TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ali Gadžijevas: muzikantas, tapęs konditeriu

2014 11 08 6:00
„Man neįdomi vakarykštė diena, jeigu ji nebuvo pozityvi“, - sako Ali Gadžijevas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Vienas konditerinės TV8 laidos „Gardu gardu“ vedėjų, Vilniaus „Ali šokoladinės“ vadas ir konditeris Ali Gadžijevas įsitikinęs, kad savamokslis šefas gali būti stipresnis už diplomuotą virtuvės specialistą. Ne vienus metus praleidęs skirtinguose Europos miestuose, Ali grįžo į Lietuvą ir darbuojasi paties įkurtoje šokoladinėje. Vyrukas tikina, jog geru patiekalu galima suvilioti merginą.

- 2011-ųjų balandį TV6 pradėjo rodyti kulinarinį šou „Virtuvės mitų griovėjai“. Jame šeimininkavote trise – drauge patiekalus gamino dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos „VMG kulinarinio žurnalo“ veidas Alfas Ivanauskas ir šiandien iš eterio dingęs Vilniaus restorano „Stebuklai“ šefas Martynas Praškevičius. Jūsų keliai išsiskyrė susipykus?

- Susirinkome gerai leisti laiką ir daryti smagius dalykus. Bet ateina diena, kai tau nereikia vadybininko. Jeigu vienas žmogus mano, kad viską gali daryti pats, tegul daro. Aš turėjau reikalų, mano draugas Martynas – taip pat. Pasukome savo keliais.

Neliko jokių nuoskaudų ir pykčių. Būtų kvaila pykti, nes mąstyti apie vakar yra nesąmonė. Kokia prasmė? Juk niekas nepasikeis – tik pražilsi, susipyksi su draugais ir savo darbuotojus išsiuntinėsi velniop. Man neįdomi vakarykštė diena, jeigu ji nebuvo pozityvi. Noriu gyventi šia diena ir kurti tai, kas materializuojasi dabar, rytoj ar poryt.

- Nuo rugsėjo 19-osios su konditere Jekaterina Buldakova TV8 eteryje vedi vienintelę lietuvišką konditerinę laidą „Gardu gardu“. Jūsų auditorija – smaližiai?

- Nebūtinai. Mus žiūri tie, kurie mėgsta saldumynus ir juos perka, nes neturi kantrybės pasigaminti patys. Tačiau didesnę laidos auditorijos dalį sudaro žmonės, kurie mėgsta ruošti skanumynus savo artimiesiems. „Gardu gardu“ įsijungia ir tie, kurie ne tik vaišina savo sukurtais saldumynais, bet ir patys juos valgo.

- Gamini televizijoje, gamini savo „Ali šokoladinėje“. Ar lieka noro saldėsius gaminti namie?

- (Kikena.) Nelieka nei noro, nei laiko. Jei grįžčiau namo penktą vakaro ir turėčiau tinkamą įrangą, gal ką nors ir „primakliavočiau“. Bet aš nuo ryto iki vakaro sėdžiu „Ali šokoladinėje“ arba savo ceche. Namie gaminu nebent vakarienę.

- Jeigu gamini prastos nuotaikos, ar tai atsiliepia patiekalo skoniui?

- Tikrai taip. Dirbu su šokoladu, su desertais. Į mano šokoladinę žmonės ateina gauti gerų emocijų: valgai, tau skanu, grįžti į vaikystę… Turiu skleisti gerą nuotaiką, nes antraip nepavyks padaryti skanių gaminių. Jei į maistą neįdedi meilės, patiekalas nenusiseks. Aiškinu tai savo pavaldiniams, kuriuos vadinu kolegomis. Jeigu prieš ateidamas į darbą susipykai su antrąja puse, geriau atsisėsk, ramiai pakvėpuok ar išeik pasivaikščioti, tada grįžk.

Įsitikinau pats: prastos nuotaikos virtuvės šefas ar konditeris nepagamins nieko gero. Pasitaiko duobių: verslas, šeima, rūpesčiai… Tokiais atvejais stengiuosi nelįsti prie maisto – geriau dirbu su popieriais ar sėdžiu prie kompiuterio ir atsakinėju į laiškus. Bet jei privalau gaminti, stengiuosi nusiteikti pozityviai, mąstyti apie gražius dalykus, paskambinti draugams ir įsikrauti geros energijos.

- Nesi baigęs nei kulinarijos, nei konditerijos mokslų. Savamokslis gali būti geresnis už profesionalą, turintį diplomą?

- Iš principo gali – ypač jei šnekame apie lietuvišką maisto diplomą. Labai abejoju, ar kulinarijos, konditerijos mokslus Lietuvoje baigę studentai gauna naudingų žinių. Netgi priešingai – mokymo įstaigos gadina kulinarus ir konditerius. Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla rengia virėjus ir konditerius. Šie ateina pas mane dirbti skaitę knygas, išleistas 1978 metais. Aš kiekvieną mielą dieną domiuosi, kas vyksta pasaulyje: naujos technikos, naujos formos, nauji aparatai ir t. t. Prieš dvidešimt metų konditeriai pradėjo naudoti termometrus, o konditeriją studijavę „Ali šokoladinės“ naujokai apie tai nieko nežino ir nieko nemoka. Darbuotojo gadinimas, ir tiek. Liūdna, nes turiu daugiau žinių nei baigusieji mokslus.

