TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Užkalnio paauglystė

2012 08 24 12:00
A.Užkalniui 41 metai, bet jis iki šiol maištauja. "Gali būti, kad mano branda pavėluota", - šypteli vyras. /BTV archyvo nuotraukos

Naujajame BTV sezone dienos šviesą išvys antrasis pokalbių laidos "Užkalnio 5" sezonas. "Lietuvos žinių" žurnalistas kalbina itin prieštaringai vertinamą jos vedėją Andrių Užkalnį.

Šis vyras rašo komentarus laikraščiams, žurnalams, portalams ir garsėja aštriais tekstais. Praėjusių metų spalio 4 dieną jis debiutavo kaip "Užkalnio 5" šeimininkas. Į antrąjį šou sezoną skandalistas žengs su asistente kosmetologe Viktorija Koiro, kurią išsirinko iš būrio kandidačių.

"Neigiamos emocijos yra mano darbo dalis, bet jos nėra mėgstamiausias mano veiklos dalykas", - sako A.Užkalnis, kurį nuolat pliekia pasipiktinę interneto komentatoriai. Jis neslepia, kad dalis žiūrovų nusivylė jo laida, nes kalbindamas studijos svečius pašnekovas nėra toks maištingas kaip rašydamas. Kalbama, kad po 16 su puse Didžiojoje Britanijoje praleistų metų į Lietuvą šis veikėjas grįžo, nes užsienyje prisidirbo. Išgirdęs apie tai interviu herojus juokiasi.

- Prieš urbanistinę skaitmeninę visuomenę nukreiptos aktoriaus Rolando Kazlo mintys Jums atrodo kaip tobulas kliedesys, Valstybinė kalbos inspekcija - idiotų gauja, o amerikietiškas "Disneilendas" gėris. Skaitant Jūsų tekstus susidaro įspūdis, kad prieštaraujate vien dėl prieštaravimo. Gal taip ir yra?

- Ne, prieštarauju tikrai ne vien dėl prieštaravimo. Paaštrinu žodžius dėl efekto, stengiuosi ryškiau padažyti mintis. Mano žodžiai tiksliniai, skirti auditorijai. Tačiau neimu temų iš oro. Rašydamas apibendrinu, bet yra dalykų, dėl kurių stipriai nesutinku.

Kai apie ką nors rašau pozityviai, tai sukelia kur kas didesnę agresyvią, protestuojančią reakciją. Galima parašyti labai gražų, elegišką straipsnį apie tai, kad Lietuvos pajūris yra gėris. Bet reakcija į tokią publikaciją būtų ne mažiau agresyvi, o gal dar piktesnė nei į tekstą, kuriame parašyčiau, kad visi yra runkeliai, kurie vaikšto nesiprausę.

- Tautiečiai Jus myli arba Jūsų nekenčia. Kuri emocija Jums labiau patinka?

- Man labiau patinka, kai mane myli. Man patinka, kai su manimi maloniai šneka, kai pasako ką nors gero. Turiu storą odą ir gebėjimą nusipurtyti neigiamus komentarus, neigiamas emocijas. Neigiamos emocijos yra mano darbo dalis, bet ši dalis nėra mano mėgstamiausia.

- Jūsų tekstai prieštaringi ir aštrūs, tačiau vesdamas "Užkalnio 5" Jūs toks nesate. Nemanote, kad dalis Jūsų gerbėjų dėl to nusivilia?

- Manau, kad buvo ir taip. Skiriasi žanrai ir jų priemonės. Laida vis tiek susiranda žiūrovą. Lygiai taip pat, kai parašiau savo pirmąją knygą apie Angliją (2009 metais išleistą "Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį" - aut.), dalis skaitytojų nusivylė. Jie tikėjosi, kad ji bus tokios koncentracijos kaip 60-70 "Lietuvos ryto" skilčių. Bet knyga surado savo skaitytoją. Kai rašai, viskas priklauso nuo tavo plunksnos, žodžių seką gali dėlioti, kaip tau patinka, o laidoje prieš tave yra gyvas žmogus, kuris turi savo dinamiką, savo kalbėjimo manierą. Sunku vesti "Užkalnio 5" tuo stiliumi, kuriuo rašai straipsnį kompiuteriu.

