TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Aktorė J. Moore pradėjo dažniau šypsotis

2016 09 12 13:39
Aktorė Julianne Moore parašė penkias knygas vaikams. elle.com nuotrauka

Penkiasdešimt penkerių amerikiečių aktorė, raudonplaukė Julianne Moore (tikr. Julie Anna Smith) – daugelio kino apdovanojimų laureatė. Kanų, Berlyno ir Venecijos – prestižiškiausių kino festivalių – prizininkė bei Holivudo alėjos žvaigždės savininkė. Nenustoja stebinti – filmuojasi kine, rašo knygas, auklėja du vaikus.

Robertas De Niro ir Julliane Moore filmuosis Davido O. Russello televiziniame seriale „American Hustle“. Filmo fabula dar nėra iki galo aiški. Įžymybės, nužengusios iš didžiųjų ekranų vis dažniau pasiryžta dalyvauti televiziniuose projektuose.

– Kartą esate užsiminusi, kad aktoriaus karjera gali išgaruoti akimirksniu. Jus tai tebejaudina?

– Taip nutinka. Dažnai pagalvoju: „Kas nutiko vienam ar kitam aktoriui? Kurlink pasuko jų kelias?“ Žinoma, nė vienas negauname garantijos dėl to, kas laukia ateityje. Šiais laikais dauguma žmonių nėra tikri dėl savo ateities. Niekada nežinai...

– Ar galite įsivaizduoti save kitu amplua?

– Būtų sudėtinga išrasti ką nors nauja. Net nežinau. Kai mano aštuoniolikmetis sūnus Calebas ieškojo kur studijuoti, kartu su vyru – režisieriumi Bartu Freundlichu, lankėmės įvairiuose koledžuose. Kad ir kur nueitume, apimdavo toks jausmas, tarsi norėtume grįžti atgal į mokyklą. Kai esi vyresnis, užklumpa nenumaldomas žinių troškimas. Kas žino, gal būsiu iš tų pagyvenusių ponių, kurios lanko paskaitas?

Aktorė Julianne Moore su šeima. Vyru Bartu Freundlichu, sūnumi Calebu ir keturiolikmete dukra Liv. /Scanpix nuotrauka

Dovana – kurios negalima grąžinti

– Tik tada, kai baigiasi studijos įvertini tą nerūpestingą laikotarpį...

– Tiesa, tik vyresnis supranti kas yra nesugrąžinama. Studijų metais laikiausi įsikibusi dramos. Buvau tokia tikra tuo, kuo užsiimu. Užsispyrusiai siekiau savo tikslo. Savo vaikams patariu išbandyti daugiau sričių. Pasakiau – mokykitės kur norite. Tačiau... Žinote, kaip būna, kol jaunas: „Darau šitaip, ir viskas.“

Ar švenčiate gimtadienius?

– Nevengiu gimtadienių. Tai puiki proga švęsti, nes esame gyvi ir sveiki. Mūsų gyvenimas – dovana, kurios negalima grąžinti. To niekas nepakeis. Kiekvienas bijo senėjimo, artėjančios pabaigos apraiškos. Verta prisiminti, kad tai liečia visai visus. Daug laiko skiriu apmąstymams apie mirtį. Tuo ir palaiminta jaunystė – mums atrodo, kad gyvensime amžinai. Senėjimas siejamas su išvaizda. Sakoma: „Moterys bijo senatvės.“ Taip sumenkinamas temos rimtumas, išreiškiamas supaprastintas požiūris. Skamba taip, lyg prarastume vien grožį. Iš tikrųjų, turime kalbėti apie jauseną, kuri įtraukia daugelį vidutinio amžiaus sulaukusių žmonių. „Kas aš esu?“ – klausia savęs ne vienas.

Kuo esi vyresnis, tuo aiškiau suvoki ką šiame pasaulyje vertini labiausiai. Pradedi viską stebėti tartum iš šono. Smalsiai dairaisi: kokie žmonės tave supa, kokia yra tikrovė, kas džiugina... Bėgant metams ėmiau dažniau šypsotis.

"Oskaro" įteikimo ceremonijoje su vyru Bartu Freundlichu. /telegraph.co.uk nuotrauka

Kaskart išmoksta kažką naujo

– Niekada nenorėjote mesti aktorystės?

– Įdomiausia, kad panorus viską mesti, kažkas vis pastumia pirmyn. Tai nuostabu. Aktorystė tokia jau yra – kiekvieną kartą išmoksti ko nors naujo, kitokio. Pakeiti savo akcentą, įsigilini į nepažįstamą kalbą, šiek tiek jos pramoksti. Įgyji vis naujų įgūdžių. Kartą turėjau vairuoti automobilį lėkdama milžinišku greičiu. Realiame gyvenime niekada nebūčiau to dariusi. Išbandžiau dėl to, kad reikėjo. Turi sutelkti visą savo dėmesį į tai, kas vyksta filmavimo aikštelėje ir už jos ribų.

