TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Aistė: "Dabar - laukimo ir ramybės metas"

2009 07 11 0:00
Aistė pirmagimiui lopšinių kol kas nesukūrė.
Kirilo Čachovskio (DELFI) nuotrauka

Nemėgstanti kalbėti jokiomis kitomis temomis, išskyrus muziką, įspūdingo balso atlikėja praveria privatumo duris. Kai populiari dainininkė Aistė Pilvelytė LŽ pasakoja, kaip laukiasi pirmagimio, jos akys švytėte švyti laime.

Ši vasara dainininkei A.Pilvelytei tikriausiai įsimins visam gyvenimui. Liepos pabaigoje arba rugpjūčio pirmąją savaitę dainininkės ir jos vyro Vlado Motiekos šeimą aplankys gandrai. "Įdomus ir žodžiais nenusakomas begalinis džiaugsmas", - apie jausmus, patiriamus laukiantis kūdikio, sako Aistė.

Dainininkė prisipažįsta, kad į jos gyvenimą ateina laikas, kai norisi ramybės. Turbūt nenuostabu, nes liepos pabaigoje - dainininkės trisdešimtmečio jubiliejus. "Atsidūkau", - linksmai kvatoja A.Pilvelytė.

Vyro per gimdymą šalia nebus

- Kaip jaučiasi būsimoji mamytė?

- Esu laiminga. Dabar - laukimo ir ramybės metas, kuris, sakyčiau, savotiškai malonus.

Sportuoju. Nėštumas - ne liga. Jei būna komplikacijų, tada kitaip. Žinau atvejų, kai moteris visus devynis nėštumo mėnesius kojos iš lovos negalėjo iškelti.

Likus mėnesiui, atrodo, kad laikas slenka labai lėtai. Draugai taip pat nerimauja. Vis skambina ir klausia: "Dar nepagimdei?" Ir man jau norisi paimti kūdikį ant rankų, o ne nešioti pilve (šypsosi).

- Ar žinote, kada tiksliai turėtų gimti kūdikis? Gal per jūsų gimtadienį?

- Žinokite, nėra terminų. Vos keli procentai vaikų gimsta tiksliai nusakytu laiku. Niekas nežino - arba liepos gale, arba pirmąją rugpjūčio savaitę.

- Koks jausmas pirmą kartą laukiantis?

- Įdomus ir žodžiais nenusakomas begalinis džiaugsmas. Tačiau tarp šių akimirkų kartais ir nerimo "gabalėliai" praskrenda... Tai natūralu, nes nežinai, kaip bus. Kiekviena moteris jaudinasi, ar vaikas gims sveikas, gimdymas praeis sėkmingai, nebus jokių komplikacijų. Ačiū Dievui, esame dviese.

- Norėtumėte, kad vyras būtų šalia, kai gimdysite?

- Ne. Nors ir nesu prieš tai nusiteikusi, bet manau, kad vyrams nereikėtų dalyvauti, kai moterys gimdo. Tai mūsų reikalas. Daugumos požiūriai išsiskirs, bet, mano nuomone, šį reikalą reikia palikti moterims. Kai kurios mano, kad poros suartėja. O kodėl niekas nekalba, kad po gimdymo daug vyrų palieka moteris? Tokių atvejų yra. Pati žinau nemažai porų, kurių likimas skirtingas: vienos suartėjo, kitos nutolo.

- Kaip nėštumo laikotarpiu pasikeitė jūsų gyvenimo būdas?

- Liko toks pats. Pradėjusi lauktis valgiau labai daug apelsinų ir greipfrutų. Staiga užsinorėdavau rūgštaus, staiga saldaus - tokie nesuderinami dalykai. Pačioje nėštumo pradžioje savijauta buvo tikrai nepavydėtina. Iki keturių mėnesių pykino, jausmas buvo toks, lyg būčiau apsinuodijusi maistu. Vėliau viskas aprimo.

- Būsimosios mamos dažnai klausosi muzikos, kad ir vaikelis ją girdėtų. Ar jūs taip darote?

- Tai ne man (juokiasi). To specialiai daryti nereikia. Manau, kūdikis prisiklauso muzikos, kai koncertuoju. Negaliu nedainuoti. Ir pakalbu, ir paglostau, ir mintimis bendrauju. Tačiau į kursus, kur mamytės raginamos dainuoti daineles vaikams, neinu. Ten savęs neįsivaizduoju.

- Lopšinių bus?

- Esu parašiusi eilėraščių. Bet lopšinių... Nežinau, gal kai vaikutis gims. Turi kas nors svarbaus įvykti gyvenime, kad galėtum kurti. Kai taip nutinka, tarsi kas nors atriša rankas ir žodžiai liejasi patys. Tad nieko negaliu žinoti, gal pradėsiu kurti lopšines?

