TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Abiem kojom stovintis ant žemės

2013 12 14 6:00
Roko atlikėjams, Jeronimo teigimu, anksčiau ar vėliau tenka rinktis - arba rasti kompromisą, arba išvis atsisakyti muzikos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Prieš savaitę Jeronimas Milius laimėjo LRT televizijos konkursą „Auksinis balsas“. Ta proga susėdome pasikalbėti, prisiminėme jo patirtį 2008-ųjų „Eurovizijoje“, aptarėme sąmoningai praleistą galimybę išpopuliarėti posovietinėje erdvėje ir didžiausią jo aistrą motociklams.

- Tavo karjera įsisiūbavo, kai 2008 metais atlikęs dainą „Nomads In The Night“ netikėtai laimėjai nacionalinę „Eurovizijos“ atranką. Tačiau neįveikei tarptautinio konkurso pusfinalio ir nepatekai į finalą. Nemažai mūsų atlikėjų sužlugdė nesėkmė tarptautinėje „Eurovizijoje“. Kaip tau pavyko sausam išlipti iš vandens?

- Man pavyko, nes nepasiduodu „Eurovizijos“ psichozei, nes tokių konkursų yra tūkstančiai. Skirtumas tik tas, kad „Euroviziją“ rodo televizija. Tai net ne Lietuvos garbės gynimo klausimas. Daugiausia naudos gauna ne šalis, o atlikėjas ar grupė: gerai praleidi laiką, įgyji patirties, užmezgi kontaktų ir patiri gerų įspūdžių.

Dainuodamas roko baladę „Nomads In The Night“ jaučiausi gerai. Atlikau ją taip, kaip tuo metu mokėjau. Nepatekau į finalą, bet juk patys mane išrinkote per nacionalinę atranką. Kokios problemos? Gal kai kurie dėl to mane „nurašė“, tačiau „Eurovizija“ buvo spontaniškas ir vienkartinis mano gyvenimo įvykis.

- Praėjusį šeštadienį laimėjai LRT televizijos „Auksinį balsą“, trukusį tris mėnesius…

- Dar vienas konkursas. (Juokiasi.) Jame ne gėda dalyvauti. Praėjusiais metais atsisakiau „Auksinio balso“, nes nepasitikiu televizija. Atsisakau įvairių projektų – man svarbi kokybė. Paprastai prodiuseriai žada, kad jų laidos bus geros, bet į tokius pažadus reaguoju skeptiškai. Po pirmojo sezono įsitikinau, kad „Auksinis balsas“ kokybiškas. Pasikalbėjau su Česlovu Gabaliu. Šou prodiuseris Modestas Karnaševičius įkalbėjo dalyvauti ir dabar tuo džiaugiuosi.

- Prieš ketverius metus Baltarusijoje, Vitebske, vykusiame festivalyje „Slavianskij bazar“ jaunųjų estrados atlikėjų konkurse atstovavai Lietuvai ir užėmei trečiąją vietą. Norėtum įsisukti į posovietinių šalių muzikos rinką?

- Ko gero, ne. Buvo galimybė pakliūti į Rusijos rinką. Tuometė rusų rokerių „Mavrin“ vadybininkė Jelena Ovsianko buvo mano metalo grupės „Soul Stealer“ koncerte. Kaip svečią pasikvietė mane į keletą „Mavrin“ koncertų Maskvoje ir Sankt Peterburge. Moteris siūlė pradėti solo karjerą, tačiau posovietinėje erdvėje jaučiausi taip, tarsi būčiau dvidešimt metų nukeliavęs į praeitį. Buvusios Sovietų Sąjungos rinka ir kultūra man ne prie širdies. Išgarsėti Europoje būtų įdomu.

J.Milius vertina kokybę, o vienadienė muzika atlikėjui nekelia teigiamų emocijų.

- Vaidinai miuzikluose „Paryžiaus katedra“, „Svynis Todas: demonas kirpėjas“, „Aida“, kituose. Esi patenkintas šiais vaidmenimis?

- Šiuo metu muzikiniai spektakliai – didžiausia mano aistra. Lietuviški miuziklai skirtingos kokybės. Anksčiau jų lygis buvo geresnis. Kokybė prastėja, o bilietų kainos didėja. Tai tikrai nedžiugina. Džiaugiuosi „Svynio Todo: demono kirpėjo“ lygiu. Tai vienas kokybiškiausių projektų, kuriuose man teko dalyvauti.

Ne visada pavyksta sukurti gerą miuziklą. Deja, esu vaidinęs ir labai prastame muzikiniame spektaklyje. Neminėsiu jo pavadinimo – būtų neetiška.

- Naujajame roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatyme „Romeo ir Džiuljeta“ vaidini Merkucijų. Antradienį šis šou vyko Kauno „Žalgirio“ arenoje. Norėtum įkūnyti Romeo?

- Norėčiau. (Juokiasi.) Bet esu per senas šiam vaidmeniui. Romeo - septyniolika, o man – dvidešimt devyneri. Tiesa, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vaidinu Romeo.

- Nuo 2003-iųjų esi „Soul Stealer“ vokalistas. Draugai nesako, kad išdavei savo idealus ir „supopsėjai“?

