TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Ramanauskas: "Per daug sovietinio brudo"

2007 12 21 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Algirdas (Algis) Ramanauskas (dažnai pridedama Greitai; g. 1970 m. Vilniuje) - pramogų verslo veikėjas, TV laidų vedėjas, aktorius, Vilniaus miesto politikos ir visuomenės veikėjas.

Studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, bet nebaigė. Dar nepradėjus Lietuvoje veikti komerciniams televizijos kanalams A.Ramanauskas su kolega Rimu Šapausku sukūrė juodojo humoro projektą "Radioshow", kuris iš pradžių buvo transliuojamas radijo eteryje, o 1995-aisiais persikėlė į televiziją. Dalyvavo ar dalyvauja rengiant laidas "Orbita", ZBTV, "Ragai", "Le Broniaus šou", "Baltish", vedė "Nacionalinę muzikos lygą". Jau kelerius metus humoro laidoje "Dviračio šou" kuria peliuko Sūrskio personažą. Nuo 2006 metų Tėvynės sąjungos Vilniaus skyriaus narys, nuo 2007-ųjų - Vilniaus savivaldybės tarybos narys. "Jokia stilistė tenekiša savo feldfebeliško snukio prie to, ko ji suprasti nesugeba", - gavome imperatyvų A.Ramanausko nurodymą, kai šis tikrino atsakymų į klausimus tikslumą. Tai stilistės ir nesikišo...

 

"Nesu politikas".

- Esate sakęs, kad nemėgstate kvailų žurnalistų ir jų kvailų

klausimų. Gal tuo ir pradėkime: į kokius klausimus neatsakinėjate?

- Nekalbu apie asmeninį gyvenimą. Neatsakau į klausimus, kuriuose daug žodelyčių "na", "sakykim", "tad", "na o". Tokius klausimus iš karto praleidžiu.

- Iš kur ta neapykanta dalelytėms?

- Tai nėra neapykanta. Tiesiog nemėgstu, kai absurdiškai maišoma literatūrinė ir šnekamoji kalba. Man tai primena vieną prastą laidą per LTV, kai šnekamosios kalbos situacijos yra įkalbamos taisyklinga lietuvių kalba. Tai taip nenatūralu, kad mane ima šiurpas iš gėdos.

- Kada suvokei, jog šalia pramogų pasaulio veiklos atėjo laikas rinktis ir politiko kelią?

- Nesuvokiu savęs kaip politiko. Esu visuomenės veikėjas, kuris pateko į savivaldybės tarybą. Nesu politikas.

- Kaip "visuomenės veikėjas, patekęs į savivaldybę", suvokia savo misiją, kaip sugeba atstovauti miestiečiams?

- Kol kas didelės naudos neatnešame, nes esame opozicijoje. Mes darome kažkokius politinės daugumos priežiūros darbus. Tačiau tai nėra tema, apie kurią norėčiau daug šnekėti.

- Ar tie metai sostinės taryboje pateisino bent kokius lūkesčius ar tikslus?

- Esame opozicijoje ir negalime nieko padaryti, išskyrus tai, kad kaip cerberiai stebime pozicijos daromas klaidas. Jų, be abejo, daroma daug.

- Kuo, paties manymu, skiriasi vadinamasis abonentinis Vilniaus valdymo laikotarpis nuo dabartinės valdžios valdymo?

- Nenoriu ypatingai gvildenti dabartinės valdžios klaidų ar gerų darbų, nes ypatingai stipriai ji nėra prisidirbusi. Man dabartinė Vilniaus valdžia labai prasčiokiška - pradedant elgesiu plenarinių posėdžių salėje, skambančiais iš tašių telefonais, jų kaklaraiščiais, baigiant kalbomis. Tas prasčiokiškumas kaip yla iš maišo lenda, kai jie prisiliečia prie tokių šventų dalykų kaip Jurgis Mačiūnas. Jeigu teisingai suprantu vicemero Paleckio poziciją, tai jo požiūris į Mačiūną gana priešiškas. Suprantu, kad gali būti ginčytina kai kurių meno darbų kaina. Nesu šių reikalų ekspertas. Tačiau šimtas tūkstančių paleckių nėra verti vieno tikro eksperto - Jono Meko - žodžio. Tikrai nemanau, kad Mekas kartu su "žydų mafija" bando čia mus visus išdurti. Tai kaimiečių baimė prieš tai, kas jiems yra nesuprantama. Panašiai "Gero ūpo" laidos "muzikantai" susprogtų išgirdę nonakordą.

