusi dar 1990 metais, šiek tiek esu ir dainavusi. Beje, kai į mūsų teatrą prieš kokį dešimt metų atvyko "operos pirkliai" iš Olandijos, išgirdę mane "Nabuke" jie teiravosi, ar nenorėčiau imtis Čio Čio san. Sakė, tokia mažutė ir balsas tinka. Tada jiems atsakiau, kad man dainuoti Čio Čio san dar per anksti.

- Šį kartą "nebuvo per anksti"?

- Kai teatre vyko atranka šiam vaidmeniui, mano pavardės pretendenčių sąraše nebuvo. Į atranką buvo atvykusi režisieriaus žmona, taip pat choreografė, režisierė C.Choa ir vienas dirigentas (jo pavardės neprisimenu), vėliau jį pakeitė Davidas Parry. Po spektaklio, kuriam dar dirigavo Jonas Aleksas, peržiūros pati paprašiau, kad man irgi leistų dalyvauti per Čio Čio san vaidmens atranką. Vokalo partiją ruošiau pati, niekuo nesekiau. Dirbau daug ir sunkiai. Iš dainininkų niekada nesimokau, nes kadaise gavau skaudžią pamoką. Nuo to laiko pasitikiu tik natomis ir gerai suderintu fortepijonu. Profesorius Petras Geniušas pašmaikštavo pasakęs: "Tai ką, mokeisi pas Zelenkauskaitę?" Jis labai teisingai pasakė. Toks yra mūsų, scenos žmonių, gyvenimas: kiekvienas režisierius, dirigentas mums, atlikėjams, yra kaip nauja pamoka. Tačiau iš režisieriaus A.Minghellos daugiau pamokų negausiu.

- Kodėl vis dėlto jums buvo patikėta dainuoti? Ir dar taip atsitiko, kad beveik pusę metų Baterflai dainavote viena, nes nebuvo kitos atlikėjos. Tik vėliau šį vaidmenį sukūrė dainininkė Sandra Janušaitė.

- Kai antrą kartą į Lietuvą atvyko dirigentas D.Parry ir režisieriaus asistentė, jo žmona, padainavau visą Čio Čio san partiją. Tada dirigentas man pasakė: "Jūs esate tikra Baterflai." Man tai buvo pats geriausias komplimentas. Kai dirigentas Martynas Staškus pamatė Londone "Madam Baterflai" premjerą, jo žodis buvo lemiamas. Aš pradėjau repetuoti šį vaidmenį.

Amžinasis moteriškumas

- Kokią Čio Čio san įsivaizdavo A.Minghella, kuriam ši opera buvo pirmasis pastatymas ir toks sėkmingas? Ko iš jūsų, kaip Baterflai atlikėjos, reikalavo garsus kino režisierius?

- Baterflai - dramatiškas vaidmuo. Ši herojė yra Rytų moteris, todėl buvo labai svarbu suvokti šios šalies gyvenimo papročius ir tradicijas. Mano Baterflai simbolizuoja amžinąją moterystę ir didelį nuolankumą savo vyrui. Ji pasitraukia iš gyvenimo tik dėl to, kad amerikietis vyras pamynė jos garbę. Šiais laikais, kai pagimdžiusios moterys savo naujagimius išmeta į konteinerius, tai sunkiai suvokiama. Tačiau esmė yra G.Puccini muzika. Kiekvienas taktas pulsuoja aistros emocijomis. Čia nieko negali nuslėpti.

Kiek man teko matyti A.Minghellos kino filmų, juose visų pirma dominuoja muzika. Muzikos garsai yra tarsi vedlys, vedantis į olimpo viršūnę. Režisierius buvo nepaprastai jautrus muzikai, turėjo įgimtą muzikos dramaturgijos nuojautą. Štai kodėl "Madam Baterflai" buvo tokia sėkminga. Tačiau ši opera yra kiek kitokia - režisierius "Madam Baterflai" statė kino filmų kalba, paklusdamas G.Puccini muzikai.

Kiekvieną mano herojės judesį lemia muzika. Atrodo, mažas epizodas, kai mano herojė iš savo kuklaus kraitelio išsitraukia kardą, kuriame slypi dramatiškas šios moters likimas. Šį vaidmenį atlieku ir Rygoje. Tačiau tai yra visiškai kitokia Baterflai.

- Kokį įspūdį jums padarė režisierius?

- Jo žmona C.Choa keturias savaites repetavo teatre. Prieš kiekvieną repeticiją ji vesdavo jogos pamokas, per kurias galėjo dalyvauti visi, kas tik norėjo. A.Minghella į Vilnių atvyko tik likus kelioms dienoms iki generalinės repeticijos. Iki to laiko jis su atlikėjais nebendravo.

Kai vyko generalinė repeticija, žinojome, kad žiūrovų salėje sėdi ir režisierius. Pirmą kartą jį pamačiau per operos aptarimą, vykusį po generalinės repeticijos. Ir taip esu labai emocinga ir jautri, tačiau tuomet jaudulys buvo gerokai didesnis. Bet režisierius net ir pastabas sakė kitaip. Kurio nors vieno atlikėjo neplakė tarsi botagu. Tikrai nebuvo ko baimintis. Man apskritai buvo priimtina jo spektaklio koncepcija - nieko draskiško ar šokiruojančio neįvyko net per meilės sceną, kuri yra puikiausias operos momentas. Gražios emocijos ir nuostabūs vaizdai - į tai orientavosi režisierius, pasakodamas apie nelaimingą japonės meilę.

Neįprastos dovanos

- Kur buvote, kai išgirdote skaudžią žinią apie režisieriaus mirtį?

- Ta diena mano gyvenime buvo ypatinga. Su vyru Dariumi buvome išvykę į Vokietiją, kur šventėme savo vestuvių metines. Kai išgirdau apie A.Minghellos mirtį, pirma mintis buvo, kodėl tai nutiko tokią dieną, kai buvau tokia laiminga.

- Ar režisierius ką nors jums padovanojo prisiminimui?

- Jo žmona man padovanojo kinietišką nosinėlę, kurią turiu išsitraukti per vieną operos sceną, ir kitokių mielų daikčiukų. Tačiau ne tai yra svarbiausia. Pati didžiausia dovana - režisieriaus A.Minghellos scenos pamokos. Tai buvo tarsi stebuklas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"