TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Aktorius klupdamas, bet juda pirmyn

2009 01 24 0:00
A.Sakalauskas ketina parengti monospektaklį.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Aktorius Arūnas Sakalauskas kurį laiką buvo dingęs iš televizorių ekranų ir apribojęs bendravimą su žurnalistais. Tačiau su "Lietuvos žiniomis" jis sutiko pasikalbėti apie gyvenimą be televizijos, žurnalistų šantažą ir viešą paslaptį: kovą su alkoholizmu.

- Ar šiuo metu sulaukiate žiniasklaidos dėmesio?

- Aktoriaus profesija tokia, kad jis nori dėmesio. Tai egocentriška ir vaikiška, sakyčiau, net nevyriška profesija. Kad ir ką kiti kalbėtų, neva dėmesys ar kritika jų nedomina, tai - netiesa. Visi nori sulaukti pripažinimo ir įvertinimo. Gyvendamas tarp žmonių, niekur nedingsi nuo kitų.

- Tačiau ne visada žurnalistų dėmesys malonus. Nesijautėte persekiojamas?

- Teko susidurti ir su tokiais. Buvo šantažo. Žiauraus šantažo.

- Ko iš jūsų reikalavo?

- Sakė: kalbėk apie tai arba mes rašysime apie tą ir aną.

- Galėjote teistis su tokiais leidiniais, jei jus šmeižė.

- Prieš žurnalistus niekada nelaimėsi. Litų gal kiek gausi, bet bus didesnis skandalas. Kita vertus, dabar sudaryta regimybė, kad tai - taip pat reklama. Neva blogiausias variantas, kai apie tave visai nekalba. Jei nerašo "glianciniai" žurnalai, tuomet tavęs "visai nėra".

"Playboy" korespondentas

- Vaidinate Vilniaus mažajame, Oskaro Koršunovo ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Užtenka darbo?

- Mažai veiklos, juk tiek laiko bėgau, sukausi, ir staiga viskas "čik" - nebėra. Iš pradžių atrodė, kad kažkas ne taip. Tačiau žmogus vis viena gyveni tą patį gyvenimą.

Trūksta darbo. Jei mokėčiau, gal galėčiau dirbti statybose. Neseniai išėjo lietuviškas "Playboy". Buvo minčių pasiprašyti tame žurnale dirbti korespondentu. Daug žmonių pažįstu, galėčiau imti interviu, jų pokalbis su manimi būtų visai kitoks, man jie juk nemeluotų. Atsistočiau kitoje pusėje, sužinočiau, koks yra tas žurnalistų darbas. Tačiau neišdrįsau pasiūlyti savo kandidatūros. Reikėtų susiimti ir išdrįsti.

- Kaip atsitiko tas "čik"?

- Pats pasitraukiau. Man reikėjo susitvarkyti su savimi.

- Ir kaip jums sekasi?

- Judu pamažu į priekį, klupdamas, bet judu...

- Kalbame apie jūsų silpnybę - alkoholio pomėgį?

- Alkoholis - net ne silpnybė. Negaliu gerti, ir viskas. Visiškai nevartoju. Jei bent truputį paragaučiau, žinau, kuo tai galėtų baigtis. Devynis su puse mėnesio laikiausi, paskui buvau nuslydęs. Dabar vėl iš naujo keliuosi.

- Ar jus palaiko draugai, artimieji?

- Palaiko, bet yra ir tokių, kurie nesupranta. Kai geri, visa "chebra" linksminasi. Kai nustoji, ir jie dingsta, telefonas neskamba. Tada supranti, kas tikrieji tavo draugai.

- Dirbant teatre tikriausiai sunku susilaikyti. Manoma, kad po spektaklio aktoriai mėgsta atsipalaiduoti.

- Laikai keičiasi. Taip būdavo anksčiau, dabar visi rūpinasi karjera.

- Pats susiėmėte, ar kas nors paragino?

- Pats. Matai, kaip viskas griūva, kaip žaibiškai gali prarasti žmonių pasitikėjimą.

Politikuojantys kolegos

- Kai kurie jūsų kolegos nuėjo į politiką. Nesvarstėte tokios galimybės?

- Reikia sugebėti būti politiku, žinoti, ką daryti. Nesidėčiau prie jokios partijos, net jei pasiūlytų. Politikoje turi būti profesionalai, atitinkamą išsilavinimą turintys žmonės. Kartais stebiu šiuo keliu pasukusius kolegas, manau, kad jie - ne savo vietoje. Viskas iškreipta, taip negali būti.

- Gal apie emigraciją pagalvojate?

- Nenorėčiau emigruoti. Aktoriaus profesijai labai svarbi kalba. Išvažiavus pagrindine problema tampa jos barjeras, kuris beveik neperžengiamas.

- Norėtumėte daugiau veiklos - vėl visiškai pasinerti į darbus?

- Visada norisi gauti daugiau pasiūlymų, bet stačia galva nepulčiau. Ne visur tikčiau, ne viskas "limpa", geriau atsisakyti netinkamos veiklos, nei bandyti per save perlipti.

- Negąsdintų vėl kilęs žiniasklaidos dėmesys?

- Net kai dirbau televizijoje, nedalijau interviu į kairę ir dešinę. Išmoksti dozuoti informaciją. Be to, dabar galiu iš šalies pažiūrėti, kaip viskas atrodo. Kartais reikia gauti per galvą, išlėkti už borto, kad pamatytum ir suprastum, kas vyksta.

Abejonės dėl pasirinkimo

- Koks gyvenimas be televizijos?

- Ramesnis. Kai dirbi televizijoje, susikuria įspūdis, kad esi labai užimtas, visiems reikalingas, daliji interviu. Iliuzija, kad esi reikšmingas tik nuolat šmėžuodamas žiniasklaidoje. Iš tiesų taip nėra, tai - netikras jausmas.