16 su puse metų Didžiojoje Britanijoje praleidęs A.Užkalnis nepatyrė tėvynės ilgesio. "Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą išvažiavau lygiai taip pat kaip iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją", - sako jis.

- Jūsų laidos asistente tapo kosmetologė Viktorija Koiro, "Facebook" paskelbtame konkurse įveikusi beveik 60 kandidačių. Kuo ji nusipelnė tokio garbingo titulo?

- Nežinau, kiek šis titulas garbingas. Darbas ekrane. Tiek mano, tiek kūrybinės laidos grupės nuomone, sutapo lūkesčiai. Viktorija geba kalbėti ir elgtis prieš kameras. Laikas parodys, ar lūkesčiai ir planai pasiteisins.

- Asistentė užduos klausimus ar tiesiog maivysis?

- Tikriausiai bus ir to, ir to. Viskas priklausys nuo konkretaus pašnekovo. Asistentė "Užkalnio 5" yra režisūrinis sprendimas, vaizdo pagyvinimas. Ji mane papildys. Esu tikras, kad tai pasitvirtins. Bet kol nebuvo pirmojo filmavimo, ankstoka apie tai kalbėti.

- Citata iš 2011 metų liepos 28 dienos BNS direktoriaus ir vyr. redaktoriaus Artūro Račo, su kuriuo ne kartą susikirtote blogosferoje, internetinio dienoraščio "Racas.lt" įrašo: "Nes A.Užkalniui reikia skirti dėmesio, jis to nusipelno, nes, mano supratimu, yra pavojingas. Panašiai kaip R.Janutienė ar K.Krivickas." Ką manote apie TV3 "Paskutinės instancijos" ir "Kodėl?" vedėją Rūtą Janutienę ir "Akistatos" rūsčiaveidį Kristupą Krivicką?

- Nepasakyčiau, kad jie pavojingi. Yra skirtingi žurnalistikos žanrai. Ir R.Janutienė, ir K.Krivickas turi savo žanrą, daro laidas taip, kaip jie daro. Jie nemoko manęs, kaip kurti laidą, todėl aš jų irgi nemokysiu. Beje, Kristupas dalyvavo "Užkalnio 5". Tai nebuvo pati įspūdingiausia laida, nes jis buvo nusiteikęs agresyviai; iš manęs turbūt irgi tikėjosi agresyvesnio bendravimo.

A.Račas mano, kad tokie žmonės kaip aš formuoja visuomenės nuomonę arba daro jai įtaką neturėdami tam moralinės teisės. A.Račo požiūris kitoks, jis turi tam tikrą vertybių skalę, kurią nuosekliai gina. Kai kurie sako: "Ar tau su Raču nereikėtų prisėsti išgerti alaus ir viską išsiaiškinti? Galėtumėt būti draugais." Bet tai nėra siekiamybė. Mes esame visiškai skirtingi žmonės, turintys skirtingus požiūrius, skirtingus draugus, auditorijas ir vertintojus.

- Ar A.Užkalnis pavojingas?

- Tikrai ne. Gal ir yra jaunesnių žmonių, kurie paskaitę mano tekstus pradės kalbėti kitaip, galbūt jiems išsprūs žodis, kurio jie anksčiau nevartojo. Bet tokiu atveju mes kalbame apie lengvai paveikiamus žmones, kuriems bet kas gali lengvai daryti įtaką. Nepasakyčiau, kad mokau blogo arba kurstau daryti blogus dalykus. Nemanau, jog kas nors ką nors primušė ar išplūdo dėl to, kad pasiskaitė Užkalnio.