"Atsipūtusi"

- Ar atsimenate pirmąją savo reakciją, kai sužinojote, kad laukiatės?

- Taip, aišku prisimenu. Džiaugsmas begalinis, kuriuo kuo greičiau norėjosi pasidalyti su artimaisiais.

Tikiuosi derinti motinystę su karjera. Manau, jei nori, gali. Visada raginu save padaryti daugiau, nei galiu. Būti tik mama turbūt man nepavyks, nes mano ne toks būdas.

Metus prieš nėštumą visi kalbėjo, kad laukiuosi. Kartą, kalbėdamasi su drauge, jai pasakiau: "Jie tikrai prikarksės." Ir tikrai.

- Kūdikio lytį žinote?

- Žinau. (Paslaptingai šypteli, o akys rodo, kad neišduos, ko laukiasi.)

- Gal su vyru turite sudarę galimų vardų sąrašėlį?

- Sunku jį duoti nematant žmogučio. Manau, vardą jis turi atsinešti. Dauguma moterų mintyse būna pavadinusios vienaip, bet vos gimsta vaikelis, nuomonę iškart pakeičia ir pavadina visai kitaip. Juk kartais tas vardas netinka nei pagal charakterį, nei pagal išvaizdą.

- Vaikystėje apie tai nesvajojote? Būna, mergaitės svarsto, kiek vaikų norėtų turėti, kokius vardus jiems duotų.

- Ne, niekada nesvajojau (skardžiai juokiasi). Pagyvensime, pamatysime, koks vardas tiks. Apskritai jaučiuosi tokia "atsipūtusi". Per daug tam nesiruošiu, negalvoju.

- Tai nėra nei įrengto kambarėlio, nei drabužėlių?!

- Nėra, žinokit, nėra. Praėjusią savaitę iš draugės gavau kūdikio drabužėlių. Visi kalba - turime tą, aną, nepirk to ir kito. Tad nieko ir neperku.

Kai mamos mus augino, buvo sunkiau. Turėjo nedaug vystyklų, ir tiek. Mama pasakojo, kad mano vežimėlį įsigijo už butelį (juokiasi).

- Anksčiau esate sakiusi, kad norite gausios šeimos, penkių vaikų. Koks dabar požiūris?

- Tikrai noriu. Kas gali būti gražiau už didelę šeimą? Visada sakydavau, kad turtingas yra ne turintis daug pinigų, o tas, kurio gausi ir darni šeima. Tačiau draugai sako: "Kai pagimdysi, visi norai pradings." Pažiūrėsime.

Tikrai noriu didelės šeimos. Tačiau dar reikia vaikus išauginti, aprengti, pavalgydinti, išleisti į mokslus. Pagyvensime ir pamatysime, kaip čia bus.

- Ar mąstote, kokia būsite mama? Įsivaizduojate save griežtą?

- Taip (šypsosi). Kartais, kai pasižiūriu, kaip vaikai lipa mamoms ant galvų ir jos nesusitvarko, pamanau: "Moterie, juk nuo tavęs viskas priklauso. Ką išauklėjai, tą ir turi." Nenorėčiau, kad mano vaikas taip elgtųsi, tad jei rodytų kaprizus, tikrai būčiau griežta. Manau, to reikia. Vaikai labai greitai pajunta ribas.

- O kaip jūs buvote auklėjama?

- Aš buvau tikra ožka. Pagal gimimo metus irgi (juokiasi). Tėvai mane auklėjo griežtai. Tik savaitgaliai būdavo laisvi: pusę dienos praleisdavau muzikos mokykloje, kitą pusę - vidurinėje.

Paslaptingi planai

- Ką veikiate šiuo metu?

- Turiu tokių planų, kurių negaliu atskleisti, bet tikiuosi, kad įgyvendinsiu. Labai norėčiau. Tai visiškai nesusiję su muzika. Gal per pusmetį ar metus man pavyks tai padaryti. To link einu ir dirbu.

- Išduosite, su kuo tai susiję?

- Ne (purto galvą ir juokiasi). Negaliu sakyti. Kol niekas neįvykdyta, nenoriu kalbėti.

- Liepos pabaigoje sulauksite 30 metų jubiliejaus. Ar savo gyvenime ketinate ką nors keisti? Rodos, žmonės dažnai pasiryžta tai daryti, sulaukę tam tikrų progų.

- Keisti nieko nesiruošiu, tik labai norėčiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, kurių yra ne vienas. Svarbiausia - būti geros nuotaikos, į daugelį dalykų žiūrėti paprasčiau ir daugiau šypsotis.

Jaučiu, kad man reikia ramybės, sėslumo. Kai palyginu save su ta, kokia buvau 18 metų, tikrai esu ramesnė. Atsidūkau. Tada negalėdavau nustygti vietoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"