TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

A.Valinskas ir kiti - kaip veidrodyje

2008 12 13 0:00
Aktoriaus R.Šimukausko teigimu, juodu su A.Valinsku panašūs išvaizda, bet ne charakteriu.
LNK, LŽ archyvo nuotrauka

Iš televizoriaus ekrano skamba valinskiškas "nafig", baukutiškas kvatojimas, savimylų blondinų komentarai... Sužinosite, kas po visu tuo slepiasi.

Mes jums pasakojame ne apie Arūną Valinską, atėjusį iš pramogų pasaulio ir tapusį Seimo pirmininku, ryškią aktorę Astą Baukutę, dabar kremtančią politikos pradžiamokslį, kokiame nors klube ar bare ne kartą matytus blondinus, plepančius banalybes, o apie šiuos personažus vaidinančius aktorius: Ramūną Šimukauską, Vitaliją Mockevičiūtę, Sergejų Ivanovą ir Vaidotą Žitkų. Jie mus įsileidžia į vaidmenų kūrimo virtuvę, kai ką atskleidžia ir apie asmeninį gyvenimą. LNK humoro laidos "Dviračio šou" naujus personažus kuriantys aktoriai labai užsiėmę, mat visi ir televizijoje filmuojasi, ir teatro scenoje vaidina. Tačiau rado laiko susitikti su žurnalistėmis: iš Vilniaus atgal į gimtąjį Kauną grįžti turėjęs Ramūnas - 25 minutes ir 57 sekundes, po spektaklio Nacionaliniame dramos teatre namo pas devynmetį sūnų skubėjusi Vitalija - 18 minučių ir 46 sekundes, darbštuoliai Sergejus ir Vaidotas - 40 minučių ir 35 sekundes.

Vytautas Didysis

Aktoriaus R.Šimukausko vaidinami herojai - didžiavyriai: nuo Vytauto Didžiojo per Vasario 16-osios minėjimą Kaune iki LNK humoro laidos "Dviračio šou" personažo Valinsko - dabartinio Seimo pirmininko. "Vaidinti Vytautą Didįjį buvo labai įdomu. Per šių metų Vasario 16 dienos minėjimą režisierius Vytautas Balsys parengė inscenizaciją. Man tereikėjo suvaidinti Vytautą Didįjį: pasėdėti soste, paėjėti su sargyba, pasakyti kelių sakinių palinkėjimą miestiečiams... Atrodė, kas čia tokio? Laimė, viskas išėjo labai gerai. Puikus Vytauto Didžiojo kostiumas. Šarvuotų karių palyda. Tik gaila, kad tai buvo darbo dienos vidurys ir žiūrovų susirinko nedaug. O vaidmuo - įspūdingas. Per mano karjerą tai buvo vienas trumpiausių ir geriausių vaidmenų. Nors mažai kas matė, labai juo didžiuojuosi", - tikina aktorius.

Dėl pasiūlymo nenustebo

Prašome Ramūno prisiminti, kada jis buvo pakviestas vaidinti LNK humoro laidoje "Dviračio šou". "Neseniai. Maždaug tuo metu, kai A.Valinskas tapo Seimo pirmininku. Važiavome į gastroles Vokietijoje. Kažkur Lenkijos viduryje paskambino Haroldas Mackevičius ir pasakė: "Labas, tu man panašus į A.Valinską." Didelės nuostabos man tai nesukėlė. Nelikau sėdėti išsižiojęs. Bruožų panašumą seniai pastebėjau. Sakote, esu panašus į Bruse'ą Willisą? Tai irgi žinau, - šypsosi aktorius. - Jei kada nors reikėtų parodijuoti B.Willisą, nenustebčiau, jei sulaukčiau skambučio su tokiu pasiūlymu."

Parodijuoti nėra paprasta

Ramūnas sako negalintis teigti, jog asmeniškai pažįsta A.Valinską. Apie personažo prototipą papasakojo "Dviračio šou" kūrėjai: koks jis, kaip elgiasi. Aktorius internete pažiūrėjo ir paskaitė interviu su A.Valinsku. Per televizorių stebėjo Seimo pirmininko rinkimo batalijas. Domino ir dramatiška situacija, ir pats A.Valinskas - kaip reaguoja, elgiasi.

