TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Amerikietis lietuviškai išmoko iš pasakų

2007 10 13 0:00
A.Stellaccio apie Lietuvos keramiką norėtų parašyti keturias knygas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

29 metų amerikiečiui Anthony Stellaccio jau per pirmą apsilankymą Lietuvoje buvo labai įdomu, tik tada dar nežinojo kodėl.

"Su draugais surengėme iškylą į gamtą. Po vakarienės jie nusinešė indus prie ežero ir ėmė šveisti tiesiog smėliu! - pirmąją lietuvišką patirtį prisiminė A.Stellaccio. - Amerikoje niekas nežino, kaip ką padaryti be mašinų ar kompiuterio. O čia žmonės pažįsta gamtą, kultūrą, istoriją. Ir aš pradėjau galvoti, kad toje Lietuvoje tikrai yra kažkas įdomaus."

Mamos draugės kvietimu

Studijuodamas Merilendo instituto Meno koledže Baltimorėje A.Stellacio apie Lietuvą išgirdo iš vieno dėstytojo, kuris dar 1993 metais lankėsi mūsų šalyje. Susipažino su šalies menininkais, užmezgė kontaktus, o dailininkę keramikę Aldoną Šaltenienę pakvietė į universitetą.

Pasak pašnekovo, sugriuvus geležinei uždangai daugeliui keramikų buvo įdomios nepriklausomybę atgavusios Rytų Europos šalys. Sudomino ir jį. Juo labiau kad A.Šaltenienė pakvietė į Vilniaus dailės akademiją, kai lankysis Lietuvoje.

Pirmą kartą į mūsų šalį A.Stellaccio atvyko 1999 metais. Amerikos lietuvė Emilija Sakadolskienė, labai gera jo mamos Cherie Stellaccio draugė dar nuo muzikos doktorantūros studijų Merilendo universitete, vadovavo švietimo programai APPLE. Ji ir pakvietė jaunąjį keramiką padirbėti mokytoju Lietuvoje. Moksleivių poilsio stovykloje "Pasaka" Giruliuose jis dvi savaites dirbo su specialiųjų poreikių vaikais. Meno ir amatų mokytojas mokė juos lipdyti iš molio.

Atrandant "sovietines respublikas"

2004-aisiais A.Stellaccio vėl atvyko į Lietuvą gavęs Fultbrighto stipendiją ir išbuvo čia dvejus metus. Studijavo Lietuvos keramiką.

"Priklausiau Dailės akademijai ir pradėjau bendrauti su Lietuvos dailės muziejumi, Amatų gildija, Vilniaus puodžių cechu. Ėmiau važinėti į kaimus. Ten kalbėjausi su keramikais - kaip jie gyvena, dirba, - pasakojo amerikietis. - Lankiausi ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos muziejuose. Fotografavau lietuvišką keramiką, skaičiau apie ją straipsnius. Peržvelgiau ir archyvuose esančią informaciją."

A.Stellaccio įsitikinęs, kad Lietuvos keramika gali būti labai įdomi pasauliui. Amerikietis apie ją yra skaitęs maždaug 25 paskaitas visoje Amerikoje: Niujorke, Čikagoje, Kalifornijoje, Arizonoje ir daug kur kitur. Apie lietuvių keramiką pasakojo ir Turkijoje. Parašė kelis straipsnius į tarptautinius žurnalus ir sukūrė dokumentinį filmą apie vieną lietuvišką tradiciją - tošininkystę, kai puodai apipinami tošimi.

"Tą filmą daug kur rodžiau ir visiems tikrai buvo įdomu. Kai dar gyvavo Sovietų Sąjunga, čia viskas buvo uždara, ir nieko nežinojome, ką žmonės veikia Rytų Europoje, kokia šių šalių keramika, - kalbėjo pašnekovas. - Daug vakariečių laikosi stereotipo, esą nesvarbu, ar Lietuva, ar Vengrija, ar Latvija - jos visos yra tiesiog sovietinės respublikos. Aš norėjau pasakyti, kad kiekviena šalis skirtinga, turi savitą istoriją ir kultūrą."