Mažiausiai blogi...

- "Man pats svarbiausias klausimas yra bendruomeniškumas, bendruomenės skatinimas, nes mes, kaip ir visa pokomunistinė Europa, labai atsiliekam šituo klausimu. Aš nekalbu apie tai, kad turėtų kurtis kaip grybai po lietaus pašto ženklų rinkėjų klubai, bet gyvenamosios vietos prasme bendruomeniškumas yra nepaprastai svarbus dalykas, žymiai svarbesnis negu gali pasirodyti", - tai paties žodžiai. Kokiais konkrečiais darbais skatinate tą bendruomeniškumą?

- Jo skatinti niekaip nereikia, jis sustiprės pats savaime, kai tam bus pribręsta. Mes turime savo gyvenamajame rajone pakankamai šviesių, draugiškų žmonių bendruomenę. Tai ta geroji jau susiformavusi vidurinioji klasė, kuri kartu susirenka prie Kalėdų eglutės ar panašiomis progomis. Tai labai gerai, bet tik aš pats dar nesu labai bendruomeniškas, nes esu labai užsiėmęs.

O bendruomeniškumas kokiame nors Šeškinės gete, kuriame gyvena labai daug piktų ir mažas pajamas turinčių žmonių, yra sunkiai įsivaizduojamas. Jeigu mes bendruomeniškumu laikysime truputėlį daugiau negu papletkavojimą laiptinėje.

- Esate sakęs, kad "visos partijos Lietuvoje labai blogos. Bet konservatoriai yra mažiausiai blogi. Man labai patinka liberalai, Auštrevičiaus liberalai, ir mes esame patys artimiausi sąjungininkai su jais, bet aš pasirinkau konservatorius, nes jie man atrodo šiek tiek mielesni". Kaip pačiam nuskambėjo Seimo patvirtintos išvados, kuriose konservatoriai siejami su teroristais?

- Pasakysiu labai atvirai: aš tokių dalykų nežinau. Kitas dalykas - skiriu dvi konservatorių partijas. Ta, kuri buvo persmelkta megztųjų berečių retorikos, ir ta, kuri yra dabar. Su ta, kuri buvo anksčiau, neturiu nieko bendro ir žiūriu į tai su šypsena, o dabartinė Tėvynės sąjunga seniai išsigydžiusi nuo tų praeities dalykų.

Kiek yra tiesos dėl sąsajų su teroristiniais sluoksniais, dėl J.Abromavičiaus žūties, nežinau, nes tomis dienomis nebuvau partijos narys. Bet jeigu mano partija turėjo ryšių su teroristinę veiklą vykdžiusiais asmenimis, tai labai blogai.

- Tačiau domėtis šiomis istorijomis teko?

- Kaip aš galiu domėtis? Paskambinti A.Kubiliui ir paklausti, kas susprogdino tiltą per Bražuolę? Kiek įmanoma, domiuosi, teko ir Seimo komisijos išvadų santrauką skaityti.

Tautos šiukšlynas

- Pačiam istoriniai dalykai, kiek teko girdėti, juk nesvetimi? Nors apie darbą savivaldybėje kalbate nenoriai, tenka būti šalia garsių istorinių personažų - pirmą kyšį paėmusio ir pagauto parlamentaro Audriaus Butkevičiaus, per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso.

- Nepaisant to, kad Butkevičius teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti, vis tiek su juo sveikinuosi, nes jis yra atlikęs bausmę. Ir jis su manimi pakankamai gražiai sveikinasi. Tikrai prieš jį nedarau jokių pozų. Tas pats ir su Paksu - šaltai, bet gražiai pasisveikiname, kai tik pasimatome.