Ramūnui sunku pasakyti, ar, be išvaizdos, dar yra kuo nors panašus į vaidinamą prototipą: "Iš pasakojimų ir to, ką pats mačiau, manau, kad esame skirtingi: jis labiau choleriškas ir kategoriškas negu aš."

Aktorius atkreipė dėmesį, kad A.Valinskas neturi ryškių manierų, kurias būtų lengva "pasigauti" ir jomis žaisti, todėl parodijuoti jį nėra paprasta.

"Nesu kostiumo žmogus"

Kaip A.Valinskas vertina R.Šimukausko "Dviračio šou" vaidinamą personažą, aktorius nėra girdėjęs. Kad gatvėse kas nors apsipažintų ir palaikytų jį Seimo pirmininku, irgi nėra buvę. "A.Valinskas dabar gatvėmis nevaikšto. Ir megztinio nesirengia. Turbūt vilki kostiumą, avi lakuotus batus ir važinėja limuzinu su apsauga. Būtų keista, jei kas nors mus pradėtų painioti", - paaiškina aktorius.

Ar R.Šimukauskas dažnai vilki kostiumą? "Dažniausiai, kai filmuojuosi "Dviračio šou". Pasitaiko ir kitų progų apsirengti kostiumą, tad kartais išsitraukiu iš spintos. Turiu net keletą - šviesų, tamsų. Tačiau tai nėra mano kasdienis drabužis, nesu kostiumo žmogus", - sako aktorius.

Prašomas praverti duris į asmeninį gyvenimą R.Šimukauskas prasitaria, kad turi draugę, neseniai apsigyveno kartu. Ji jaunesnė už aktorių, nėra teatralė. "Viskas labai trapu ir jautru", - paaiškina, kodėl nenori daugiau atskleisti.

Aktorinė mokykla - teatras

Patiksliname kai kuriuos faktus: A.Valinskui - 42 metai, R.Šimukauskui - 33-eji. Seimo pirmininkas vedęs ir turi vaikų, aktorius kol kas šeimos neturi. A.Valinskas studijavo teisę, R.Šimukauskas aukštojo mokslo nebaigė. Kurį laiką mokėsi režisūros. "Esu žmogus be diplomo", - paaiškina. Raminu aktorių, kad čia nieko tokio: A.Valinskas baigė krimsti teisės mokslus po kelių pertraukų. "Vienas protingas žmogus man pasakė: "Baigęs mokslus geriau vaidinti nepradėtum." Vaidyba yra amatas, o ne mokslas. Dabar, ko gero, jau vėlu mokytis vaidybos", - mano R.Šimukauskas.

Ramūno aktorinė mokykla - scena. Kadaise Kaune lankė aktorių studiją, kurioje žaisdavo teatrą. Vėliau vieną spektaklį pradėjo rodyti profesionaliame teatre. Paskui atsirado antras spektaklis. Trečias, ketvirtas... Galiausiai R.Šimukauskas suprato, kad jau nemažai laiko dirba profesionalioje scenoje. "Taip viskas ir susiklostė - tarsi netyčia", - sako pašnekovas.

Populiarumas ir tapatinimas

R.Šimukauską, kuris aktoriaus karjerą pradėjo taip nepastebimai ir ramiai, dabar pakėlusi populiarumo banga. Bet jis nesuka sau dėl to galvos. Ramūno nuomone, populiarumas gali būti pavojingas tik jaunystėje, kai atrodo, kad gyvenimas - spalvingas ir stebuklingas. Kai jis kupinas vakarėlių, priėmimų, gerbėjų ir viso kito. "Iš tikrųjų viskas daug paprasčiau ir proziškiau. Manau, turiu užtektinai patirties ir supratimo, kas yra populiarumas, kuris gali greit ateiti ir tuoj pat, kai baigiasi vaidinimas televizijoje, išeiti", - dėsto savo nuomonę pašnekovas.

Ar nekelia nerimo tai, kad žiūrovai jį pradės tapatinti su Valinsko personažu, kaip dabartinį kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį su Agurkichu? "Šito išvengti neįmanoma. Tai ekrano problema. Jis pasiekia milijoninę auditoriją. Teatras - kelių šimtų. Nieko nepadarysi. Scenoje vaidinu apie 13 metų, per tą laiką mane pamatė turbūt tiek pat žmonių, kiek per pastarąjį mėnesį televizijos žiūrovų. Tačiau kai sugebi vaidinti ne tik Valinską, yra gerai. Jei daugiau nieko negali, tada - mirtis. R.Vilkaitis gali daugiau. Todėl nemanau, kad vaidinti tokius personažus yra "griekas", - tikina R.Šimukauskas.

