TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Algimanto Vėjalio tapymas fotoaparatu

2014 09 27 6:00
Algimantas Vėjalis pirmą kartą fotoaparatą į rankas paėmė aštuntoje klasėje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus rotušėje šiuo metu vyksta gamtos fotografo mėgėjo Algimanto Vėjalio darbų paroda "Vaiskuma". Daugelį metų fotografijai paskyrusio vyro nuotraukas net profesionalūs kritikai vadina fotografine tapyba.

Tai - ketvirtoji neprofesinalaus fotografo personalinė paroda, joje mėgėjas pristato 47 ant drobės atspaustus gamtos atvaizdus, iš pirmo žvilgsnio atrodančius lyg tapyti paveikslai. Savitą fotografijos stilių turintis meistras prisiminė, kad pirmą kartą fotoaparatą į rankas paėmė dar mokydamasis aštuntoje klasėje. "Tai buvo senutė "Smena", fotografavau savo kiemo draugus. Prisimenu savo pirmąjį įspūdį, kai būdamas paauglys vieną pažįstamą pamačiau darant nuotraukas: baltą popieriaus lapą jis apšvietė didintuvu, pamerkė į ryškalus, ir pamažu ėmė ryškėti vaizdas. Stebėdamas šį vaizdo gimimą, prisiminiau, kad ir mano namuose kažkur mėtosi nenaudojamas fotoaparatas, tad nutariau pats pabandyti. Nusipirkau fotografinių juostelių ir ėmiau fotografuoti", - prisiminė Algimantas.

Vilniaus rotušėje lankytojus pasitinka tapybiški Algimanto Vėjalio fotografijos darbai./Asmeninio albumo nuotraukos

Pertrauka daugeliui metų

Paauglystės pomėgį dar paaštrino Algimanto lankyto kino būrelio vadovas, kuris berniukams aiškino fotografijos subtilybes, vedėsi juos į parodas. Tačiau baigęs mokyklą A. Vėjalis sakė fotoaparatą ilgiems metams padėjęs į šalį. Prie šio hobio grįžo tik apie 2000-uosius, tada vėl pradėjo fiksuoti vaizdus fotoaparatu. "Baigęs Vilniaus Žvėryno 15-ąją vidurinę mokyklą (dabar Žvėryno gimnazija), stojau mokytis į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VGTU). Beveik dvejus metus studijavau taikomąją geodeziją, išėjau tarnauti į kariuomenę, o grįžęs supratau, kad geodezija manęs netraukia. Įstojau iš naujo - į statybos ekonomiką", - pasakojo pašnekovas. Mokslus baigė vakariniame kurse, tuo pat metu dirbo savo Alma mater - iš pradžių mokymų meistru, laboratorijos vedėju. Pastaruosius du dešimtmečius A. Vėjalis dirba valstybės tarnautoju.

"Esu gimęs Vilniuje, tačiau vaikystėje iki mokyklos augau pas senelius Aukštaitijoje. Ten labai gražu - kalvos, akimis neaprėpiami toliai", - pasakojo Algimantas. Daug metų beveik neprisilietė prie fotoaparato, o prieš 14 metų jis vėl prisiminė savo paauglystės pomėgį. Fotografija tada jam tapo savotišku gyvenimo rutinos, darbų atsvaru, buvo atsipalaidavimo ir įkvėpimo šaltinis. "Po aukštosios mokyklos baigimo buvo neilgas periodas, kai buvau itin susidomėjęs paukščių fotografavimu. Tačiau neturėjau geros fototechnikos, tik seną, nekokybišką objektyvą, todėl šis pomėgis truko neilgai - gerų nuotraukų nepadariau. Kai vėl pradėjau fotografuoti, supaprastinau sau užduotį - fiksavau gamtos motyvus. Tam nereikia ypač geros technikos, pakanka geros akies. Į aparatūrą daug neinvestuoju, fotografuoju pusiau profesionaliu fotoaparatu. Juk fotografuoja ne aparatas, o žmogus", - šyptelėjo A. Vėjalis. Jis juokauja, kad puikią nuotrauką galima padaryti ir su degtukų dėžute.

Pirmąją parodą mėgėjas surengė 2003 metais. Anot jo, per kelerius metus susikaupė nemenkas pluoštas įsimintinų kadrų, tad norėjosi juos parodyti kitiems. Paroda daugelį metų keliavo po įvairius Lietuvos miestus, pernai ji buvo eksponuota VGTU bibliotekoje.

"Saulėlydis".

