TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Agnė: Aisčio, o ne pensininko Vydo sesuo

2009 05 09 0:00
Merginai trenerės darbas patinka todėl, kad jis nėra monotoniškas.
Asmeninio albumo nuotrauka

Prieš sutikdama duoti interviu Agnė Mickevičiūtė trumpam suabejoja. "Nesu žvaigždė, visuomenei didžiai nusipelnęs žmogus ar tokia, kuri garsėja skandalais, - šypteli įkalbinėjama. - Įtariu, kokia bus pagrindinė mūsų pašnekesio tema - mano brolis Aistis. Tik pavadinime nerašykite, kad esu jaunėlė pensininko Vydo sesuo ar ko nors panašaus. Brolį myliu ir juo didžiuojuosi ne dėl personažų."

Į coliukę panaši - vos 152 centimetrų ūgio, smulkutė, visada besišypsanti - Agnė yra tikras energijos užtaisas. Nuo mažumės sporto pasauliui neabejinga mergina, galinti vadinti save diplomuota aerobikos instruktore, viename sostinės sporto klubų jau penkerius metus kasdien žmonėms padeda perprasti ir pamėgti sveikos gyvensenos principus.

Valgo daug.

"Kai kurie žmonės, pirmą kartą atėję į treniruotę ir pamatę, kokia esu maža ir liesa, sako netikintys, jog valgau, mano, kad tik oru esu gyva, - nusikvatoja Agnė. - Nepatikėsite, bet valgau labai daug. Negaliu gyventi be bulvių, nepaprastai mėgstu patiekalus iš jų, taip pat jaučiu silpnybę "McDonald's" maistui, šokoladui, geriu nemažai kavos. Nelabai sveikai skamba, ar ne? Smulkų kūno sudėjimą lėmė genai, be to, nors išvardyti produktai ir labai patinka, nevalgau jų pusryčiaudama, pietaudama ir vakarieniaudama septynis kartus per savaitę. Esu prieš bet kokias dietas. Iš patirties sakau: suformuoti gražias linijas, pakoreguoti svorį galima ir be jų. Manau, dietologai labai neužginčytų šio mano teiginio. Jų tvirtinimu, valgyti galima viską, svarbiausia - kiek, kaip ir kada. Trumpiau tariant, viskam būtinas saikas."

Prakalbus apie silpnybes, Agnė šelmiškai mirkteli akį. Vadinasi, išvardijo ne visas. "Sunkiai atsispiriu batams ir rankinėms. Kai kas pasakytų, kad turiu jų per daug, - nutęsia. - Keletą rankinių yra dovanojęs brolis. Aisčio neblogas skonis, jis gana daug keliauja, tad lauktuvių kartais parveža rankinę."

Didysis mokytojas

Tarp Agnės ir Aisčio - aštuonerių metų skirtumas. "Per didelis, kad gerai prisiminčiau, koks jis buvo vaikystėje. Labiau atsimenu Aistį paauglį, - šypsodamasi pasakoja sesuo. - Brolis buvo didysis mano mokytojas, auklėtojas. Jam nenusibosdavo su manimi žaisti, paaiškinti dalykus, kurių nesuprasdavau, kuriais domėdavausi. Aišku, kartais pasiginčydavome. Tikiu, kad ir įkyrėdavau jam savo smalsumu, bet Aistis manęs niekada nestumdavo į šoną, nesakydavo, jog esu mažė, kuri tik painiojasi po kojomis. Su juo aplankiau ne vieną vaikišką spektaklį, koncertą."

Anot merginos, šeimoje didžioji nenuorama, išdaigininkė, visa ko prasimanytoja visada buvo ji, o ne brolis. "Kai gimiau, kaimynės mamai juokais sakydavo: "Dabar žinosi, ką reiškia auginti vaiką", - porina pašnekovė. - Buvau nepaprastai judri, nenustygdavau vienoje vietoje: eidavau, lipdavau, man viską reikėdavo išbandyti pačiai. O štai dėl Aisčio tėvams niekada nekildavo jokių problemų."