Paklaustas, ką mato pasižiūrėjęs į veidrodį, pašnekovas susimąsto: "Tempiate link anekdotų apie aktorinę šizofreniją, kai iš ryto prabudęs artistas svarsto, kas jis? Ne. Taip nėra. Veidrodyje matau realų vaizdą. Bent jau stengiuosi išvysti. Matau save - žmogų, kuris kažką kuria. Kuris ketina išleisti Williamo Shakespeare'o sonetų kompaktinę plokštelę. Ar iš ryto patinka tai, ką matau veidrodyje, priklauso nuo nuotaikos arba sapnų."

Pomėgis tingėti

Klausiamas, ką mėgsta veikti, be vaidybos, aktorius rimtu veidu ima dėstyti: "Patinka tingėti. Manau, jog tingėjimas skatina mąstymą ir fantazavimą. Žmogui tai būtina - po valandą ar dvi per dieną." Replikuoju, kad gal kiti tingėjimą vadina "mandru" žodžiu "meditacija". "Kaip pavadinsi - nepagadinsi, - atsiliepia Ramūnas. - Mėgstu tiesiog nieko neveikti. Kartais tai susiję su nieko neįpareigojančios literatūros skaitymu, televizoriaus žiūrėjimu, sėdėjimu prie kompiuterio, važinėjimu į Vilnių ir atgal į Kauną."

Kūrybos magistralė

R.Šimukauskas - kaunietis. Kadangi darbuotis tenka dviejuose miestuose, kūrybinis gyvenimas rieda greitkeliu Kaunas-Vilnius. Jis yra Kauno mažojo teatro aktorius. Dar vaidina kūrybinių kompanijų "Laimingi žmonės" ir "Teatro projektai" spektakliuose. Radijo stotyje "Extra FM" veda laidas. "Kai turiu laiko, nueinu", - apie radiją sako R.Šimukauskas. Vilniuje aktorius filmuojasi TV3 seriale "Broliai", vaidina Valinsko personažą LNK humoro laidoje "Dviračio šou".

Ką jis darytų, jei dėl labai didelio darbo krūvio tektų rinktis: teatras ar televizija? "Rinkčiausi sceną. Televizija - laikinas dalykas. Teatras visada veda tobulėjimo link. Tai ilgas procesas, kol pasieki rezultatą. Televizijai jo reikia šiandien ir čia pat. Nesvarbu, kas bus rytoj, juo labiau kas buvo vakar", - paaiškina aktorius.

Įsimenantis juokas

LNK humoro laidoje "Dviračio šou" aktorė Vitalija Mockevičiūtė vaidina ne vieną personažą: Boženą, Prunskienę, raganą, žurnalistę. Neseniai atsirado herojė, kuri manieromis, o ypač kvatojimu panaši į politikės karjerą pasirinkusią aktorę Astą Baukutę.

Vitalijai nereikia kurti šio personažo tik iš pasakojimų ar nuogirdų. Ji pažįsta kolegę, nes ši anksčiau irgi filmavosi "Dviračio šou". "K.Prunskienės nepažįstu, mačiau per televizorių. Neturiu jokių skrupulų - kokią regėjau, tokią ir "darau". Kai žmogų pažįsti, yra sudėtingiau. Moraliai. Be to, žinai, koks jis įvairiapusis, tad sunku išsirinkti, kokias savybes išryškinti. O "Dviračio" žanrui reikia parodijos, atskleisti porą tikslių charakterio bruožų - kad suskambėtų. Tai padaryti man gana sudėtinga, - aiškina V.Mockevičiūtė. - Ačiū Dievui, A.Baukutės juokas toks charakteringas."

Aktorė prisipažįsta, kad žiūrovams rodo tokią A.Baukutę, kokią pažįsta draugai. "Švelnutę, gerutę. Kas asmeniškai nepažįsta, nelabai įžvelgia tokių jos bruožų, - teigia V.Mockevičiūtė. - Asta labai įdomus žmogus, turi daug įvairių bruožų ir energijos - kaip ugnikalnis."

