TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Aistra oreivystei atima nemažai laiko

2006 12 02 0:00
Aurimo žmona Lina ne tik neprieštarauja vyro pomėgiui, bet ir pati netrukus gaus piloto licenciją.
Asmeninio albumo nuotrauka

"Į balionus, skriejančius padange, malonu žiūrėti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Ir mums, pilotams, gera matyti, kaip žmonės iš apačios moja", - sako skrydžių entuziastas Aurimas Vengrys.

Kažin ar išvydę kostiumu apsirengusį Oreivystės centro direktorių plėtrai ir VĮ "Finansinių problemų sprendimai" direktorių Aurimą Vengrį atspėtumėte jo aistrą. Teisininko profesiją įgijęs Aurimas vos ne kiekvieną dieną po darbo sėda į spalvingo oro baliono krepšį ir kyla virš Vilniaus.

Vietoj sesijos - skrydžiai oro balionu

Prisimindamas, kaip susidomėjo skrydžiais oro balionu, Aurimas juokauja: "Ko tik studentas nepadarys, kad mokytis nereikėtų". Prieš devynerius metus, per pavasario sesiją, pirmo kurso studentas išvydo skelbimą apie tarptautines oro balionų varžybas. Skelbime buvo nurodyta, kad ieškomi jauni entuziastingi žmonės, kurie padėtų suorganizuoti renginį ir patys jame dalyvautų. Aurimas nieko nelaukdamas puolė skambinti, nors ir abejojo, ar bus laisvų vietų. Atsiliepęs dabartinis Oreivystės centro direktorius Romualdas Barakauskas telefonu neaiškino jaunuoliui, nei ko iš jo tikimasi, nei ką reikės daryti, tiesiog iškart pakvietė atvažiuoti ir pačiam viską pamatyti. Kaip tikras studentas Aurimas susikrovė kuprinę ir nuvyko į Oreivystės centrą. Tačiau paaiškinimų, ką jis turi daryti, ir vėl negavo. Direktorius pasiūlė kartu vykti į oro balionų čempionatą Alytuje. Aurimas sutiko. Grįžo po keturių parų. Pasirodo, tokie renginiai vyksta ne pusdienį, o keturias ar penkias dienas. "Renginys buvo išties labai smagus: daug balionų, daug dalyvių. Per tas kelias dienas man išaugo sparnai ir atsirado polėkis skraidyti oro balionu", - teigia beveik kasdien virš Vilniaus apylinkių pakylantis pilotas.

Šeima mėgsta keliauti

Aurimo tėvų nė kiek neišgąsdino sūnaus aistra skrydžiams oro balionu. Aurimas pasakoja, kad jie patys yra aktyvūs keliautojai - jaunystėje po Sovietų Sąjungą keliaudavo motociklais, o šiuo metu kasmet keliauja po Europą. Kažin ar yra tokia šalis, kurios jie dar neaplankė. Aurimo mama labai apsidžiaugė, kai sužinojo, kad sūnus susidomėjo oro balionais, ir dar labiau apsidžiaugė, kai jis gavo piloto licenciją. Kai tik yra galimybė, ji mielai skrenda oro balionu kartu su sūnumi. Abu aistringo oreivio broliai taip pat išbandę skrydį oro balionu. Jaunesnysis aktyviai dalyvauja oreivių veikloje - priklauso oreivių klubui. Aurimo žmona jau išlaikė visus reikalingus egzaminus piloto licencijai gauti. O dar trejų metukų neturintis Aurimo sūnus savo draugams prisistato: "Tadas Vengrys - pilotas".

Aistra oreivystei atima nemažai laiko: per metus Aurimas oro balionu skrenda maždaug 100-120 kartų, skrydis trunka apie valandą, pasirengimas - kur kas ilgiau. Tačiau Aurimas neapsiriboja vien tik oro balionais, stengiasi išbandyti ir kitas aviacijos šakas: skraido labai lengvais ir keturviečiais lėktuvėliais. Bent kartą per metus šoka su parašiutu ir guma. Visai neseniai Aurimas atrado dar vieną ekstremalų pomėgį - nardymą. "Kiekvieną žiemą su žmona stengiamės ištrūkti į šiltus kraštus ir panardyti, kad pažiūrėtume ne tik į tai, kas yra danguje, bet ir kas po vandeniu", - pasakoja Aurimas.

