TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Aistei Stonytei patinka tas "nieko nespėju"

2014 02 22 6:00
A.Stonytė-Budzinauskienė didžiuojuosi, kad dirba kultūros kanale. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Išskirtines kultūros ir meno asmenybes pristatančios „LRT kultūros“ laidos „Legendos“ vedėja Aistė Stonytė-Budzinauskienė paprastai nelinkusi kalbėti apie asmeninį gyvenimą, tačiau šįsyk negali nutylėti, jog naujagimė Vėja stipriai pakoregavo kasdienybę. Laiminga moteris neslepia, kad darbui laiko randa ir miego sąskaita.

- 2010-2012 metais LRT televizija rodė tavo, brolio kino režisieriaus Audriaus Stonio ir tėčio aktoriaus Česlovo Stonio laidą „Kine kaip kine“ apie lietuviškus filmus. Kodėl jos neliko?

- Dėl labai paprastos priežasties – patys pasakėme, kad daugiau negalime tęsti šio projekto. Pradėjome jį su didžiuliu entuziazmu, bet žinojome, kad laida baigsis. Filmų, apie kuriuos galima pasakoti, dar buvo, tačiau nebeliko pašnekovų. Daugiausia kalbėdavome apie senuosius, klasika tapusius filmus. Bet po kurio laiko peržiūrėjome juostų sąrašą ir liko konstatuoti – viskas: nebeturime režisierių, operatorių ir aktorių, kuriuos galime kalbinti.

Būtų galima kalbėti, kaip kuriami šiuolaikiniai filmai, bet problema ta, kad LRT turi teisę rodyti ne visas juostas – licencijas dažnai įsigyja komercinės televizijos.

- Šeštąjį sezoną gyvuojančias „Legendas“ nuo praėjusio sezono rodo „LRT kultūra“. Kanalas negali pasigirti reitingais. Nenorėtum dirbti populiarioje televizijoje?

- Kiekvienas žurnalistas nori dirbti kanale, kuriame jis gali daryti tai, ką nori. Tarp kultūros projektų „Legendos“ – žiūrima laida. Taip, „LRT kultūra“ skirta nišinei auditorijai – tai mažumai, kuri tikisi kokybiško ir intelektinio turinio. Dirbti tokiam žiūrovui be galo smagu. Jis reikalauja išsamesnių žinių, kruopštesnio pasiruošimo, dalykų, apie kuriuos kalbi, išmanymo.

O dėl žiūrimumo, tai negaliu sakyti, kad mums jis nesvarbus. Juk kuriame laidą ne sau. Norisi, kad ją žiūrėtų. Neketiname konkuruoti su šokių, šuolių į vandenį ir panašiais projektais. Jie skirti masėms. Noriu, kad mus žiūrėtų ta auditorija, į kurią orientuojamės.

- Didžiuojiesi dirbdama „LRT kultūroje“, kuri, skirtingai nei komerciniai kanalai, nesimaudo bulvare ir nerodo pompastiškų tirli pirli šou?

- Didžiuojuosi, kad dirbu kultūros kanale ne dėl tų dalykų. O komercinis šurmulys – būtų jis ar ne – man netrukdo. Nepiktina nei apykvailis kai kurių laidų turinys, nei jų blizgesys. Nepatinka – nežiūri. Kita vertus, žiniasklaida galėtų atlikti tam tikra prasme švietimo misiją, žiūrovui pateikti kokybišką ir pramoginių laidų turinį. Realybė kartais kitokia.

- Būdami realistai mes suprantame, kad nei LNK, nei TV3 nedarys projektų, panašių į „Legendas“, ar ne?

- Nebūtinai. O gal vieną dieną situacija pasikeis – gal ir komerciniame eteryje atsiras intelektinių laidų? Pasaulyje yra pavyzdžių – komerciniai transliuotojai kuria kultūros projektus. Viskas priklauso nuo kanalų vadovų ir pavienės iniciatyvos. Gal kas nors ims ir surizikuos. Juk išsilavinęs žiūrovas turi didesnę perkamąją galią, tokią patrauklią reklamdaviams.

Sausio 24-ąją Darius ir Aistė Stonytė-Budzinauskai susilaukė dukrelės Vėjos./LRT televizijos archyvo nuotrauka

- Kiek tau turėtų sumokėti komercinis kanalas, kad sutiktum vesti kokią nors vienadienę nesąmonę?