Žiūri humoro laidas

Kol kas aktorė nėra girdėjusi A.Baukutės atsiliepimų apie heroję, kuri ją taip primena. Nežino, ar ši apskritai turi kada žiūrėti "Dviračio šou". Pati V.Mockevičiūtė pasižiūri laidą, kurioje filmuojasi. Jai svarbu, kaip sekėsi suvaidinti vieną ar kitą personažą. "Dviračio šou" žiūri ir jos sūnus Tomas. Pasako savo nuomonę, pakomentuoja. Berniukas nesistebi, kad dažnai mato mamą televizoriaus ekrane - jam tai įprasta.

Vitalija nėra nei telemanė, nei žmogus, vengiantis įsijungti televizorių. Pasižiūri žinias. Kaip ir kolega Ramūnas, stebėjo Seimo pirmininko rinkimus. Aktorė prisimena, kad vienam leidiniui pasakė mėgstanti žiūrėti televizorių, o paskui du mėnesius retai jį įjungdavo - buvo dingęs noras.

Gyvenime - kitokia

Viename žurnale rašoma, jog V.Mockevičiūtė vadina save melancholike. Matant aktorę televizoriaus ekrane susidaro įspūdis, kad ji - cholerikė. "Esu visiškai ramus žmogus, - patikina Vitalija. - Tačiau į sceną neriu drąsiai. Nesu baili, savęs nestabdau ir nebūnu melancholiška. Visą siautulį palieku scenoje? Taip išeina."

Kuo aktorė užsiima, kai nevaidina teatre ir nesifilmuoja televizijoje - laidoje "Dviračio šou" ir seriale "Nemylimi", kuris bus rodomas per TV3? Rūpinasi sūnumi Tomu, vežioja jį į "Ąžuoliuko" repeticijas. "Laisvalaikiu nieko neveikiu, - šypsosi ji. - Kartais net knygą tingiu išsitraukti."

Patirtis

Vitalija teigia, jog žmonės nedažnai atpažįsta ją kaip "Dviračio šou" vaidinančią aktorę. Kai kartą viename vakarėlyje pasakė, kad ją galima pamatyti šioje laidoje, pašnekovas nustebo. "Perukai, grimas, stormenys... O televizija dar didina, platina. Nematyti, jog esu maža ir smulki", - aiškina pašnekovė.

V.Mockevičiūtė turi daug darbo teatre patirties. Lietuvos muzikos akademijos aktorinio meistriškumo studijas (kurso vadovė - Dalia Tamulevičiūtė) baigė ir teatre vaidina nuo 1991 metų. Pirmus vaidmenis sukūrė "Šiaurės Atėnų" teatre, režisierės D.Tamulevičiūtės ir Algirdo Latėno spektakliuose. Nuo 1994-ųjų dirba Nacionaliniame dramos teatre, vaidina Jono Vaitkaus, Gyčio Padegimo, Sauliaus Mykolaičio, Juliaus Dautarto, Sigito Račkio režisuotuose spektakliuose. 2006 metais per pirmąjį nacionalinės dramaturgijos festivalį "Versmė" V.Mockevičiūtė buvo pripažinta geriausia aktore.

Kas slepiasi po blondinų perukais

"Dviračio šou" neseniai papildė dar du nauji personažai: porelė blondinų. Vaikinai kol kas negali džiaugtis ypač didele sėkme, bet žinant jų kolegių blondinių populiarumą - viskas priešakyje.

Šviesiaplaukiai vyrukai čia lieja mintis apie madą, stilių, pažintis, vakarėlius - viską, kas "ant bangos". Po blondinų perukais ir grimu slepiasi aktorius Sergejus Ivanovas, pažįstamas iš Valstybinio jaunimo teatro spektaklių bei serialo "Nekviesta meilė", ir Vaidotas Žitkus, dažniausiai sutinkamas Keistuolių teatro scenoje. Abiem aktoriams darbas humoro laidoje - debiutas.

Homoseksualūs ar metroseksualūs?

- Kokie jūsų personažai?

Vaidotas: - Savoje aplinkoje juos vadiname "kličkomis".

Sergejus: - Esame Bilanas ir Koldunas.

Vaidotas: - Personažus sugalvojo "Dviračio šou" komanda ir pakvietė mus vaidinti. Žinoma, dabar ir patys prisidedame prie jų charakterio, tekstų kūrimo.