- Nestudijavote žurnalistikos ir neturite jokio aukštojo išsilavinimo!

- Nestudijavau žurnalistikos ir neturiu įgyto aukštojo išsilavinimo. Trejus metus Vytauto Didžiojo universitete, į kurį įstojau 1989-aisiais, studijavau humanitarinius mokslus, bet diplomo negavau, kadangi turėjau daug darbų ir užsiėmimų. Galimybės užsidirbti pinigų mane atitraukė nuo akademinės veiklos. Mąsčiau apie grįžimą į studijas, bet mąstymas nevirto praktika. Viena vertus, būtų smagu grįžti. Tiems, kurie sako, kad neturiu diplomo, galėčiau pasakyti, kad jį jau turiu. Antra vertus, kas realiai nuo to pasikeistų? Kas nors pasiūlytų daugiau pinigų už mano rašymus?.. Nepasiūlytų. Aišku, atsivertų tam tikrų naujų galimybių, bet ar man pačiam jos įdomios? Galėčiau nueiti į kokią nors valstybės tarnybą, turėti savo kabinetą ir važinėti į komandiruotes. Aš to nenoriu. Man tai neįdomu.

- Didžiojoje Britanijoje praleidote 16 su puse metų. Ar patyrėte beprotiškai taurų jausmą - tėvynės ilgesį, apie kurį nuolat kalba lietuviai emigrantai?

- Nepatyriau to jausmo. Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą išvažiavau lygiai taip pat, kaip ir iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Atsirado geresnės sąlygos nei tos, kurias turėjau. Dabartinė veikla gerokai įdomesnė negu pareigos, kurias ėjau BBC (pašnekovas buvo BBC monitoringo tarnybos Europos ir Lotynų Amerikos šalių skyriaus vadovas - aut.) prieš palikdamas šį darbą. Kai 1995-aisiais išvažiavau į Didžiąją Britaniją, man darbas BBC buvo kur kas patrauklesnis nei laisvai samdomo vertėjo ir žurnalisto darbas Lietuvoje.

- Teko girdėti, kad grįžote į Lietuvą, nes Didžiojoje Britanijoje kažko prisidirbote. Prisidirbote?

- (Juokiasi.) Ne. Apie tai gana dažnai kalbama, prisiskaitau visokių durnų komentarų. Tai vienas tų mitų, kuriuos smagiausia pašerti ir pacituoti.

- Esate maištininkas. Ar 41 metų vyrui tinka maištauti?

- Ar tinka maištauti?.. Nežinau, bet dėmesį tai atkreipia. Be publikos dėmesio aš esu niekas. Gyvenu ir mintu žmonių dėmesiu. Kai atkreipiu publikos dėmesį, esu jai įdomus, sugebu suvirpinti arba nustebinti. Krepšininkas patraukia dėmesį, nes geriau už kitus mėto kamuolį. Rūta Meilutytė (plaukikė, 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje Londono olimpiadoje iškovojusi aukso medalį - aut.) plaukia greičiau už kitus. Aš dirbu su žodžiais ir mintimis. Tai mano duona. Į maištavimą, kaip Jūs jį pavadinote, reikia žiūrėti ne tik kaip į mano asmenybės dalį, bet ir kaip į mano profesijos dalį. Nežinau, ar kam nors gali būti įdomus su žodžiais dirbantis žmogus, niekuo nepatraukiantis dėmesio.

- Paprastai žmonės maištauja paauglystėje, o vėliau prisitaiko ir nustoja. Kodėl nenustojote maištauti?

- Gali būti, kad mano branda pavėluota. Paauglystėje nebuvau labai maištingas.

- Gal Jums paauglystės stadija?

- Jo, jo, jo. Praeis dar penkeri metai ir pradės kaltis barzda (juokiasi). Šiek tiek paaugliškas mano elgesys ir yra išskirtinumas. Daugiausia pranašumų gali turėti ne eidamas su sistema, o sugebėdamas daryti ką nors kitaip.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"