Bet yra kitas asmuo, su kuriuo negaliu sveikintis, kuriam negaliu paduoti rankos. Tai tas žmogus, kuris didžiuojasi tuo, kad jo senelis buvo išgama. Tuo savo didžiavimusi jis spjauna į veidą kiekvienam, kuris nukentėjo nuo to senelio. Kalbu apie Algirdą Paleckį. Jis yra kritęs labai žemai. Tokie pat kaip Paleckis man yra "lietuvių tautos rašytojas" apmyžtu veidu Vytautas Petkevičius ar nacistas Mindaugas Murza. Tai undergroundas, užribis, šiukšlynas.

- Esate anglų humoro gerbėjas, vartotojas, skatintojas. Ar lietuviško humoro aplinka labai kertasi su paties mėgstama tradicija?

- Esu britofilas, bet niekam nebruku savo nuomonės. Ir neskirstau humoro pagal tautybes. Nėra žydiško, britiško ar lietuviško humoro. Viskas vienas ir tas pats. Humoras gali būti tiesiog geras, blogas ar vidutinis, švankus ar nešvankus, bet tik ne nacionalus. Tai mitas.

- Ar lietuviai, paties manymu, supranta humorą? Jūsų laidų humorą?

- Be jokios abejonės. O mūsų laidos skirtingos. Peliukų humore yra ir klojimo teatro apraiškų. Tam, kad tas humoras būtų prieinamas platesnei visuomenei. Ir tai nėra blogai. Gana liūdna matyti ambrozijas, kuriose klojimo teatras dominuoja. Nauja laida "Baltish" daroma taip gerai, kaip mes mokame. Ji daroma tokiems žmonėms, kokius traktuojame kaip patys save.

- Ar humoras yra gelbėjęs iš politiškai keblių, konfliktinių situacijų?

- Nesu su tokiomis situacijomis susidūręs. Tai yra savivaldybės rangas. Turint omenyje mano kontekstą, tai, kad žmonės, kolegos taryboje į mane žiūri kaip į tą, kuris moka tik juokauti, tai man atvirkščiai - visai nesinori juokauti. Atsiranda kažkokia apsauginė reakcija, mažas protestėlis. Humoru niekada neatsakau, neturėjau tam progos. Tačiau man pačiam mano humoro jausmas, jo suvokimas gyvenime tik padėdavo. Nors yra buvę, kad po stipresnio pokšto, nebūtinai nešvankaus, nukentėdavo atmosfera. Tokių atvejų pasitaiko visiems, ne tik televizijos žmonėms.

- Nors sakote, kad nesate politikas, o tik visuomenės atstovas, tačiau esate pagalvojęs, ar verta kilti iki Seimo politikos "aukštybių"?

- Ne, todėl, kad tai labai rimtas dalykas. Aš dar ne visus spektaklius pastačiau ir filmus nufilmavau (juokiasi). Tiesiog nenoriu giliau eiti į politiką, nes jaučiu vidinę atsakomybę, tai profesionalus darbas. Ir šiaip Seime algos per mažos (juokiasi). Būdamas politikas turėčiau teisę prisidurti pinigų pagal autorines sutartis, tačiau pernelyg gerbčiau savo rinkėjus, kad leisčiausi į tokią avantiūrą. Ne viską padariau, ką norėjau padaryti, todėl į tą politiką nelendu ir nežadu greitai lįsti. Kada nors, be abejo, būsiu kaip minimum užsienio reikalų ministras.

- Esate kategoriškai įvertinęs filmą "Vienui vieni": "Labai juokingas filmas yra "Vienui vieni". Juokiausi iki ašarų: kautynių scenos buvo padarytos dar geriau nei mūsų su Šapausku "Komisarai" "Orbitoje". Kas išmokė tuos visus vaitkus gaminti tokį šūdą?! Juk, kalbant rimtai, "Vienui vieni" yra pasityčiojimas iš Rezistencijos!" Ką, jei ne paslaptis, ketinate kurti pats?

- Labai noriu padaryti pilno metro filmą, kuris nebūtų komedija. Traukia pokario tematika, nes ji labai mažai nagrinėta, labai dramatiška ir įdomi. Labai įvairiapusė. Mane tai labai domina, ir kada nors tai padarysiu. Vien todėl, kad tai būtų geresnis filmas už "Vienui vieni", nes jį žiūrint apima didžiulė gėda. Tik kol kas mano laiką atima muzikiniai projektai.