Sergejus: - Mums leidžiama laisvai įgyvendinti savo idėjas. Ir pats scenaristas per repeticijas bei filmavimą stebi vaidinimą ir koreguoja tekstą pagal situaciją. Stengiamės, jog personažai būtų juokingi, bet kol kas viskas nauja, dar trūksta įdirbio, tarpusavio susižaidimo, kad jie būtų visiškai laisvi. Kai vaidini vienas, gali ko nors prisigalvoti, kai dviese - turi ir prie kolegos taikytis, susitarti. Mūsų vaidinami blondinai - savimylos, puošeivos, provincijos žmonės bloguoju požiūriu. Atvažiavę į sostinę ir siekiantys visada būti dėmesio centre...

Vaidotas: - Tai blondinai ne plaukų spalva, bet mąstymu, gyvenimo būdu. Merginų blondinių tipažas visuomenėje labai stiprus, o blondinų atitikmens lyg ir nėra.

Sergejus: Nors tokių žmonių atsiranda vis daugiau. Ypač Vilniuje.

- Žiūrovai diskutuoja, ką jūs vaidinate - homoseksualius ar metroseksualius vaikinus?

Sergejus: - Dar neišryškėjo aiški linija. Mūsų personažai - savęs ieškojimo kelyje.

Vaidotas: - Pirmose laidose buvo ryškesnis homoseksualumo atspalvis, tačiau tolesnėse linija šiek tiek pasikeitė. Tikrai nesistengiame pašiepti homoseksualumo. Jeigu ir sukeliame kokį panašumą, tai vien dėl to, kad mūsų personažai taip pat puošeivos, stengiasi būti "stiliovi".

Pirmus epizodus pažiūrėjęs draugas sakė taip ir nesupratęs, kokie mes... Tai vertinau kaip komplimentą, nes ir neturėjo būti aišku.

Sergejus: - Man homoseksualumo tema nekelia jokio juoko. Prieš 20 metų gal ir būtų buvę juokinga, o dabar... Nebūkime tokie tamsuoliai, juk viskas vyksta šalia mūsų. Svarbiausia - intensyviai neafišuoti savo orientacijos.

Vaidotas: - Iš orientacijos galime pasijuokti tuomet, kai žmogus pats perspaudžia, tai yra juokiamės ne iš asmens ar jo orientacijos, bet iš to, kaip jis save pateikia.

Sergejus: - Tarp tų "kitokių" lygiai taip pat, kaip ir tarp mūsų, "normalių", yra visokių: protingų, pamaivų, gabių, talentingų.

"Kas čia per laikysena?"

- Minėjote, kad ir realiame gyvenime pažįstate žmonių, panašių į jūsų vaidinamus blondinus. Gal kai kurie jūsų pažįstami galėtų atpažinti save televizijoje?

Vaidotas: - Be abejo, pritaikai sutiktų žmonių elgesio detales, kalbėjimo manierą, įdomesnius žodelius, reakciją, pasisveikinimo būdą. Todėl jie gal ir atpažintų, bet vargiai prisipažintų. Specialiai tam tikro žmogaus neparodijuojame. Mūsų kuriami personažai - apibendrintas tipažas, jungiantis detales į visumą.

- Gal ir patys turite tų blondinų detalių? Juk Sergejus į sostinę atvažiavo iš Marijampolės, gal kurį laiką vaikščiojo "pasikėlęs"?

Sergejus: - Scenoje užtektinai prisibūnu kitoks, tad realiame gyvenime vaidinti nebesinori.

Vaidotas: - Kartą prieš repeticiją esu pagavęs save stovintį gana keista poza: įrėmęs rankas į klubus, išsirietęs - kaip mano personažas. Net sutrikau: "Kas čia per laikysena? Reikia tvardytis."

- Sunku ar lengva kurti tokius personažus?

Sergejus: - W.Shakespeare'o čia nedaug. Tai nėra tokie personažai, kuriuos būtų itin sudėtinga suvaidinti. Mums, kaip aktoriams, pats žanras yra naujas.

Vaidotas: - Televizijoje greitai turi perprasti situaciją, personažą, jo reakciją, santykius su aplinkiniais. Mūsų blondinai sukurti remiantis apibendrintomis klišėmis, bet jei tik vaidyboje išlenda neapibrėžtumas - tai nesužaidžia. Turi būti tikslūs dalykai, kad žiūrovas galėtų pasakyti: "Žinau, ir man taip buvo, ir aš pažįstu panašų žmogų."

