TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Sekmokas: svarbiausia - suvokti, kad ne pelnas yra svarbiausia

2009 06 01 0:00
A.Sekmokas: "Atkakliai kartojame, kad būtina orientuotis į elektros bei kitų energijos šaltinių vartotojų ilgalaikius interesus."
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Energetikos sektoriaus įmonių vadovų galvose vis dar sunkiai prigyja dabartinės Vyriausybės deklaruojama nuostata, kad svarbiausia - ne pelnas, o energijos vartotojų interesai ir valstybės energetinis saugumas.

Taip LŽ tvirtino energetikos ministras Arvydas Sekmokas, pasak kurio, iki šiol energetikos srityje buvo pirmiausia orientuojamasi į pelną ir didelius vadovų atlyginimus. "Reikia, kad pokyčiai įvyktų galvose, kurios aklai orientuotos siekti pelno ir asmeninių didelių pajamų", - teigė ministras.

- Po Seimo rinkimų, nepaisant taupymo vajaus, buvo įsteigta nauja - Energetikos ministerija (EM). Kokie svarbiausi darbai atlikti per praėjusį pusmetį? Ar gali Lietuvos piliečiai jau dabar pajusti ministerijos teikiamą naudą?

- Ministerija gyvuoja ne pusmetį, o kiek daugiau nei tris mėnesius. Kad pasijustų nauda, reikėtų ilgesnio laiko. Nors kai kurie konkretūs dalykai jau dabar yra matomi iš šalies.

Atkakliai kartojame, kad būtina orientuotis į elektros bei kitų energijos šaltinių vartotojų ilgalaikius interesus. Iki šiol buvo orientuojamasi tik į energetikos bendrovių pelną, atstovauta tik jų interesams. Mes šitą orientaciją keičiame, nors tai - nelengvas procesas. Turime Lietuvoje natūralių monopolijų, kurioms siekti pelno vartotojų sąskaita labai lengva: jų neriboja konkurencija.

Dar prieš įsteigiant EM, mes pristabdėme elektros kainos augimą. Nuo liepos 1 dienos elektros kaina vartotojams turės sumažėti vidutiniškai 4 centais.

Be to, kalbėjomės ir su "VST", ir su RST, kad jie pradėtų kitaip žiūrėti į elektros energijos vartotoją, kuris nėra vien pajamų šaltinis: energetikos bendrovės turi jam dirbti. Taip turi būti esant rinkos ekonomikai, o mūsų aplinkybėmis konkurenciją keičia reguliatoriai.

Kita svarbi ministerijos darbų sritis - tai Lietuvos energetinio saugumo didinimas. Šioje srityje taip pat žengėme reikalingus žingsnius. Iki šiol buvo daug kalbama apie naujos branduolinės jėgainės statybą, o dabar jau atrenkamas konsultantas, kuris parengs verslo modelį ir parinks strateginį investuotoją. Suformulavome aiškius politinius, ekonominius ir techninius reikalavimus naujai branduolinei jėgainei; jie patvirtinti Vyriausybės nutarimu. Kartu vyksta parengiamieji darbai elektros tilto su Švedija statybai pradėti.

Galiausiai matome, kad po truputį mažės dujų kaina; dujų kaina mažėja visame pasaulyje. Tačiau ir šiuo atveju įmonės turėtų orientuotis ne vien į pelną, bet ir siekti, kad dujų kaina būtų pagrįsta - realių sąnaudų ir pasauline energijos išteklių kaina. Ilgainiui mažėjant dujų kainai, turėtų mažėti ir šildymo kaina. Žinoma, susiduriame su nemenku pasipriešinimu.

- Kas priešinasi?

- Priešinasi didžiosios energetikos bendrovės. Persiorientuoti nuo pelno į kitus kriterijus - į energijos tiekimo patikimumą, pagrįstą energijos kainą, o ne į maksimalią galimą naudą vartotojų sąskaita - yra nelengvas pokytis. Daugeliui vadovų jis net sunkai suvokiamas. Tie valstybinių įmonių vadovai, kurie nesugebės susivokti ir prisitaikyti, turės būti keičiami kitais - suvokiančiais, kad turime dirbti vartotojui.

- Minėjote, kad turėtų mažėti šildymo kaina. Tačiau šį šildymo sezoną, kai pasaulinės dujų kainos buvo smarkiai kritusios, už šildymą vartotojai vis tiek mokėjo labai daug. Dabar sakoma, kad šildymas turėtų pigti 15-20proc., tačiau žmonės to nepajus, nes panaikinta 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Ar šildymas yra toks dalykas, kuris Lietuvoje gali tik brangti?

- Kainas nustato reguliatorius - Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija (VKKEK). EM būtų neteisi, jei mėgintų kištis. Anksčiau problema kaip tik buvo tai, kad VKKEK buvo diktuojama didinti kainas. Komisija savo ruožtu turi būti nepriklausoma. Ji turi veikti atsižvelgdama ir į ekonominę padėtį, ir į įmonių sąnaudas. Reguliatorius turi nustatyti kainų ribas, o įmonės - veikti ir nustatyti įkainius pagal naują turto vertinimo metodiką bei naujas vartotojų prijungimo taisykles.