Agnė tikina, kad dėl savo aktyvumo, matyt, ir pamėgo sportą. "Kai buvau ketverių, tėvai nuvedė į sportinę gimnastiką. Esu išbandžiusi daugybę sporto šakų: bėgimą, nardymą, šuolius į vandenį, šokius, čiuožimą. Mama kartais pajuokauja, kad, ko gero, nesu lankiusi tik jojimo ir teniso treniruočių. Net krepšinį žaidžiau būdama štai tokio ūgio", - kvatoja mergina.

Paparacai nepersekioja

Nors dėl gausybės darbų brolis ir sesuo susitinka ne taip dažnai, kaip norėtų, Agnė tvirtina, kad jiedu gana artimi. "Nepavyksta pabendrauti gyvai? Ką padarysi, tokiu atveju yra telefonas, internetas", - šypteli ji. Mergina nesupranta tų, kurie teiraujasi, ką reiškia būti populiaraus, viešumoje nesunkiai atpažįstamo žmogaus seserimi. "Aistį myliu ir juo didžiuojuosi ne dėl kuriamų vaidmenų. Tai, kad brolis žinomas, vertinu labai natūraliai. Jo profesija čia niekuo dėta, - nukerta Agnė. - Ačiū Dievui, paparacai brolio nepersekioja, sostinės gatvėmis drąsiai galime vaikščioti kartu. Nemėgstu girtis, apskritai esu mažakalbė, tad net ne visi kolegos darbe nutuokia, kad mudu giminės. Tik patys artimiausi draugai tai žino."

Koks Aisčio įkūnijamas personažas Agnei patinka labiausiai: radijo stotyje M-1 gimęs ir į LNK televiziją nukeliavęs visažinis pensininkas Vydas, manieringasis dizaineris Žužu, o gal save įsimylėjęs ir visą pasaulį sau po kojomis norintis paklupdyti prodiuseris Eligijus iš serialo jaunimui "Neskubėk gyventi", kurį dar visai neseniai rodė Lietuvos televizija? Mergina į klausimą atsako net nespėjus išvardyti visų aktoriaus vaidmenų: "Man arčiausiai prie širdies jis pats, kai nekuria jokio personažo, o yra tiesiog Aistis Mickevičius. Esu buvusi visuose spektakliuose, kuriuose vaidina brolis, kiek galiu, pažiūriu laidas su juo, perskaitau straipsnius. Ar išsakau savo nuomonę? Kartais, jei Aistis paprašo. Nemėgstu kalbėti apie tai, ko gerai neišmanau, tad dėl profesinių dalykų jo nekritikuoju. Tikiu, jog tarp artimų žmonių brolis tikrai turi tokių, kurių patarimai vaidybos klausimais kur kas vertingesni už manuosius."

Agnė tvirtina jau vaikystėje žinojusi, kad Aistis rinksis sceną. "Kaip mano aistra visą laiką buvo ir yra sportas, taip jo - vaidyba. Brolis - meno žmogus", - tikina pašnekovė. Ar keleri pastarieji metai, kurie aktoriui ir radijo bei televizijos laidų vedėjui A.Mickevičiui buvo itin dosnūs populiarumo, turėjo įtakos jo būdui? "Jei įdomu, ar Aistis apsikrėtė žvaigždžių ligos virusu, galiu patikinti, jog tikrai ne, - šypteli Agnė. - Pasak brolio, dėmesys ateina ir praeina. Svarbiausia, kad žmogus žinotų, ko jis iš tikrųjų vertas."

Judesio kūryba

Į mano pamąstymą, kad Agnė sveikatina žmonių kūnus, o Aistis - mintis, juk gera nuotaika, kurią dovanoja komiški vyro vaidmenys ir parodijos, - itin svarbi sveikos gyvensenos dalis, pašnekovė atsako šypsodamasi: "Įdomi paralelė, pirmą kartą tokią apie save ir brolį girdžiu. Šypsena, juokas, geros emocijos iš tikrųjų gali nepaprastai daug. Stengiuosi, kad šių dalykų mano gyvenime būtų kuo daugiau, nemėgstu bendrauti su surūgėliais. O gerą nuotaiką lemia ne tik pokštai, bet ir saulė, įdomus pašnekesys, susitikimas su brangiu žmogumi, skanus maistas, kelionė ir panašūs dalykai."