- Nežinau, ką vadini vienadiene nesąmone. Niekada nedirbčiau prie projekto, kuriame deklaruojamos man svetimos vertybės, manipuliuojama melaginga informacija ar žeminami pašnekovai. Visa kita, kas nėra svetima, man smalsu. Kaip žurnalistei įdomūs įvairūs formatai.

Stalčiuje turiu pasidėjusi prieš šešerius metus pačios sumanytą realybės šou projektą, kuris vieną dieną galbūt išvys eterį. Su kolegomis esame nusifilmavę dalį medžiagos. Bet apie tai gal reikėtų kalbėti, jeigu projektas ims virsti kūnu.

- Kas yra labiausiai nepelnytai neįvertinta Lietuvos asmenybė?

- Galėčiau įvardyti ne vieną. Yra be galo daug pamirštų, neįvertintų, nepelnytai iš viešosios erdvės išstumtų talentingų dailininkų, muzikų, aktorių ir režisierių. Negaliu išskirti vieno žmogaus.

Matai tikrai talentingą asmenybę, kuriančią įdomius darbus, bet jo karjeroje – vienos nesėkmės. Dažnai tai lemia sėkmės veiksnys arba charakterio savybės. Kas nors eina kiaurai sieną, o kas nors yra kuklesnis. Visais laikais menininkas turėjo mokėti save parduoti. Sovietmečiu vieni kūrė valdžiai, kiti – ne. Žmonės, kurie nepasidavė spaudimui, kelia didžiulę pagarbą. Nesu kategoriška, todėl nesmerkiu menininkų, duoklę atidavusių ir valdžios žmonėms. Tiesiog buvo toks laikas. Ne visi laimėdavo derybas su savo sąžine. Kiti traktavo kompromisus kaip galimybę paraleliai kalbėti apie jiems svarbius dalykus.

- Yra bent viena masinės kultūros asmenybė, kuria žaviesi?

- Oi, tokių daug. Nežinau, ar neįžeisiu juos taip vadindama, nes žodžiuose „masinė kultūra“ dabar dėsninga įžvelgti negatyvą. Bet juk populiarumas populiarumui nelygu. Tarkim, Algirdas Kaušpėdas, Marijus Mikutavičius ar Andrius Mamontovas – charizmatiški, šviesūs, talentingi, kuria gerą muziką, todėl renka pilnas žiūrovų sales.

- „Legendas“ drauge kuriantis brolis Audrius yra kino režisierius, Nacionalinės premijos laureatas, tėtis – aktorius. Spėju, kad užaugai laisvoje ir meniškoje aplinkoje, kuri darė tau stiprią įtaką. Aš teisus?

- Iš tiesų augau be draudimų. Man leido pačiai ieškoti ir klysti, išbandyti save. Tą pasitikėjimą dabar labai vertinu. Tėvai specialiai nediegė kokių nors vertybių, bet paklojo joms pamatus. Tėvų gyvenimo būdas, pokalbiai namie, draugų ratas, pomėgiai negali neatsiskleisti per vaikus.

- Sausio 24-ąją tu ir tavo vyras verslininkas Darius Budzinauskas susilaukėte antrosios dukters Vėjos. Kokios nuotaikos jūsų namuose?

- Nuotaikos puikios – visi laimingi. Visuomet norėjau vaikų (pašnekovė turi ir beveik trejų metų Liepą - aut.). Man patinka juos auginti. Ir tai nėra sunku. Aišku, kasdienis gyvenimas pasikeitė, kitaip planuoju laiką, pagreitėjo tempas. Bet man tai patinka. Šurmulys namie, krūvis darbe – gyvenime visko turi būti daug. Tada jaučiu harmoniją. Man patinka tas „nieko nespėju“ jausmas, kai laikas alsuoja į nugarą, kai laiką sau atsigriebi miego sąskaita. Kai tampa labai sunku, visada sakau: „Ir tai praeis. Tiesiog dabar – toks etapas.“

- Kodėl tekėjai už Dariaus? Juk šiais laikais madinga gyventi susimetus.

- Net nesvarsčiau, kas madinga. Du mylintys žmonės tiesiog kuria šeimą. Taip darė mūsų tėvai – taip darome mes. Tai – natūralūs dalykai. Bet lygiai taip pat natūraliai kiti gyvena susimetę. Ar jų jausmai netikri? Abejoju. Pernelyg neteikiu reikšmės, kaip žmonės pasirenka būti kartu.

Beje, pati niekada nesvajojau ištekėti. Bet visada žinojau, kad turėsiu vaikų. Savo vaikystės vizijose būdavau ne nuotaka balta suknele, bet mama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"