TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Aktorės Kristinos Andrejauskaitės Žuvies diena

2007 03 10 0:00
"Kiekvienas gyvenimo etapas yra skirtas tau ir taip turi būti", - sako aktorė.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

"Štai šitaip tas gyvenimo ratas ir užsidaro: pradėjau nuo triko ir baigsiu savo karjerą su triko", - juokavo Jaunimo teatro aktorė Kristina Andrejauskaitė kalbėdama apie naujausią vaidmenį režisieriaus Jono Vaitkaus premjeriniame spektaklyje Witoldo Gombrowicziaus "Ivona, Burgundos kunigaikštytė". Įdomus ir simboliškas likimo ratas ją dar dvidešimtmetę įsuko į aktorystę Pantomimos studijoje Kaune.

Kovo 13-ąją, per šešiasdešimtąjį gimtadienį, Kristina Andrejauskaitė Jaunimo teatre vaidins Mariją Vasiljevną Voinickają režisieriaus Algirdo Latėno spektaklyje "Dėdė Vania" - vis dėlto Antonas Čechovas, mėgstamas spektaklis ir artimas, šiltas vaidmuo.

Aktorė nesiryžo per jubiliejų rinktis "Ivonos, Burgundo kunigaikštytės". Nors spektaklis labai smagus ir kartu jame yra apie ką susimąstyti, pats pirmas aktorių pasirodymas gal šiek tiek šokiruoja publiką, kol perkandamos žaidimo taisyklės.

Trylika

Jaunimo teatras aktorei Andrejauskaitei yra tarsi namai. Per daugiau kaip trisdešimt metų šioje scenoje ji sukūrė kelias dešimtis vaidmenų. Vis dėlto jubiliejinis spektaklis, nors pašnekovė prisipažino neteikianti datoms per daug reikšmės, nemėgstanti to šurmulio ir dėmesio, bus nepaprastas. Ateis ir draugų, kolegų, giminių, šeimos narių. Ir vaikaitis Karolis žiūrės.

Aktorė nenorėjo nukelti spektaklio į savaitgalį. Bus jos dieną - tryliktąją. Žuvies dieną, kaip juokauja Andrejauskaitės vyras aktorius Gediminas Girdvainis.

"Net juokinga, kad visi bijo to skaičiaus. Manęs jis visai negąsdina. Dažnai pasitaiko sėdėti tryliktoje eilėje ar tryliktoje vietoje. Net, būna, vaikaitis pasako: "Žiūrėk, močiute, trylikta. Tavo vieta", ir mudu susikeičiame. Nuo kovo 13-osios įsilieju į pensininkų gretas. Sakiau kolegėms, kad susiskambinsime ir eisime kur nors nemokamos kavos gerti, - juokėsi pašnekovė ir po pauzės prisipažino: - Negaliu net patikėti, kad jau tas etapas atėjęs. O juk kaip žiūrėjau į vyresnius kolegas, kai jauna buvau?! Ateina laikas ateiti ir ateina laikas išeiti. Jau mažiau yra vaidmenų. Režisieriai vis dėlto daugiau dirba su jaunimu. Ir išvis moterims teatre sunkiau. Manau, nuo keturiasdešimties - keturiasdešimt penkerių metų prasideda baisiausias laikotarpis: jaunų nebevaidinsi, kad ir kaip atrodai, nes yra jaunų, vyresnės kartos žmonių - taip pat, nes yra vyresnių artisčių."

Pradžia - su Modriu Tenisonu

Aktorė prisiminė, jog baigusi vidurinę mokyklą stojo į tuometinę Konservatoriją, aktorių kursą rinko režisierius Vytautas Čibiras. Įstoti nepavyko, tačiau per stojamuosius egzaminus ją, liekną ir aukštą pagal tuometinius standartus, pastebėjo legendinis pantomimos meistras latvis Modris Tenisonas, vienintelio buvusioje Sovietų Sąjungoje profesionalaus pantomimos teatro įkūrėjas. Jis pasikvietė aktorę į Pantomimos studiją, tais pačiais metais iš Vilniaus perkeltą į Kauno dramos teatrą. Iš viso buvo pririnkta per šimtą aktorių. Po truputį nemažai jų atsisijojo. Andrejauskaitė vienintelė buvo priimta etatine pantomimos trupės aktore.