- Ko dar gali laukti klausytojai?

- Su muzika niekada nebuvau išsiskyręs, kartas nuo karto, sporadiškai su Rimu Šapausku išleidžiame tekstinius ir muzikos albumus. Galiu pasididžiuoti, kad grupė "Radioshow" yra viena geriausių Lietuvos džiazo grupių, kurioje susirinkę labai aukšto lygio muzikantai. Su didžiausiu malonumu dalyvavome festivalyje "Be2gether". Nuo tokių dalykų kaifuoju.

- Savo dalyvavimu šiame festivalyje jaučiatės smarkiai prisidėjęs prie demokratijos palaikymo, plėtros Baltarusijoje?

- Ne (juokiasi). Bet aš buvau Baltarusijoje tuometinio ambasadoriaus Petro Vaitiekūno kvietimu. Susitikau su jų uždraustų arba beveik uždraustų baltarusių jaunimo grupių atstovais. Kažkiek gal tos demokratijos ir paskleidžiau, kalbant rimtai. Kai mane pakvietė, tai paprašiau, kad man būtų suteikta absoliuti saugumo garantija, nes 2001 metais filmavome prie Baltarusijos ambasados Vilniuje, kur laikiau plakatą su užrašu "Lukašenka - dalbajob" ("Lukašenka - mulkis" - rus.). Todėl nesijaučiau būsiąs saugus Minske, prašiau, kad ambasados automobiliu būčiau nuvežtas, pernakvindintas ambasadoje ir vėl išvežtas į Lietuvą. Taip ir buvo padaryta.

Švietimo bėdos

- Daugėja nuomonių, kad ne viskas gerai klostosi su demokratija ir pačioje Lietuvoje?

- Gerbiu įvairias nuomones, tačiau man tokios pesimistinės nuotaikos neatrodo teisingos. Mano realizmas optimistiškesnis. Yra daug problemų, daug vaikiškų ligų, kuriomis sergame. Net apie plačiai diskutuojamą ir neigiamai vertinamą emigraciją galima pažiūrėti iš kitos pusės - galbūt lietuviai yra tokie žmonės, kurie fiziškai negali ir nenori gyventi skurde. Ir valio, kad jie išvažiuoja. Jei kokiam pamaskvio gyventojui gera gyventi ruberoidu apkaltame garaže, tai jis niekada niekur nevažiuos, bet tai nėra sektinas pavyzdys.

- Aštriai kritikuojate pačios prasčiausios kokybės rusiškos popkultūros įsigalėjimą Lietuvoje...

- Aš kalbu apie kalėjimo "kultūrą", nes rusiška kultūra buvo vienu "Auroros" kreiserio šūviu nušauta 1917 metais. Tai, kas ten liko, yra zonos kultūra, "blatniaga". Beje, ką tik filmavome M.Musorgskio "Parodos paveiksliukus" - tai yra kultūra. Stravinskis, Čaikovskis. O to, apie ką klausiate, negalima vadinti rusiška kultūra.

- Tačiau kaip žaboti tos kalėjimo kultūros vartojimą?

- Niekaip, nes tai gali sukelti natūralią pasipriešinimo, atvirkštinę reakciją. Kaip žmogui, kuris tarnavo sovietų armijoje, kas jau yra didžiulė trauma, kuriam dabar apie 50, įteigsi, kad jis didžiąją gyvenimo dalį buvo maitinamas visišku mėšlu? Toks žmogus sureaguos piktai, tai geriau jam to net nesakyti, tai praeis savaime. Aš tiesiog kartas nuo karto, pasitaikius progai, išloju savo įtūžį tos "kultūros" atžvilgiu. Bet nemanau, kad reikėtų ką nors mokyti. Kita vertus, manau, kad mūsų vaikai turi būti griežtai atriboti nuo Vysockio žargono, kuris dažnai pasitaiko iki šiol kai kuriuose pas mus retransliuojamuose TV kanaluose.

- Gauname ES paramą žemės ūkiui, kitoms sritims plėsti. Ar nereikėtų paramos Vakarų kultūros plėtrai?