Pranašumai ir sunkumai

Kalbėdamas Vengrys profesionaliai dėsto aviacijos pasaulio subtilybes, pasakoja apie Oreivystės centrą, skrydžių lėktuvu ir oro balionu, šuolių su parašiutu ir guma skirtumus. Anot patyrusio piloto, skrydis oro balionu yra daug malonesnis, romantiškesnis ir suteikiantis stipresnių pojūčių nei padangės perskrodimas lėktuvu. "Skrisdamas lėktuvu negali įkvėpti gryno oro, vaizdą matai pro stiklą, o balionu galima priartėti iki medžių viršūnių ir nusiskinti kankorėžį, nusileisti iki upės ir sušlapti kojas, staiga kilti į kilometro aukštį", - dėsto Aurimas. Oreivystės fanatikas skraidymą oro balionais lygina su šachmatais: tai intelektuali sporto šaka, reikalaujanti susikaupimo ir mąstymo. Tačiau jei esate ekstremalių pojūčių mėgėjas, jis pataria rinktis šuolį su guma ar parašiutu, nes žingsnis iš lėktuvo ar nuo televizijos bokšto reikalauja tikrai tvirto psichologinio pasirengimo ir nusiteikimo.

Tiesa, piloto licenciją prieš septynerius metus gavęs Aurimas teigia, kad ją gauti nėra paprasta - sunkiau nei teisę vairuoti automobilį. Svarbu ne tiek būti fiziškai stipriam, kiek gebėti logiškai mąstyti, nepanikuoti kritinėje situacijoje ir būti psichologiškai tvirtam. Aurimas yra išbandęs nusileidimą Lukiškių ir Katedros aikštėse. Žinoma, ne todėl, kad taip buvo suplanuota. "Staiga dingsta vėjas, balionas pakimba virš miesto centro, jau temsta... Tenka leistis ten, kur patogu, dažniausiai aikštėse," - aiškina pilotas.

Aukščio rekordai

Šios savaitės pradžioje alpinistas Vladas Vitkauskas ir pilotas Vytautas Samarinas didžiausiu Lietuvoje karšto oro balionu sėkmingai pakilo į didesnį kaip 8 848 metrų aukštį, aukščiau nei aukščiausia pasaulio viršukalnė - Himalajuose stūksantis Everestas (Džomolungma), ir pasiekė naują Lietuvos aukščio rekordą.

O Aurimui ir jo kolegai, pilotui Vytautui Sviderskiui, įsimintina diena buvo rugsėjo 16-oji. Tądien taip pat pasiektas Lietuvos aukščio rekordas. Pilotai Vengrys ir Sviderskis oro balionu pakilo į septynių kilometrų dviejų šimtų dvylikos metrų aukštį. Pasak Aurimo, jau pavasarį tokį tikslą užsibrėžė oreivių klubas. Techninis pasirengimas vyko dvi savaites: oreiviai išsinuomojo deguonies įrangą, skolinosi gelbėjimosi parašiutus, nustatė kilimo vietą, iš lėktuvo pasiskolino radiolokacinį atsakiklį, kuris reikalingas tam, jog skrydžių valdymo tarnyba radaruose matytų, kur yra balionas ir stebėtų, kad neįvyktų susidūrimas su lėktuvu. Sulaukę palankaus oro pilotai, palaikomi kolegų, startavo Panevėžyje. "Dar trys balionai mus lydėjo, o vėliau jie spėjo nusileisti ir atvykti į mūsų nusileidimo vietą pasveikinti su šampanu. Tai buvo smagi šventė ir gražus reginys visiems", - džiaugiasi entuziastas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"