Tokių įdomių, originalių spektaklių, kokius kūrė Tenisonas, tuomet niekur daugiau ir nebuvo statoma. Iš to laikotarpio Andrejauskaitės sukurtų vaidmenų paminėtini Bevaisė moteris "Sapnų sapnuose", Piemenaitė iš "Saugokite peteliškę", Antrininkė Kazio Sajos "Mamutų medžioklėje". Pastarojo spektaklio režisierius Jonas Jurašas pasitelkė Tenisono pantomimos aktorius, kad jie, tarsi personažų antrininkai, prilipę prie kūno, savo plastika išreikštų kiekvieno charakterį.

"Buvo labai gera patirtis, - apie darbą su pantomimos meistru pasakojo aktorė. - Pirmiausia, Tenisonas buvo labai įdomus kaip asmenybė. Kitas dalykas, manau, tuo metu nė viena konservatorija, nė vienas judesio specialistas negalėjo geriau už jį parengti žmogaus šitaip valdyti savo kūną, kaip jis mus visus buvo parengęs. Vis dėlto pati siekiau visai kito tikslo. Labai norėjau būti dramos aktorė, todėl dar kartą pamėginau žengti į šią profesiją, ir mes po trejų metų išsiskyrėme."

Aktoriai ir režisieriai

Tuo metu Andrejauskaitę kvietėsi ir režisierius Jurašas, tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad ji išvažiavo į Šiaulius. Jau buvo ištekėjusi už aktoriaus Girdvainio. Jis dirbo Jaunimo teatre ir jau rengėsi pereiti į Kauno akademinį dramos teatrą, bet visą jo kursą paskyrė dirbti Šiaulių dramos teatre.

Pašnekovė pripažino, kad yra net dėkinga likimui, nes Šiauliuose ir prasidėjo visa jos, kaip aktorės, karjera. Jauna režisierė Nataša Ogaj, buvusi poeto Tomo Venclovos žmona, dabar gyvenanti Amerikoje, tuomet Šiaulių dramos teatre statė daug spektaklių ir Andrejauskaitę išbandė visais amplua. Nuo Katės ir Katiniuko spektaklyje "Katės namai", vaidinto ir vaikams, ir suaugusiems žiūrovams, iki turbūt vieno reikšmingiausių Andrejauskaitės vaidmenų tuomet - Euridikės Jeano Anouilho "Euridikėje".

"Tas laikotarpis man buvo išvis labai sudėtingas. Ir dukters susilaukiau, ir Euridikę suvaidinau, - juokėsi pašnekovė. - Šiauliuose teko garbė dirbti ir su režisieriumi Leonidu Lurjė, tikrai nepaprasta asmenybe ir pedagogu. Jis buvo Rusų dramos teatro vyriausiasis režisierius, o atvažiavęs į Šiaulius statė spektaklį "Sustot, atgal pažiūrėt". Kai man nereikėdavo vaidinti, sėdėdavau repeticijose ir mokydavausi iš jo. Labai įdomu buvo žiūrėti, kaip režisierius dirba ir kelia reikalavimus artistams."

1973 metais Andrejauskaitė laimėjo konkursą ir perėjo į Jaunimo teatrą Viniuje. Pasikvietė tuometinis direktorius Rolandas Butkevičius - jam labai patiko matyti spektakliai, kuriuose ji vaidino. Į Jaunimo teatrą jau buvo grįžęs ir aktorės vyras Girdvainis.