- Trūksta televizijos?

- Pinigų trūksta. Labai keista, kai aplinkiniai klausia, kodėl neinu į televiziją. Atsakymas paprastas - niekas nekviečia. Nejaugi ateisi ir sakysi: "Laba diena, noriu vesti žinias."

- Kokioje televizijos laidoje norėtumėte dirbti?

- Negaliu pasakyti, kokioje laidoje norėčiau dalyvauti. Vasarą buvo parengta projektų, bet televizijos jų nepasirinko. Keista, kad nė vienai televizijai netiko vienos prancūziškos humoro laidos formatas, nors nemažai Europos televizijų turi nusipirkusios licencijas. Laidą būtų galima puikiai adaptuoti lietuviams, humoras ten išties kokybiškas.

- Norėtumėte vaidinti ar vesti laidą?

- Televizijoje nuolat patiri vidinį prieštaravimą. Geriau vaidinti personažą. Mat vis viena negali būti savimi, turėti savo nuomonės. Prodiuseriai tavo asmenybę kaipmat įspraudžia į rėmus, "sutvarko, kaip reikia". Būni priverstas save laužyti, kad ir kaip nenorėtum to daryti. Tik autorinėje laidoje gali reikšti savo poziciją, bet jei neprisitaikysi prie žiūrovo, kokio susidomėjimo tuomet sulauksi? O jei vaidini personažą, gali persikūnyti.

- Yra teatralų, kurie televiziją kritikuoja, sako, kad ten nėra meno, vien komercija.

- Teisūs visi. Kad ir ką darantis žmogus stengiasi save pateisinti, nenori jausti diskomforto dėl to, ką daro. Kad ir kur pakliuvęs, ieškai paaiškinimo, kodėl esi būtent ten.

- Buvo tokių projektų, kurių atsisakėte, nes jie prieštaravo jūsų vertybėms?

- Ne, tokių pasiūlymų negavau. Gyvenime yra labai daug juokingų dalykų, bet, pavyzdžiui, juoktis iš gėjų man yra blogas skonis. Nesuvokiu, kaip tai gali būti juokinga.

- Aktoriaus profesija sudėtinga. Ar kada gailėjotės ją pasirinkęs?

- Visą laiką žinojau, kad būsiu aktorius. Tačiau dažnai susimąstau, ar tai tikrai yra mano pašaukimas. Būna akimirkų, kai suabejoju.

Trumpai

* Prieš pusantrų metų Arūnas pateko į automobilio avariją. Sunkiai susižalojo raktikaulį - buvo du kartus operuotas, trečiajai operacijai bijo ryžtis.

* Apie dabartinę savo draugę aktorę Jolantą Dapkūnaitę Arūnas kalba nenoriai. Paklaustas, ar moteris jį palaiko, kai sunku, A.Sakalauskas tikina: "Mes nekalbame vienas apie kitą."

Tiesa, jo gyvenime buvo ne viena Dapkūnaitė. Daugiau kaip prieš dešimtmetį buvo vedęs pastaraisiais metais užsienyje išpopuliarėjusią aktorę Ingeborgą Dapkūnaitę. "Kartais pabendraujame. Viskas tarp mūsų gerai. Kas buvo, tas buvo - nėra ko pyktis. Tai patirtis, kurios neišbrauksi, ir jos tikrai nereikia vilkti iš paskos kaip akmenų maišo", - apie I.Dapkūnaitę sako aktorius.

* Arūnas turi brolį ir seserį. "Susitikę vieni kitus mokome, kaip reikia gyventi, bet į savo gyvenimą žiūrime atlaidžiai. Akivaizdu, kad mano mąstymas skiriasi nuo kitų šeimos narių. Aktoriai yra kiek atitrūkę nuo žemės, bet tikrai nesame baltarankiai. Iki ausų išsivoliojame scenoje", - šypteli Arūnas.

* "Lietuvos televizijos laida "Pagauk kampą" buvo vienintelis projektas, dėl kurio nebuvo jokių abejonių ir sunkumų. Buvo labai linksma. Deja, jį per daug tiražavo, o ir laidos trukmė buvo pernelyg ilga. Gero turi būti ne per daug. Kai viršijama kiekybė, nukenčia kokybė", - įsitikinęs aktorius.

* Peckeliūnas - mėgstamiausias Arūno personažas, kurį teko vaidinti LNK laidoje "Dviračio šou".

* Šią savaitę A.Sakalauską vėl galima buvo pamatyti "Dviračio šou" - parodijavo per mitingą prie Seimo kiaušiniais apmėtytą Artūrą Zuoką. Vienas "Dviračio šou" kūrėjų Haroldas Mackevičius LŽ patikino, kad A.Sakalauską turėtume dažniau išvysti humoro laidoje: "Planuojame su juo daug bendradarbiauti. Negaliu išduoti, kokius personažus vaidins A.Sakalauskas, nes jie tik žiūrovams būna į ką nors panašūs."

Anekdotas

"Kiekvieną interviu, posakį galima "išvartyti" bet kaip. Gali kalbėti, ką nori, bet žurnalistai pakreips, kaip reikia", - pokalbio pradžioje įtikinėjo aktorius A.Sakalauskas. Ir papasakojo tokį anekdotą: "Atskrenda popiežius į Niujorką. Išlipusį iš lėktuvo jį pasitinka žurnalistų minia. Vienas klausia: "Ar apsilankysite viešnamyje?" Popiežius nustebęs: "O ką - Niujorke yra viešnamių?" Kitą dieną laikraščiai paskelbė: "Tik atskridęs, popiežius pirmiausia pasidomėjo, ar Niujorke yra viešnamių."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"