Ministerija gali sakyti, kad reikėtų mažinti kainas, atkreipti dėmesį į neteisingą balansą tarp vartotojų ir energetikos bendrovių interesų. Tačiau konkrečios kainos - VKKEK atsakomybė.

- Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė įvardijo penkias problemines sritis, už kurias atsakingos penkios ministerijos, tarp kurių minima ir Jūsų vadovaujama ministerija. Kaip vertinate šią kritiką? Kokių priekaištų Jums turi D.Grybauskaitė?

- Negirdėjau iš išrinktosios prezidentės jokių priekaištų. Yra dvi skirtingos jos žodžių interpretacijos. Viena interpretacija - kad esama tam tikrų problemų EM. Kita interpretacija - kad problemų esama energetikos srityje. Tas problemas mes ir sprendžiame: giname ilgalaikį vartotojų interesą ir rūpinamės energetiniu saugumu. Keisti nuo sovietmečio susiklosčiusią situaciją šioje srityje galima norėti greičiau - to, kaip suprantu, ir nori prezidentė.

Nuo 2004 metų esame Europos Sąjungos (ES) nariai, apie energetinę nepriklausomybę skelbiame nuo 1990 metų, tačiau Lietuva vis dar tebėra mūsų Rytų kaimynės energetinės sistemos dalis. Iki šiol nebuvo žengta esmingesnių žingsnių, stiprinant energetinį saugumą ir nepriklausomybę. Turime vienintelį dujų tiekimo šaltinį - "Gazprom", o dujų terminalo ir kiti tarptautiniai strateginiai projektai beveik nejuda iš vietos. Iš esmės nieko nenuveikta ir elektros energetikos srityje.

- Kada planuoja baigti darbus Jūsų vadovaujama vyriausybinė komisija, svarstanti "Leo LT" ateitį? Ar jau yra aiškios preliminarios išvados? Ar nors apytikriai jau žinomi pretendentai statyti branduolinę jėgainę?

- Darbo grupės galutinės išvados turi būti pateiktos ne vėliau kaip liepos mėn. 15 dieną. Pirmą prezidentės D.Grybauskaitės darbo dieną išvados bus padėtos ant jos stalo. Konkrečios ankstesnės datos įvardyti negaliu. Tai nėra vilkinimas: kaip ir prašė prezidentė, drauge su teisininkais intensyviai dirbama, kad tos išvados būtų pateiktos kuo greičiau. Dabar svarstomi galimi scenarijai.

Nauja atominė elektrinė turės užtikrinti ilgalaikį vartojimo ir generavimo balansą: tai - pagrindinis reikalavimas. Pagal jį bus galima rinktis konkrečius reaktorių gamintojus. Parinktas konsultantas taip pat turės įvardyti ir maksimalų leistiną vieno bloko, ir bendrą elektrinės galingumą.

- Kokia tikimybė, kad projekte dalyvaus ir lenkai, ir latviai, ir estai?

- Kalbame pirmiausia apie Baltijos kraštų energetinę sistemą: vadinasi, ir apie latvių ir estų dalyvavimą. Latvių ir estų įnašas į bendrą objektą būtų pirminis ir, ypač Latvijos atveju, antrinis rezervas, užtikrinsiantis tinklo stabilumą. (Pirminis ir antrinis rezervai užtikrina, kad sistema veiks stabiliai, net sustabdžius kurį nors jėgainės bloką). Tai tam tikrą vertę turėsiantis įnašas "natūra", leisiantis latviams ir estams turėti savo dalį naujos branduolinės jėgainės projekte. Taip pat reikėtų įvertinti elektros kiekį, kurį jie norėtų gauti: tai būtų ir jų indėlio, ir apskritai svarstomo modelio dalis. Tačiau patį modelį turi parengti konsultantas, kurį atrinksime.

Panašiai yra ir Lenkijos atveju. Jei ji negali siūlyti rezervo, tai gal galėtų tą rezervą pirkti iš Švedijos; tai būtų jos įnašas. Kalbėdami apie Lietuvos įnašą, turime įvertinti aikštelės, kurioje bus statoma jėgainė, vertę. Didžiojoje Britanijoje tokios aikštelės prancūzams buvo parduotos už labai didelę kainą. Antra mūsų įnašo dalis - esama infrastruktūra; trečia - pirminis ir antrinis rezervai; ketvirta - Lietuvos įsipareigojimai pirkti tam tikrą kiekį elektros; penkta - branduolinio saugumo užtikrinimas, taip pat turintis savo kainą; šešta - teigiama visuomenės nuomonė; galiausiai - mūsų įdirbis, branduolinio kuro saugojimas ir jėgainės uždarymo sąnaudos.

- Ar Lietuva turės arba sieks turėti 51 proc. akcijų paketą?