Padėjo "Briedis Eugenijus"

Menininko tėvas buvo italų kilmės, tačiau šeimoje niekas itališkai nekalbėjo. Ekonomikos specialistas ir karininkas Josephas Stellaccio jau miręs. Vyresnis A.Stellaccio brolis Christopferis - amatininkas. Dirba staliaus ir baldžiaus darbus. Pasak pašnekovo, nagingas žmogus - išmano ir apie fotografiją, ir apie automobilius.

Šiemet gegužės mėnesį A.Stellaccio vėl atvažiavo į Lietuvą ir bus iki vasario. Per tą laiką tikisi užbaigti knygą apie lietuvių keramiką. Po truputį išmoko ir lietuviškai. Neskaitant kelių pamokų galima sakyti, kad lietuvių kalbos mokėsi savarankiškai. Labiausiai padėjo pasakos.

"Šiemet pradėjau skaityti Vytauto V.Landsbergio knygą "Briedis Eugenijus". Čia geros pasakos!" - gyrė pašnekovas linksmą, anekdotiškų pasakų apie meilę knygą, kurioje gausu humoro ir intelektualių aliuzijų.

Anksčiau A.Stellaccio šiek tiek kalbėjo ispaniškai. Išmoko per tris mėnesius, praleistus Meksijoje. Itališkai ir rusiškai, pasak pašnekovo, žino tik blogų žodžių.

"Man reikia išmokti lietuvių kalbą, jei noriu studijuoti Lietuvos keramiką. Galbūt ir gyvensiu Lietuvoje, - kalbėjo A.Stellaccio. - Anksčiau norėjau parašyti knygą apie Lietuvos keramiką ir straipsnių, skaityti paskaitas. Dabar manau, kad parašysiu keturias knygas: apie liaudies, tarpukario, sovietmečio ir šiuolaikinę keramiką. Pirmoji, apie liaudies keramiką, manau, bus 400 puslapių ir gausiai iliustruota fotografijomis. Jų gavau iš Lietuvos dailės muziejaus ir Istorijos instituto, tačiau daug ir pats fotografavau."

Tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje

Informacijos apie keramiką Lietuvoje nedaug, tačiau jos, kaip pripažino pašnekovas, nėra daug ir Amerikoje. Gal tik Japonijoje ir Kinijoje keramika labai svarbi.

"Lietuvoje yra išleista viena knygutė, parašyta etnografo Juozo Kudirkos, ir pora straipsnių, dar keletas straipsnių internete, - vardijo A.Stellaccio. - Norėjau, kad mano knygoje visa informacija būtų kartu: istorija, kontekstas, technologija. Tokios knygos nėra Lietuvoje. Man įdomu ją rašyti ir tikiuosi, kad kitiems bus įdomu skaityti. Tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje."

Ateinančių metų kovo mėnesį Amerikoje vyks nacionalinė keramikos konferencija. Joje A.Stellaccio skaitys paskaitą apie lietuvių keramiką. Vėliau menininkas planuoja vykti į Daniją - pats imsis keramikos, nes jau seniai nedirbo studijoje.

"Tik rašiau, rašiau, rašiau, - juokėsi pašnekovas, - ir darbo studijoje man dabar trūksta. Tikiuosi, kad galėsiu dirbti keturis mėnesius. Vėliau, jei bus pinigų, rašysiu kitą knygą."

Menininkas gyvena iš stipendijų. Vilniuje nuomojasi butą netoli centro. Su draugais iš Amatų gildijos ar Vilniaus puodžių cecho važinėja į ekspedicijas po Lietuvą ir vienas autobusu keliauja į kaimus pas keramikus.

"Kartais pasiilgstu namų. Jei ne jūsų kultūra ir kalba, labiau pasiilgčiau. Bet man dabar Lietuvoje gerai, - kalbėjo amerikietis. - Gal žiemą bus sunkiau, bet esu susikūręs tokią filosofiją: kol dar nešalta, reikia rengtis kuo ploniau. Grūdinuosi."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"