Andrejauskaitei teko daug vaidinti režisierės Dalios Tamulevičiūtės spektakliuose. Ją aktorė prisimena kaip labai šviesią asmenybę, itin svarbią jos pačios gyvenime, šiltą ir gerą žmogų.

"Nuo pat pirmų repeticijų labai įdomu buvo dirbti su Eimuntu Nekrošiumi, nepaprastai stipriu, puikiu režisieriumi, - prisiminė aktorė. - Kurdamas kiekvieną vaidmenį išeini tarsi į tuščią erdvę. Būna labai nejauku, kol surankioji save. O jis tiesiog iš karto mesdavo mus į sceną ir kiekvieną žmogų taip permatydavo, pastatydavo į vietą savo spektaklyje, kad tos vadinamosios masuotės ir nebuvo. Užtat ir blogų artistų Nekrošius niekada neturėjo".

Kartu gyvenime ir scenoje

Andrejauskaitės partneris scenoje neretai būdavo ir vyras Girdvainis. Dar Šiaulių dramos teatre 1970 metais abu vaidino Aleksandro Volodino "Penkiuose vakaruose", iš Kauno atvažiavusios režisierės Lidijos Kutuzovos, buvusios Jurašo žmonos, spektaklyje.

Tarp Jaunimo teatro spektaklių buvo ir Astridos Lindgren "Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo". Andrejauskaitė vaidino Mažylį, o Girdvainis - Karlsoną.

"Su Gediminu nelengva scenoje. Jis gana reiklus sau ir partneriui. O kai žmona šalia, gal net daugiau ir reikalaudavo. Aišku, galbūt ir geriau vaidmenį kurti, nes ir namuose susitinki. Kai vaidini viename spektaklyje, apie jį nori nenori sukasi visos kalbos ir mintys, - pasakojo pašnekovė. - Gyventi kartu dviem aktoriams labai gerai. Kuriant vaidmenį visaip būna: ir nesiseka, ir piktas parvažiuoji, ir repeticija blogai praeina, ir pats savimi nepatenkintas būni. Kai esi tos pačios profesijos, gali labiau suprasti ir užjausti."

Tėvai ir vaikai

Aktoriai sukūrė šeimą 1969 metais, kai Andrejauskaitei buvo dvidešimt dveji, Girdvainiui - dvidešimt penkeri. Dukrą pavadino Jurga. Keleriais metais anksčiau, nei šį vardą išpopuliarino legendinis lietuvių kino filmas "Velnio nuotaka", kuriame vaidino ir pats Girdvainis.

Jurga nepasirinko tėvų specialybės, o ir šie nenorėjo. Nors baigė Balio Dvariono muzikos mokyklos fortepijono klasę ir turėjo visus duomenis mokytis toliau, įstojo į medicinos mokyklą. Vėliau studijavo tuometinėje Kauno medicinos akademijoje slaugos specialybę.

Dabar dirba vyriausiąja seserimi ir yra, pasak mamos, labai patenkinta. Galėjo toliau studijuoti doktorantūrą, bet Jurgos nevilioja dėstytojo darbas. Sako, tiesiog sapnuoja ligoninę ir jai reikia ten eiti.

Andrejauskaitės mama dirbo Kauno muzikiniame teatre statiste. Tėvas - teisininkas. Aktorė neslėpė, kad vaikystėje jaunėlė iš dviejų vaikų (brolis šešeriais su puse metų vyresnis) buvo tikra padauža. Matyt, energijos turėjo labai daug ir nebuvo, kur jos išlieti. Žaisdavo

futbolą ir paprastai gindavo vartus. Mokydamasi vidurinėje labai daug skaitė. Ir dabar, nors nėra daug laiko, tiesiog atsiranda poreikis skaityti, kai, atrodo, nebegali be knygos.

Aktorės vaikaičiui Karoliui - dešimt metų. Neblogai mokosi, lanko baseiną. Norėtų būti rašytojas arba režisierius. O jo kuriamuose filmuose vaidintų Bruce'as Willisas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"