- Tikrai nesiimu vertinti procentais.

- O strateginio investuotojo užduotis - atsinešti pinigus?

- Ne tik pinigus, finansavimą, bet ir žinias - sugebėjimą tokį projektą įgyvendinti. Savo ruožtu jam svarbi funkcionuojanti elektros rinka, kurią jis gauna.

- Ar neatsitiks taip, kad derybos su lenkais, latviais ir estais labai užtruks ir projektas dėl to įstrigs?

- Nemanau, kad latviai ir estai atsisakytų to, ką jie gali gauti, įvertinus jų įnašus - t. y. ką jie gali gauti vien už tai, kad imsis užtikrinti pirminį ir antrinį rezervus. Jų interesas - dalyvauti Baltijos šalių energetinėje sistemoje. Be to, jie visą laiką teigia norį gauti tam tikrą elektros kiekį. Taigi jėgainės statyboje jie gali dalyvauti net be finansinio įnašo, kurį galėtų atsinešti strateginis investuotojas. Tačiau ir Latvija, ir Estija, ir Lenkija gali ateiti į projektą su savo pinigais.

Galiausiai net jei kurios nors iš minėtų valstybių atsisakytų dalyvauti projekte, mes jį vis tiek tęstume. Galbūt jėgainės galingumas tada būtų mažesnis: tikrai nekalbėtume apie kelis blokus.

- Ar latviai šiandien yra pajėgūs prisidėti finansiškai prie šio projekto?

- Tai - latvių pasirinkimas. Kiekviena šalis yra laisva dalyvauti arba nedalyvauti.

- Dalis žiniasklaidos pateikia tokį vaizdą: kol "Leo LT" esą "kovojo dėl teisės išgyventi", Energijos realizacijos centras (ERC) pasirašė ilgalaikes sutartis su "Inter RAO JES". Pagal jas, mes neva "20 metų turėsime pirkti iš Rusijos ir Baltarusijos maždaug tris kartus daugiau" elektros, nei jos bus pagaminama Lietuvoje, uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Ar tai tiesa?

- Tai jau ERC problema - kur dėti tą elektrą, kurią jie įsipareigojo pirkti. Jei jie susidės ją ant lentynos, negalėsiu tam prieštarauti. Jei jie ras kitą realizavimo būdą, tai - jų reikalas. Mes planuojame nuo kitų metų sausio pradžios pradėti kurti elektros rinką. Apie 35 proc. elektros bus parduodama ir perkama rinkoje, o 65 proc. sudarys privalomas pirkimas. Tiekti elektrą, matyt, bus pasirengę ir estai, ir suomiai. Jei pritrūks, galėsime pirkti iš Rusijos. Bet visa tai - rinkos sąlygomis. Taip pat ir ERC galės siūlyti rinkai elektros už mažesnę kainą. Tačiau jokių įsipareigojimų pirkti elektrą iš Rusijos Lietuva neprisiėmė.

Didžioji dalis privalomo pirkimo bus iš Elektrėnų jėgainės. Kita dalis - iš atsinaujinančių energijos šaltinių, trečia dalis - kogeneracija.

- Kodėl Elektrėnuose pereinama nuo dujų prie mazuto?

- Mazuto gautume iš mūsų vietinės įmonės - "Mažeikių naftos". Taip skatintume mūsų ekonomiką ir būtume mažiau priklausomi nuo Rusijos dujų. Be to, mazuto pagrindu pagamintos elektros sąnaudos bus apie 10 proc. mažesnės nei elektros, gaminamos dujų pagrindu. Investavome nemažą sumą į Elektrėnų generatorių valymo įrenginius.

- Kylant naftos kainoms, Elektrėnuose pagaminama elektra, tikėtina, brangs. Ar apskritai ilgainiui bus mažinama privalomai perkamos elektros energijos dalis?

- Nemanome, kad privalomai perkamos elektros energijos dalis būtų mažinama kitais metais. Vėliau, žinoma, bus mažinama. Kylant naftos kainoms, atitinkamai kyla ir kitų energijos resursų kainos. Todėl vis tiek turėsime užsitikrinti bazinį elektros tiekimą iš Elektrėnų. O dėl mažesnės importuojamos energijos kainos turėsime subsidijuoti elektros gamybą Elektrėnuose (gindami viešąjį interesą), nes importuotojai taikys puse cento (ar panašiai) mažesnę kainą, nei kainuos Elektrėnų pagaminama elektra. Kitaip tariant, "numušdami" Elektrėnų elektros kainą užsitikrinsime pigesnį importą.

- Kokie didžiausi trukdžiai kyla EM, vykdant šios Vyriausybės skelbiamą permainų politiką?

- Sakyčiau - įtikėjimas, kad pelnas yra svarbiausias tikslas. Turime suvokti, kad svarbiausias tikslas yra vartotojų interesai ir energetinio saugumo didinimas. Reikia, kad pokyčiai įvyktų galvose, kurios aklai orientuotos siekti pelno ir asmeninių didelių pajamų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"