Aerobikos trenerės duoną ne vienus metus kremtanti Agnė sako mėgstanti savo darbą todėl, kad jis nėra monotoniškas. "Kaip ir Aistis užsiimu kūryba, bet manoji šiek tiek kitokia - ne žodžio, o judesio, - nusikvatoja ji. - Patinka bendrauti su žmonėmis, tai, kad nesu įsprausta į griežtus aštuonių valandų trukmės darbo dienos rėmus. Kita vertus, toks grafikas turi ir trūkumų: tenka dirbti savaitgaliais, per šventes, kartais darbo diena baigiasi net 22 valandą."

Pašnekovė prasitaria, kad į sportą yra pasinėrusi ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu. Mergina dievina aktyvų poilsį, iki šiol atstovauja Vilniaus pedagoginiam universitetui. Neseniai dalyvavo tradiciniame Kaune vykusiame Lietuvos aukštųjų mokyklų sportinės aerobikos čempionate.

Sportas - ne prabangos prekė

Agnės teigimu, į jos aerobikos treniruotes daugiausia renkasi moterys, bet pastaruoju metu vis dažniau ateina ir vyrų. "Labai dėl to džiaugiuosi. Tai rodo, kad vyrai liaujasi laikę aerobiką išskirtinai moteriška sporto šaka, - kalba ji. - Be abejo, į treniruotes ateina tokie, kurie neturi tikslo užsiauginti kalno raumenų."

Smalsu sužinoti, ar dėl šalį kaustančio ir kasdien politikų minimo ekonominio sunkmečio sporto klubai neištuštėjo? "Žmonių sumažėjo, bet labai nedaug, - patikina Agnė. - Tai rodo, kad jiems svarbu sveika gyvensena, gražios kūno formos. Sportas netapo prabangos preke, tikiuosi, netaps ir ateityje. Pastaruoju metu klientų sporto klube net padaugėjo. Atšilus orams visada plūsteli banga naujų lankytojų. Nieko keista - vilkime atviresnius drabužius, demonstruojame daugiau nuogo kūno, norime dailiai atrodyti."

Trenerė Agnė pataria... (BOX)

Kartais motyvacijos pritrūksta net profesionaliems sportininkams, sportuojantiems nuo mažų dienų, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie mankštintis pradėjo visai neseniai. Kaip ją sustiprinti?

* Kas kelis mėnesius padarykite savaitės ar dviejų pertrauką. Ilgainiui organizmas pripranta prie tų pačių pratimų, krūvio, tad jam reikia pokyčių. Be to, taip išvengsite monotonijos, sportas netaps prievarta.

* Net tuomet, kai nesportuojate, laikykitės sveikos mitybos principų. Jie neturėtų keistis.

* Kuo rečiau lipkite ant svarstyklių ir apžiūrinėkite save veidrodyje. Rezultatai nebus greitesni, jei kasdien intensyviai mąstysite, kaip greičiau sulieknėti ar, priešingai, užsiauginti raumenis. Pradėkite šypsotis sau ir pasauliui, tuomet kūno formos keisis daug greičiau.

* Nelyginkite savęs su kitais, sportuojančiais toje pačioje treniruoklių ar aerobikos salėje. Kiekvienas organizmas yra individualus. Jei kaimynas padarė 50 atsilenkimų, visai nereiškia, kad ir jums reikia padaryti būtinai tiek pat.

* Į trenerį žiūrėkite ne kaip į prievaizdą, kuris išbars, jei netaisyklingai atliksite pratimą (taip manančiųjų vis dar atsiranda!), o kaip į draugą, kuris patars, parodys, padės.

* Kiek kartų per savaitę reikėtų mankštintis? Tai labai individualu. Treniruokitės kasdien, kas antrą ar kas trečią dieną. Minimalus laiko tarpas tarp treniruočių - 8 valandos. Jei siekiate numesti svorio, treniruotės turėtų būti reguliarios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"