- Kulinarinių gudrybių sėmeisi Tailande, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Danijoje. Kurioje šalyje gyvena didžiausi gurmanai?

- Kiekvienos valstybės gyventojas mano esantis didelis maisto žinovas. Tarkim, danai labai mėgsta save išaukštinti: jų krašte viskas geriausia, skaniausia, jie viską geriausiai išmano. Aišku, Kopenhaga turi daug kulinarijos žvaigždžių, tačiau Danijos provincija… Nėra ką kalbėti. Italai panašūs – jie burbuliuoja, kad jų mama skaniausiai verda, o kaimynas daro geriausią vyną. Apie maistą santūriai ir gražiai kalba prancūzai, po jų – ispanai.

Lietuviai turi tikrai gerą skonį. Mūsų virėjai ir konditeriai turi mažai žinių, bet vartotojai išmano virtuvę. Atsirado pastarųjų smalsumas. Tik man nepatinka apsimetėliškas snobizmas. Kai kurie akiplėšiškai demonstruoja savo žinias prieš padavėjus, drasko šiems akis. Jei išmanai, būk savo vietoje – parodyk, kad išmanai, galantiškai ir nepiktai.

- Pažinai įvairias kultūras, nes gyvenai ir Italijoje, ir Danijoje, ir Prancūzijoje. Kelionės plėtė tavo akiratį?

- Žinoma. Gyveni kitoje šalyje, bendrauji, matai kultūrų skirtumus, lygini žmones su lietuviais. Danai, vokiečiai, olandai, norvegai ir kiti baigę mokyklą turi sukaupę pinigų, kuriuos išleidžia metus keliaudami po Aziją ar Ameriką. Jie bimbinėja: žiūri, susipažįsta, ieško savęs, o grįžę namo jau žino, ko nori, ir ima studijuoti. Užsienyje padirbėję ar pakeliavę lietuviai grįžta visiškai kitokie – jie suvokia, kas yra geras desertas, kaip reikia bendrauti ir t. t. Jei visą gyvenimą kiurksosi Žirmūnuose ir manysi, kad esi pasaulio bamba, bus blogai. Visiems patarčiau pagyventi užsienyje.

- Šiais laikais visi, kas netingi, leidžia kulinarijos knygas. Kodėl tau neišleidus savosios?

- Dar neišleidau, nes tam nėra laiko. Iš pradžių reikėtų įdirbio – reikia, kad žmonės pamėgtų mano konditerijos gaminius. Kai kurie nesupranta mano darbo. „Ali šokoladinėje“ manęs klausė: „Kas daro tavo desertus?“ O aš kaip paprastai miegojęs keturias valandas, pradirbęs dvidešimt valandų… Kol kas dar ne laikas knygai.

- Šlamšti maistą kebabinėse ir mėsainių cechuose?

- Kartais valgau šlamštmaistį – ypač bulvytes. Kebabą valgiau senokai. Kebabai skanūs Vokietijoje ir Danijoje, nes šiose šalyse gamintojai kepa šio patiekalo duoną ir įdeda skanios mėsos. Lietuvoje gauni kažkokių kopūstų salotų, kebabų šlamšto.

- Jei bičiulis draugams paruošia visiškai neskanią vakarienę, ar reikia vaidinti, kad gardu gardu?

- (Juokiasi.) Nereikia – juk galima pagerinti maistą: pridėti prieskonių, druskos, pipirų, acto, išsispausti citrinos. Nereikia gelti gaminusiam draugui.

- Ar patiekalu galima suvilioti panelę?

- Manau, kad taip. Mano panelei labai patinka, kai paruošiu skanią vakarienę.

- Mokyklos laikais su Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestru „Septima“, kuriame grojai tūba, išmaišei visą Europą. Kodėl nepasukai muzikanto keliu?

- Buvo toks polinkis. Kurį laiką grojau ir po mokyklos. Bet baigę vienuoliktą klasę su vienu draugeliu vasarą išvažiavome į Italiją skinti pomidorų. Kai baigėsi jų sezonas, rinkome vynuoges. Paskui draugas grįžo į Lietuvą, o aš nedidelio miestelio picerijoje įsidarbinau pagalbininku. Baigęs dvylika klasių išvariau į Palangą. Įsidarbinau Arvydo Sabonio viešbučio „Pušų paunksnėje“ virtuvėje. Labai patiko. Taip ir susidomėjau kulinarija, vėliau – konditerija.

- Spalio 13-ąją pasipiršai interjero dizainerei, buvusiam modeliui Patricijai Žuromskytei. Ką keičia žiedas ant piršto?

- Man jis nekeičia nieko, bet tai svarbu mano damai. Žiedas yra vienas būdų dar kartą prisipažinti mylint ir parodyti, kad nori būti kartu. Visos mergaitės augo svajodamos, kad taps princesėmis ir sulauks princo ant balto žirgo. Reikia leisti išsipildyti šioms fantazijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"