TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Advokatė, "įšventinta" į dailininkus

2008 09 20 0:00
J.Zabielaitės pomėgis tapyti bičiulių nestebina.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kitos savaitės popietėmis advokatę Jūratę Zabielaitę bus galima pamatyti ne atstovaujančią klientų interesams, o neįprastoje erdvėje - galerijoje - tapančią portretus.

Vilniaus galerijoje XX2, kurioje eksponuojami advokatės J.Zabielaitės paveikslai, mudvi ir susitikome. Po pokalbio, trukusio maždaug valandą, labiausiai įsiminė šie jos pasakyti žodžiai: "Kaip gyveni, taip ir kalbėk!"

Tik portretai.

Prie molberto su teptuku rankoje advokatė pirmą kartą stojo prieš 6 metus. Kaip viskas buvo? "Tapyti pradėjau 2002-aisiais, paskui mečiau - nusivyliau. Žurnalistai įkalbėjo, vėl ėmiau tapyti, kai buvo filmuojamas mano interviu", - pasakoja J.Zabielaitė. Advokatė prie molberto prieina sekmadieniais: vieną šventą dieną - vienas darbas. "Man įdomu tik portretus tapyti", - taip ji pasakė šalia gyvenančiam dailininkui Broniui Grušui. Kaimyno dirbtuvėje advokatė virsta menininke.

J.Zabielaitė nežino kodėl, bet tapyti norėjo seniai. Iš pradžių buvo labai nedrąsu. Kartą pabandė nutapyti dukrą. Paskui - kaimynę, vėliau - dar vieną žmogų. Tokie mėginimai būdavo reti - gal po portretą kas penkerius metus. Bet pas kaimyną dailininką įsismagino. Kartais po kūrybingo savaitgalio džiūdavo net keli portretai. "Nueidavau pažaisti teniso, tada - pas B.Grušą tapyti", - pasakoja pašnekovė. Pirmą kartą dailės reikmenų parduotuvėje apsilankė kartu su kaimynu. Menininkas padėjo išsirinkti dažus, teptukus.

Pozuoja draugai ir bendraminčiai

J.Zabielaitė yra nutapiusi ir autoportretą. Tačiau jai įdomiausi - kiti žmonės. Jūratei pozavo šachmatininkės Viktorijos Čmilytės treneris Gediminas Rastenis, rašytojas Saulius Šaltenis, filosofas ir politikas Romualdas Ozolas, žurnalistas Tomas Dapkus ir kiti. Dažnai portretuoja kaimyną B.Grušą, kuris visada po ranka. "Žmonių iš gatvės neprašau pozuoti. Tapau savo ir B.Grušo draugus, "Nepartinių klubo" narius, klientus, - kalba advokatė. - Ir jie manimi kažkodėl pasitiki, sėdi ramiai, nesimuisto. Malonu, kai sako, kad darbas pavyko..."

"Apsigyvena žmogus"

J.Zabielaitė tapo portretą tol, kol drobėje, anot jos, "apsigyvena žmogus". Tapydama vyrų galvas ji klausia: "Ar tavęs ten yra nors šiek tiek?" Kai vyras ką nors savo atranda, ji nustoja tapyti.

Advokatė prisipažįsta, kad keli darbai nepavyko. Tada kurį laiką lyg gėdydamasi nekūrė portretų.

Kai pasakau, kad ir advokatui, ir menininkui tikriausiai reikia būti geram psichologui, pašnekovė juokiasi: "Prieš teisės studijas trejus metus mokiausi psichologijos."

Eina į šaudyklą

Kitas, tarsi prie meno nederantis advokatės pomėgis - šaudymas. "Į šaudyklą patekau atsitiktinai. Pakvietė draugai. Nuėjusi pirmą kartą šaudžiau geriau negu vyrai, kurie treniravosi trejus metus", - tvirtina pašnekovė. Tada ji ir pradėjo lankytis šaudykloje. Nueina du ar tris kartus per metus - dažniausiai su draugais. Kartais advokatė ten nusiveda ir kokį klientą. Sako, per tokią pramogą galima geriau pažinti žmogų. Neseniai J.Zabielaitė įsigijo nuosavą ginklą. Iš savojo galima taikliau šaudyti. Ar iškilus būtinybei moteris apsigintų ginklu? "Manau, jei labai reikėtų, panaudočiau", - kiek pasvarsčiusi atsako pašnekovė.