Indijos užrašai

Gamtos fotografas iš dviejų savo kelionių po Indiją surengė parodą "Indijos užrašai". Šioje šalyje lankydamasis A. Vėjalis neplanavo, kad iš fotografijų susidarys paroda - vaizdus fotografavo tam, kad grįžęs draugams parodytų savo patirtus įspūdžius. Vyras prisipažino, kad į Indiją jį nuvedė dvasinio kelio ieškojimai - po mėnesį ten lankėsi 2006 ir 2008 metais. "Norėjosi dvasinės meditacijos, tad važiavau į ašramą (hinduizmo religijoje - tai vienuolynas arba užuovėja ieškantiems dvasinių tiesų, kur lankytojai, prižiūrimi mokytojo, mokosi jogos sistemos ir meditacijos pagrindų - aut.). Kai nuvykau pirmą kartą, supratau, kad vėl grįšiu. Indija - labai senos kultūros ir įdomių tradicijų šalis. Draugai važiavo pabūti ašrame, aš pasinaudojau proga ir vykau kartu", - sakė Algimantas.

Gyvendamas hinduistų vienuolyne lietuvis daug vaikščiojo po jo apylinkes. Pasak jo, didžiausią įspūdį jam padarė sutikti skalbėjai - žemiausios neliečiamųjų kastos atstovai. "Nerealus vaizdas europiečio akims - XXI amžiaus žmonės, drabužius iki šiol skalbia upėje, daužydami juos į akmenis. Paskui juos džiausto ant žemės arba medžiuose. Tokių vaizdų pamatysi tik Indijoje", - patikino fotografas.

"Žiema".

Vaizdus perkelia ant drobės

A. Vėjalio nuotraukų savitumas pasireiškia ir tuo, kad jas spaudžia ant drobės, o ne fotografinio popieriaus. Taip gamtos vaizdų fragmentai, kuriuos užfiksuoja menininkas, virsta tarsi nutapytais paveikslais. Pasak Algimanto, idėją vietoj fotopopieriaus naudoti drobę jam pasiūlė vienas pažįstamas. Tačiau jis gana ilgai tokį sprendimą atidėliojo. Rengdamas pastarąją parodą "Vaiskuma" kelis darbus bandė atspausti ant drobės, rezultatas jam patiko, todėl visas nuotraukas perkėlė ant jos.

Savo fotografijos mokytoju ir globėju Algimantas vadina vyresnės kartos fotomenininką Liudą Verbliugevičių. Vyrai yra susigiminiavę per Algimanto žmonos šeimą. Pasak jo, sukaupęs keletą fotografijos darbų, žmonos patariamas juos parodė Liudui. Taip prasidėjo fotografų draugystė, ji tęsiasi iki šiol. "Jis daug padeda atrenkant darbus parodoms, pataria, globoja", - šiltai apie vyresnį kolegą kalbėjo A. Vėjalis.

Su Algimanto aistra kone visą laisvalaikį skirti gamtai fotografuoti susitaikė ir trys jo gyvenimo moterys - žmona, dvi dukros. Fotografo sutuoktinė anksčiau dirbo anglų kalbos mokytoja, o šiuo metu savo žinias panaudoja valstybės tarnyboje. Vyresnioji dukra Ieva - 28-erių, baigusi teisės studijas ji daug metų dirbo Vilniaus mažajame teatre administratore, šiuo metu, kaip ir mama - valstybės tarnautoja. Jaunėlė fotografo dukra penkiolikmetė Eglė dar mokosi mokykloje. Pasak Algimanto, mergaitė puikiai piešia, lanko dailės studiją ir... šaudo iš lanko. "Mažoji turi meninių gabumų. Gal ir vyresnioji būtų labiau atsiskleidusi šioje srityje, tačiau anksčiau jos polinkių nepastebėjome, nepuoselėjome. Kartais pagalvoju, kad reikėtų jaunėlę "įdarbinti" - susikurti interneto puslapį, plačiau pristatyti mano nuotraukas", - šypsodamasi sakė fotografas.

Algimantas tikino kad mėgstamiausios vietos, kur jis nuolat traukia pasižvalgyti pro objektyvą ir užfiksuoti patraukusių akį vaizdų, dažniausiai driekiasi aplink Vilnių - Belmonto atodanga, Riešės žirgyno ir Molėtų kelio apylinkės, Vilniaus Verkių gatvės gale buvęs krioklys, kurio vaga jau nukreipta kitur, senoji išlikusi tik jo nuotraukose. Atostogaudamas Neringoje, prie Dubingių ežero, Molėtuose jis taip pat fiksuoja gamtos vaizdus ir jų fragmentus. Paprašytas apibūdinti savo kūrybos žanrą, A. Vėjalis tvirtino: "Esu gamtos fotografas. Priklausau ir gamtos fotografų klubui "Žalias skėtis". Jis vienija Aukštaitijos ir Vilniaus fotografus mėgėjus. Kasmet rengiame parodas. Nepuoselėju minčių tapti profesionalu - esu laisvas ir nepriklausomas, ir man taip gerai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"