- Nesako. Juo labiau kad į „Euroviziją“ nuėjau, kai grupės klavišininkas Vytautas Diškevičius pasisiūlė parašyti man eurovizinį „gabalą“. Maniau, tai – pokštas, o jis ėmė ir parašė „Nomads In The Night“. Taip ir atsidūriau „Eurovizijoje“.

Tuomet kalbėjomės su draugais, jie klausė: „Kas čia per velniava?“ „Palaukit, „chebra“, - raminau, - juk dainuoju roko baladę, o ne „popsą“!“ Aišku, kai kurie rokeriai sako, kad Milius „nupopsėjo“. Bet juk visada bus žmonių, kuriems neįtiksi. Kita vertus, kuo esame jaunesni, tuo labiau linkę į kraštutinumus. Jauni viską skirsto į juoda ir balta. „Soul Stealer“ nariai groja ir kitose grupėse – pradedant „popsu“, baigiant džiazu.

Visiems roko atlikėjams Lietuvoje nutinka ta pati istorija. Iš pradžių rokeriai groja rūsiuose, dalyvauja festivaliuose ir svajoja apie koncertų turą po Europą. Anksčiau ar vėliau jie užauga, o tada prasideda: „Kaip man išgyventi?“ Arba randi kompromisą, arba išvis atsisakai muzikos. Niekas Lietuvoje nepragyvena grodamas roką.

- www.SoulStealer.lt neveikia. Pritrūkote pinigų sumokėti už domeną?

- Ne. Tiesiog darau daug dalykų, kiti muzikantai irgi užsiėmę. Puslapį reikia nuolat atnaujinti ir prižiūrėti. Nėra žmonių, kurie galėtų tai daryti. Mums užtenka „Facebook“ paskyros.

- Tu, skirtingai nei kai kurios mūsų „popso“ žvaigždutės, turi tikrai stiprų balsą. Jautiesi pranašesnis už fonograminius popstabukus?

- Negaliu atsakyti, nes nelyginu savęs su popžvaigždutėmis, kaip tu jas vadini. Nekonkuruoju su jomis. Vertinu kokybę, o vienadienė muzika nekelia teigiamų emocijų.

- Kuri Lietuvos grupė yra blogiausia?

- Nežinau, nesidomiu tuo, neįsidėmiu popgrupių pavadinimų. Nepažįstu daugiau kaip pusės žinomų Lietuvos žmonių, nes man neįdomu. Neskaitau žurnalų blizgiais viršeliais. Tai – laiko švaistymas.

Nesidomiu, kas nešioja kokias kelnaites, ir pats apie tai nepasakoju. Kai skambina žurnalistas, kuris domisi mano asmeniniu gyvenimu, sakau, kad galiu papasakoti apie savo muziką ar spektaklius. Apskritai stengiuosi išvengti interviu. (Juokiasi.)

- 2008 metais įstojai į Vilniaus kolegiją studijuoti pramoginį scenos meną, tačiau po riebių metų metei studijas. Nesigaili?

- Ne, nors tai buvo nelengvas sprendimas. Tie daugiau kaip metai labai daug davė. Jie suteikė laisvės ir suformavo mano požiūrį į teatrą. Pamačiau, koks sunkus šis menas. Tuomet gavau pasiūlymų vaidinti miuzikluose. Supratau, kad viską darau viena koja, niekur nestoviu abiem. Pasirinkau praktinį tobulėjimo kelią, o ne studijas.

- Kadaise sakei, kad svajoji apie motociklą. Įgyvendinai šią svajonę?

- Turiu čioperį „Triumph America“. Tai ne pirmas mano motociklas. Anksčiau vairavau „Yamaha DragStar“. Važiuoji vingiuotais miško keliukais ir mėgaujiesi gamta - po trijų valandų jautiesi tarsi būtum šiek tiek pamiegojęs.

- Miuziklų režisieriai tau nedraudžia važinėti motociklu?

- Nedraudžia – juk esame suaugę žmonės.

- Turi tris tatuiruotes. Tatuiruosiesi toliau?

- Žinoma, taip. (Juokiasi.) Žmonės, pasidarę vieną tatuiruotę, dažnai nori antrosios. Tarp mano draugų nemažai tatuiruotų muzikantų. Kai būsime seni, susiraukšlėję tatuiruoti senukai, atrodysime daug kiečiau už kitus.

- Tavo plaukai labai ilgi. Nusiskustum plikai, jei to reikėtų dėl vaidmens?

- Nusiskusčiau, jeigu tai būtų motyvuotas žingsnis. Nežinau, kokie galėtų būti tie labai svarūs argumentai. Nusikirpti gali bet kada, o užsiauginti plaukus užtrunka.

- Kuo svajojai būti vaikystėje?

- Nežinojau, kuo noriu tapti užaugęs. Tik sulaukęs devyniolikos ir susidomėjęs muzika supratau, kas man teikia malonumą ir ką noriu veikti. Dauguma pilkosios masės ir suaugę nežino, ko nori. Paprastai žmonės baigia mokslus ir dirba nieko bendra su išsilavinimu neturinčius darbus. Jie eina į darbą, kurio nemėgsta.

- Mano kolegė, kuriai tu labai patinki, domisi, ar turi merginą.

- Turiu. Tavo kolegei - jokių šansų. (Juokiasi.)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"