Sergejus: - Televizijoje neturiu patirties, tiesa, vaidinu seriale. Ten daugiau kino manierų, t. y. negali būti itin teatrališkas ir perspausti. O laidos formatas leidžia naudoti daugiau teatrinių manierų.

Vaidotas: - Scenoje aktorių nuo žiūrovo skiria atstumas, o kamera gaudo net smulkiausią veido raumens krustelėjimą. Televizijoje užtenka vieno teatrališko veiksmo ar bruožo: akies mirktelėjimo, galvos pakreipimo atitinkama linkme - čia viskas žiūrovui arčiau ir ryškiau.

- Sergejus jau patyrė, kad atėjus į televiziją padidėja ir visuomenės susidomėjimas aktoriaus asmenybe. Vaidotai, pasiruošėte dėmesio antplūdžiui?

Sergejus: - Tai ir liūdniausia. Teatre dirbi, darai nepaprastus darbus - kalbu ne asmeniškai apie save. Pavyzdžiui, Vaidotas irgi tiek metų dirba teatre, bet straipsnio apie jį dar neskaičiau. Kita vertus, logiška, kad teatre aktorių mato ne visa Lietuva, o atėjus į televiziją, į jį nukrypsta kur kas daugiau žvilgsnių. Televizija - prieinamesnė.

Vaidotas: - Dar tik įsivažiuojame, todėl dėmesio antplūdžio nejaučiu. Natūralu, kad jis bus, bet ar ilgai? Užtenka pasitraukti iš televizijos, ir vėl esi pamirštas. Yra žmonių, kurie ir dabar mane atpažįsta gatvėje kaip teatro aktorių. Toks dėmesys iš tiesų malonus.

Brunetė, blondinė ir t. t.

- Kodėl atėjote į televiziją?

Vaidotas: - Tai įdomi patirtis, galimybė susipažinti ir padirbėti su naujais žmonėmis. Pavyzdžiui, su Sergejumi anksčiau neteko dirbti, nors vienas kitą pažinojome.

- Finansai tikriausiai taip pat ne paskutinėje vietoje?

Sergejus: - Tai nėra kažkas tokio, kad dėl to galėtum mesti kitą veiklą.

- Jums patinka vaidinami personažai?

Vaidotas: - Kaip žmonės gatvėje jie būtų nelabai "prie dūšios", bet kaip personažai patinka. Stengiesi, kad vaidmuo būtų šiltas, mielas ir priimtinas. Apie mus esu skaitęs tik vieną komentarą. Žiūrovas stebėjosi: "Vakar vietoj blondinių buvo du blondinai. Tokie kvaileliai, bet... patiko."

- O jūsų antrosios pusės - šviesiaplaukės ar tamsiaplaukės?

Vaidotas: - Manoji tamsių plaukų...

Sergejus: - Hmmmm... (Nenoriai numykia.)

Vaidotas: - Visuomenėje susidariusi nuomonė, kad žmogų galima pasirinkti pagal plaukų spalvą, bet tai - stereotipas. Šiais laikais tai nebėra svarbu. Vieną dieną gali būti juodaplaukė, kitą - šviesiaplaukė, trečią - dar kitokia...

Sergejus: - Ką, taip dažnai keiti savo antrąsias puses?!

Vaidotas: - Ne, kalbu apie plaukų dažymą!

Dialogas

Ko Sergejus ir Vaidotas iki šiol neišdrįso vienas kito paklausti.

Sergejus: - Kur tau labiau patinka: teatre ar televizijoje?

Vaidotas: - Hmmm... Teatre.

Sergejus: - Jei tau pasiūlytų milijoną už blondino vaidmenį?

Vaidotas: - Rasčiau kompromisą - vaidinčiau blondiną teatre ir pasiimčiau milijoną. Norėčiau paklausti, kokie vis dėlto tavo draugės plaukai?

Sergejus: - Ji plika.

Žurnalistė: - Viskas aišku: arba jūsų draugė labai sunkiai serga, o tai, žinoma, nejuokinga, arba yra... draugas.

Vaidotas: - Suprantama, ne visi noriai kalba apie asmeninį gyvenimą - vieni būna atviresni, kiti nori pasilikti erdvės sau.

Sergejus: - Tačiau žmonėms tai labai įdomu.

Vaidotas: - Tuomet parašykite, kad mano draugės plaukai žali, o jis - plikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"