- Būčiau už tai. Vakaruose taip pat yra šlamšto, bet žymiai mažiau nei ten, iš kur atėjo "blatnaja" kultūra. Tačiau kaip tai daryti, iki galo nežinau. Lietuvoje baisi švietimo situacija. Reforma iki galo neįvyko. Kol kas dar mokyklose dėstoma Žemaitė, Simonaitytė ir kiti visiškai beverčiai autoriai, tačiau, kiek teko domėtis, vaikai nesužino, kas toks yra Kurtas Vonnegutas.

Čia kaip su kariuomene ir policija. Lietuvoje kariuomenė buvo sukurta nuo nulio, todėl net ir su savo trūkumais ji yra pakankamai neblogos būklės. Policija buvo tęstinumas iš milicijos, todėl ir turime korupcijos lizdą. Toks pats tęstinumas yra ir švietime. Prakeiktą Žemaitę reikia rauti su šaknimis.

- Galėtumėte švietimo reformos metmenis rengti!

- Manau, kad tai bergždžia, prie to dar nepribręsta. Žemaitė, pro šalį pjaunantys sutvėrimai iš laidos "Gero ūpo" yra neliečiamos šventos karvės. Todėl, kad sovietmečiu Katalikų Bažnyčia ir etnokultūra buvo vieninteliai kažkiek leidžiami dalykai. Dar krepšinis. Buvo galima rėkti: "Žalgiris", buvo galima dainuoti liaudies dainas, didžiuotis savais grafomanais. Bet tie sovietinės agresijos laikai praėjo. Galima atsitiesti ir atsikratyti to viso brudo.

- Kokius lietuvių autorius paliktumėte?

- B.Sruogą, keturvėjininkus, nepaisant to, kad buvo socialistai. Nors tais laikais ir aš būčiau buvęs socialistas. Dar nuo sovietmečio įprasta aukštinti juodžemio "rašytojus" ir žeminti "buržuazinius", kurių būta visai neblogų.


"Mano "kategoriška" nuomonė dažniausiai yra juokai. Iš tiesų esu labai sukalbamas ir linkęs į kompromisus. Aišku, jeigu kalbame apie santykius su normaliais žmonėmis, o ne ivanovais."

"Aš gi gyvenime esu saikingai konservatyvių pažiūrų, jeigu norit, vadinkit mane moderniuoju konservatoriumi, nesuklysit. (...) Bet prisipažįstu, kad kiekvieną, paėmusį į rankas pusiau derančią akustinę gitarą ir užbliovusį ką nors iš "Liubė" repertuaro, galėčiau sušaudyti be teismo ir tardymo."

"Demoralizuoja tas sovietinis raugas, taip įsiėdęs mums į smegenis. Visi tie siaubingi rusiški kriminaliniai serialai, ta absoliučiai klaiki rusiška "popmuzika" (atliekama taip pat ir lietuvių atlikėjų lietuvių kalba), visa ta "vodkė", tie klaikūs Rusijos kalėjimų anekdotai, tie susmirdę KVN'ai ("Linksmųjų ir išradingųjų klubas" - aut.), ta prakeikta juoda duona su riebia kiaulės mėsa, ta homofobija ir antisemitizmas, tie juodi, barzdoti ir beraščiai Pakso sektantai, paniekinantys sąvokas "tvarka" ir "teisingumas", ta nostalgija klaikios techninės ir moralinės kokybės sovietiniams "multikams", tas urvinis antiamerikanizmas, tas lietuvių kalbos prievartavimas tais klaikiais pusžodžiais kaip "tūsas", "prikolas" ir pan. bei daugybė kitų dalykų."

Iš A.Ramanausko kalbų spaudoje.


"Jis yra komediantas, žmogus, kuris tyčiojasi iš savęs, kitų, iš visiems brangių vertybių. Savivaldybės tarybos darbui jis nei padeda, nei trukdo, nes yra iš tos kategorijos žmonių, kurie negali nei padėti darbe, nei pakenkti. Komediantas jis ne tik TV ekrane, bet ir visur, nes tai jau ne vaidmuo, o dvasios būsena. Ir tai susiję, manau, su jo psichologinėmis, jei ne psichinėmis, problemomis. Ką čia ir pridursi..." - Vilniaus tarybos narys liberaldemokratas (partija "Tvarka ir teisingumas") Audrius Butkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"