Kasdienybės tėkmė

Advokatė teigia, jog mėgsta improvizuoti. "Galiu bet kur nueiti ir bet ką padaryti. Galiu keisti gyvenimą pagal atsitiktinumus. Tačiau dienotvarkė ilgainiui nusistovėjo - prieš 10 metų pradėjau skaityti Bibliją ir vis tebeskaitau", - kalba J.Zabielaitė. Į jos kasdienybę "sudėti" šie dalykai: dvasinė, darbinė ir socialinė

praktika, apžvalga to, kas buvo. Tačiau šioje įprastoje gyvenimo tėkmėje kartais išnyra ir netikėtos svajonės. "Pasvajoju, kad norėčiau viską trenkti ir keliauti aplink pasaulį, - atskleidžia pašnekovė. - Tačiau kol kas dažniausiai nukeliauju tik į Lietuvos pajūrį - Nidą."

Brangus laikas

Klausiama apie laisvalaikį J.Zabielaitė sako, kad tokio dalyko apskritai nėra. "Yra tik brangus laikas, kuris prabėga", - tikina ji. Kaip moteris leidžia tą laiką? Iki pavakarės, penktos valandos, - darbas. Tada iki aštuonių valandų vakaro - visuomeninė veikla. "Keliose vietose susitinkame su draugais", - sako "Nepartinių klubo" narė, dailininkų bičiulė, kuri domisi meno projektais ir kuriai labai rūpi Lietuvos gyvenimas bei jos ateitis. O ar būna malonių ir nereikšmingų paplepėjimų su draugėmis? J.Zabielaitė juokiasi: "Apie batelius ar kostiumėlius šnekėti negaliu, nes į parduotuvę nueinu gal kartą per metus. Kai susirenkame, kalbame apie tai, kas vyksta, kur ritamės, ką daryti..."

O kai grįžta namo? "Per televizorių pasižiūriu žinias. Ir protingesnius pašnekesius", - paaiškina advokatė. Ji dažnai skaito. Miegamajame ant stalelio guli knygų rinkinys: "Teisė ir revoliucija", "Leonardo da Vinčio užrašai", "Tautos būklė ir perspektyva", "Ciniško proto kritika"...

Daiktų nėra daug, sienos - smėlio spalvos, ant jų pakabinti pačios tapyti portretai ir visiška tyla... Taip apie savo namus pasakoja J.Zabielaitė.

"Esu viena"

Dukart išsiskyrusi ir dukrą Skaistę užauginusi moteris atvirai prisipažįsta: "Draugo, partnerio, meilužio ar vyro neturiu." Jai svarbu, kad ryšys su vyriškiu būtų visavertis. Daug metų tokio laukia, nes kitokio artumo neįsivaizduoja. O vyrų bičiulių ir draugų J.Zabielaitė turi užtektinai. "Taip užpildau žmogiško bendravimo tuštumą", - teigia ji.

Maždaug prieš 10 metų J.Zabielaitė papasakojo žiniasklaidai, kad patyrė sutuoktinio smurtą. Paprastai moterys vengia atvirauti tokiomis temomis. Ji išdrįso. "Tais laikais apie tokius dalykus niekas nešnekėjo. Mane smerkė ne vienas draugas. Tačiau aš kalbėjau iš principo. Išsikalbėti ar pasiguosti man nereikėjo. Žinojau apie sociologinius tyrimus, kad du trečdaliai moterų patiria smurtą. Gal ir dar daugiau. Moterų padėtis nepasikeis, kol apie tai nebus kalbama viešai", - tvirtina advokatė. Ji apskritai laikosi taisyklės: kaip gyveni, taip ir kalbėk.

Jei J.Zabielaitė turi kokių nors problemų, stengiasi jas išspręsti pati. Tvirto draugo ar draugės peties, į kurį galėtų atsiremti, neieško.

Du dailininkai

Kalinių dailės studijai vadovaujantis B.Grušas apie kaimynę advokatę pasakoja: "Jūratės noras tapyti - intrigos pradžia. Vėliau vis daugiau stebėjausi. Ji manęs neklausė. Pas mane atėjo mokytis, bet mokytis nenorėjo. Ji dirba "nuogu nervu". Tai unikalus dalykas. Tapydama portretus Jūratė pagauna esmę. Save pavadinčiau ne jos mokytoju, o idėjiniu įkvėpėju, skatinančiu dirbti ir laiku sustoti." Menininkas ne kartą yra pozavęs advokatei. Jam kilo mintis dirbti duetu, tai yra, kad jiedu nutapytų vienas kito portretus.

Kitą dailininką - Audrių Gražį - J.Zabielaitė vadina savo krikštatėviu. Atėjęs į advokatės kontorą, ant sienos pamatė vieną portretų. Paprašė leisti apžiūrėti ir kitų darbų. Pasiūlė surengti parodą. Iš pradžių J.Zabielaitė sutriko. Dabar, regis, jau apsiprato su mintimi, kad jos darbai eksponuojami viešai ir kad juos gali pamatyti kiekvienas panorėjęs.

Neseniai A.Gražio dirbtuvėje advokatė "įšventinta" į dailininkų kastą - degant žvakei buvo teptuku perbraukta jai per kaktą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"