– Ar gebėjimas susikaupti ir yra svarbiausia savybė aktoriui?

– Empatija yra neatskiriama aktoriaus savybė. Turi pamėginti išsiaiškinti, kaip jaučiasi žmonės. Juk negaliu paklausti: pasakyk man kaip atrodo tas ar kitas jausmas. Domiuosi tuo. Stengiuosi panirti į tą jausmų sūkurį, kurių nesu pati patyrusi. Filme „Freeheld“ vaidinau detektyvę Laurel Hester, kuri sirgo vėžiu. Bandai įsivaizduoti. Esu dėkinga savo darbui už šį emocionalų patyrimą.

Nedaro įtakos vaidmenims

– Koks turi būti personažas, kad būtų įdomus?

– Nemėgstu kurti vaidmenų iš oro. Žmonės sako: „Jei nori – gali.“ Tačiau mane įkvepia tikros istorijos. Prieštarauju žmonėms, kurie sako, jog vaidinu laimingas moteris. Esu sukūrusi daugiau nei penkiasdešimt vaidmenų. Visi jų gan dramatiški. Rimti vaidmenys išsekino, mielai atsigręšiu į komedijos žanrą.

– Kiek įdedate savęs į kuriamus moteriškus vaidmenis?

– Tikiuosi, kad labai neįtakoju vaidmenų. Mano gyvenimas yra atskiras dalykas. Kuo vyresnė darausi, tuo labiau noriu išlikti sau autentiškesnė. Žmonėms patinka kalbėti apie stiprių moterų charakterius, tačiau nereikia būti stipria, kad tokią suvaidintum. Turi galimybę tai pajusti.

Robertas De Niro ir Julliane Moore filmuosis Davido O. Russello televiziniame seriale „American Hustle“. /deadline.com nuotrauka

Už durų palieka visus rūpesčius

– Аr patyrimai įgyti didžiajame ekrande jūsų nepakeičia?

– Grįžusi namo palieku visus darbo rūpesčius už durų. Jaučiu, kad vaikai nusipelnė viso mano dėmesio. Kai dirbu, įsijaučiu kažkuo kitu.

Jausmai – labai svarbu juos turėti. Tikras gyvenimas ne visada lengvas. Jį lydi ne vien geri ir pozityvūs dalykai. Beprasmiška jam priešintis. Kas vyksta su mumis – nebūtinai pražudys. Už viską esame atsakingi patys.

Kodėl mes skaitome, žiūrime filmus, keliaujame ir užsiimame visokia kita veikla? Stengiamės įnešti ką nors naujo į savo kasdienybę. Visi norime kažką jausti.

Nors teko sunkiai dirbti, visada žinojau, kad vaikai mano gyvenime yra svarbiausi. Kartais atrodė, kad per daug iššvaiščiau savęs. Tikriausiai, visi tėvai būgštauja, kad nėra idealūs. Aš visada išgyvenau dėl to, kad esu mama, kuri nuolatos dingsta iš namų.

Julianne diena

– Papasakokite apie įprastinę savo dieną.

– Jei nėra filmavimų, mano kasdienybė panaši į milijono viso pasaulio moterų kasdienybę. Keliuosi septintą ryto, išvedu pasivaikščioti šunis, gaminu pusryčius, suruošiu šeimyną. Vėliau užsidarau savo kabinete, kad padirbėčiau – atsakinėju į laiškus, skaitau scenarijus. Buitinius rūpesčius dalijamės su vyru perpus. Jis skaniai gamina, o aš – patologinė švaruolė, tad nuolatos tvarkausi.

Vaikų rašytoja

– Kai jūsų atžalos buvo mažos, kūrėte jiems pasakas. Esate penkių knygų vaikams autorė. Ar planuojate rašyti paaugliams?

– Kažin ar man pavyktų. Pasakojimai paaugliams labai skiriasi nuo pasakų mažiesiems. Istorijos turi būti apgaubtos lakia fantazija. Kol kas kursiu knygas vaikams. Keturios „Freckleface Strawberry“ („Strazdanoto veido braškė“) serijos knygos pasakoja apie septynmetę mergaitę, tokią pačią kaip ir visos jos bendraamžės. Ji tarytum niekuo neišsiskiria nuo jų, bet yra kitokia. Strazdanota rusvaplaukė. Apie tai daug išmanau. Esu knygos „My Mom Is a Foreigner, but Not to Me“ („Mano mama užsienietė, tačiau ne man“) autorė. Tokie jausmai kaip varžymasis, nepaklusimas, išdidumas bei meilė – man nesvetimi. Su jais supažindinu ir vaikus.

Parengė Evelina JOTEIKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"